Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios O. P. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui O. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018-03-28 tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieš­kinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas ko nstatuoja:

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1334-826/2017 iškėlė bankroto bylą O. P. individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskirta mažoji bendrija „Penktas šansas“ (b.l.7-8). Klaipėdos apygardos teismas 2017-08-16 nutartimi patvirtino O. P. individualios įmonės kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 6790,12 Eur. Atsakovas nuo 1995-01-18 iki bankroto bylos iškėlimo buvo O. P. individualios įmonės direktorius (b.l. 15). Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo savo kaltės dėl nesikreipimo laiku iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneigė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1334-826/2017 matyti, kad dėl O. P. individualios įmonės bankroto iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Ieškovė nurodo, kad O. P. individuali įmonė nuo 2005 metų nemoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mokesčių, įmonė jau buvo nemoki nuo 2005 metų. Tai, jog O. P. individualios įmonės būklė 2005 metais buvo sunki patvirtina antstolės Laimos Pužienės 2017-09-07 patvarkymas Nr. S-17-109-16938 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo“, kuriame nurodoma, kad nuo 2005-03-18 išduotas vykdomasis dokumentas, siekiant išieškoti 353,63 Eur skolą iš O. P. išieškotojos Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1334-826/2017 nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje O. P. individualios įmonės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nėra ir į tai, kad O. P. buvo skolingas nuo 2005 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, pripažintina, kad O. P. individuali įmonė nuo 2005 metų nebuvo pajėgi apmokėti skolų, nevykdė įsipareigojimų. Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovui kilo žala, rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl atsakovo neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovas buvo bendrovės direktorius, todėl jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daroma išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6790,12 Eur žalos yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 204 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018-02-26 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6790,12 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų dvylika centų) žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6790,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai O. P. individualiai įmonei, į.k. 141110661.

Priteisti iš atsakovo O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 204 Eur (du šimtai keturi eurai) žyminio mokesčio išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas O. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė bankrutuojanti O. P. individuali įmonė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.