Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, atsakovui T. G., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės E. D. atstovas advokatas O. R. teismo posėdžio metu patikslino, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. sausio 7 d. nepilnametis M. G. gyveno su savo tėvu – atsakovu T. G., todėl jie patiksliną ieškinio dalį dėl išlaikymo skolos priteisimo ir mažina savo reikalavimą už šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ne už 36 mėnesius, o už 30 mėnesių, nes 6 mėnesius vaikas gyveno su savo tėvu ir buvo jo išlaikomas. Taigi, prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma mažinama iki 3000,00 Eur.

Atsakovas T. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas (b. l. 26), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad E. D. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma. Iki 2017 m. birželio 7 d. E. D. kartu su sūnumi M. G. ir sugyventiniu V. R. gyveno Marijampolės rajone. Nuo 2016 m. balandžio 19 d. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl smurto šeimoje. 2017 m. birželio 7 d. M. G. kartu su motina E. D. dėl patirto fizinio smurto buvo apgyvendintas Marijampolės socialinės pagalbos centro Krizių centre. Tą pačią dieną E. D. buvo paguldyta į Marijampolės apskrities ligoninę. 2017 m. birželio 8 d. M. G. buvo perduotas tėvui T. G., kadangi tėvas išreiškė norą pats auginti savo sūnų. Po gydymo 2017 m. birželio 16 d. E. D. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Šioje įstaigoje moteris pagal sutartį planuoja gyventi iki 2019 m. balandžio 1 d. E. D. įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti. Nuo 2018 m. sausio 7 d. pas E. D. gyvena ir sūnus M. G.. Motinai su vaiku yra paskirtas atskiras kambarys, sudarytos sąlygos vaikui augti ir vystytis. M. G. lanko darželio grupę (duomenys neskelbtini). Moteris registruota darbo biržoje, šiuo metu vykdo profesinę reabilitaciją. Mišrių socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų teigimu, Eglė jokių elgesio problemų nekelia, tačiau jai reikalinga socialinio darbuotojo pagalba, kontrolė. Pagrindinės šeimos pajamos yra išmoka vaikui ir gaunama stipendija.

Gyventojų registro duomenimis, T. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl skyrius apie atsakovą pateikti duomenų negali. Nuo to laiko kai M. G. gyvena pas motiną, vaiko tėvas sūnaus nė karto neaplankė, nesidomėjo juo. E. D. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra atitinkantis vaiko interesus. Skyriaus nuomone, nepilnamečio M. G. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Nustačius M. G. gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Taip pat atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės, šiuo atveju priteistinas iš tėvo vaikui išlaikymas. Dėl išlaikymo dydžio spręstina vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas (b. l. 23-24).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino išvadoje išdėstytas aplinkybes bei pažymėjo, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam yra nustatytas neįgalumas, kitų duomenų apie atsakovą neturima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais, kad nepilnametis vaikas M. G. nuo pat gimimo (išskyrus pusę metų) gyveno kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė byloje atsiliepimo bei nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, teismas sprendžia, jog nepilnamečio M. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove E. D., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui M. G. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui yra nustatytas neįgalumas. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 15). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė transporto priemonių neturi (b. l. 16), atsakovas turi du automobilius, tačiau transporto priemonės yra išregistruotos (b. l. 17). „Sodros“ duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas niekur nedirba, gauna socialinę pašalpa (18-19; 20-22). Bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikui bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, teismas konstatuoja, jog nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma, kuri atitinka tėvų turtinę padėtį yra 300,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko M. G. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. D.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą tenka atsakovui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 (trejus) metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus M. G. nevykdė nuo pat jo gimimo, išskyrus septynių mėnesių laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. sausio 7 d., kuomet nepilnametis M. G. gyveno su savo tėvu – atsakovu T. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui turėtų būti priteistas iš atsakovo ne už 30 mėnesių, kaip patikslino ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, o už 29 mėnesius (2 metus 5 mėnesius).

Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 100,00 Eur kas mėnesį. Tokia suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas už 29 mėnesius sudaro 2900,00 Eur (29 mėn. x 100 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, šalys santuokos sudarę nebuvo, bendravimo tvarka su vaiku nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų teismui nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovės galimai sudaromas kliūtis vaikui bendrauti su savo tėvu. Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nuomonės dėl bendravimo tvarkos nepareiškė, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-1317-5289, kurio pagrindu ieškovei E. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-5-3133, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. D. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182,00 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina – 182,00 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 36,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 100,00 Eur = 1200,00 Eur x 3 % = 36,00 Eur) ir 87,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (2900,00 Eur x 3 % = 87,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Kadangi šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 123,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 3,61 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 – 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovę E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2900,00 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi M. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vieną šimtą eurų aštuoniasdešimt du centus) už advokato teisinės pagalbos teikimą ieškovei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos:

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 3,61 Eur (tris eurus šešiasdešimt vieną centą) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodytos aukščiau) nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.