Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-27 · Administracinė byla Nr. I-3561-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
I-3561-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01953-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
E. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3561-596/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01953-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. G. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 800 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad nuo 2013-03-12 buvo patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir buvo laikomas iki 2013-10-22, įvairiose kamerose žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerų plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto, dalį kameros užima lova, sanitarinis mazgas, į grindis įmontuotas staliukas. Kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo bloga ventiliacija, trūko gryno oro, didelė drėgmė, antisanitarinės sąlygos (buvo tarakonų), staliukai per maži – pritaikyti tik dviem asmenims, kameros perpildytos, nebuvo galima pailsėti. Gyvendamas perpildytose kamerose nurodytomis sąlygomis patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tapo dirglus ir nervingas, ėmė jausti baimę aplinkai, sutriko pilnavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai. Mano, kad buvo pažeistos Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pablogėjo jo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Patirtą neturtinę žalą vertina po 200 Lt už dieną, o teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo kalinamas iš viso 204 paras (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipia dėmesį, kad 2013-05-28 ryte, 2013-06-06–2013-07-13, 2013-07-15–2013-09-08, 2013-09-24–2013-10-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat nuo 2013-09-09 iki 2013-09-24 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, nes buvo išvykęs iš įstaigos. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, sutartis kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus. Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo buvimo laikotarpis Lukiškių TI-K yra neilgas, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, o laikotarpiu nuo 2013-09-09 iki 2013-09-24 pareiškėjo įstaigoje nebuvo. Nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. (b. l. 10-15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas E. G. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-03-13 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m², kurioje vakare buvo 6 asmenys (asmeniui teko 1,23 m² ploto), 2013-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 175, kurios plotas - 7,56 m², kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 1,89 m² ploto), nuo 2013-03-15 iki 2013-03-20, nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 ir nuo 2013-03-27 iki 2013-03-28 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,89 m² ploto), 2013-03-21 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,52 m² ploto), 2013-03-22 ir 2013-03-26 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 1,89 m² ploto), 2013-03-25 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (asmeniui teko 1,89 m² ploto), 2013-03-29 perkeltas į kamerą Nr. 297, kurios plotas – 8,08 m², kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto), nuo 2013-03-30 iki 2013-04-18, nuo 2013-04-30 iki 2013-05-05 ir nuo 2013-05-08 iki 2013-05-20 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto), 2013-04-19 ir 2013-05-06 kameroje ryte buvo 4, vakare - 3 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto), nuo 2013-04-20 iki 2013-04-28, nuo 2013-05-21 iki 2013-05-27, nuo 2013-05-29 iki 2013-06-04 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (asmeniu teko 2,69 m² ploto), 2013-04-29, 2013-05-07 ir 2013-06-05 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto), 2013-05-28 kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys (asmeniui teko 2,69 m² ploto), 2013-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m², kurioje ryte buvo 1 asmuo, vakare perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m², kurioje buvo 10 asmenų (asmeniui teko 4,23 m² ploto), nuo 2013-06-07 iki 2013-06-12 ir nuo 2013-06-15 iki 2013-06-16 kameroje ryte ir vakare buvo 10 asmenų (asmeniui teko 4,23 m²), 2013-06-13 kameroje ryte ir vakare buvo 8 asmenys (asmeniui teko 5,29 m² ploto), 2013-06-14 kameroje ryte buvo 8, vakare – 10 asmenų (asmeniui teko 4,23 m² ploto), 2013-06-17 kameroje ryte buvo 10, vakare – 9 asmenys (asmeniui teko 4,23 m² ploto), 2013-06-18 kameroje ryte buvo 7, vakare – 9 asmenys (asmeniui teko 4,70 m² ploto), 2013-06-19 kameroje ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų (asmeniui teko 4,23 m² ploto), nuo 2013-06-20 iki 2013-06-21 kameroje ryte ir vakare buvo 7 asmenys (asmeniui teko 6,04 m² ploto), 2013-06-22 kameroje ryte buvo 7, vakare – 6 asmenys (asmeniui teko 6,04 m² ploto), nuo 2013-06-23 iki 2013-06-24 kameroje ryte ir vakare buvo 6 asmenys (asmeniui teko 7,05 m² ploto), 2013-06-25 kameroje ryte buvo 6, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 7,05 m² ploto), 2013-06-26 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (asmeniui teko 10,58 m² ploto), 2013-06-27 kameroje ryte buvo 6, vakare – 8 asmenys (asmeniui teko 5,29 m² ploto), 2013-06-28 kameroje ryte buvo 6, vakare – 7 asmenys (asmeniui teko 6,04 m² ploto), 2013-06-29 perkeltas į kamerą Nr. 253, kurios plotas – 34,43 m², kurioje ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys (asmeniui teko 3,82 m² ploto), 2013-06-30 kameroje ryte ir vakare buvo 9 asmenys (asmeniui teko 3,82 m² ploto), nuo 2013-07-01 iki 2013-07-03, nuo 2013-07-05 iki 2013-07-07, nuo 2013-07-10 iki 2013-07-13, 2013-07-15, nuo 2013-07-27 iki 2013-07-29 kameroje buvo 9 asmenys (asmeniui teko 3,82 m² ploto), 2013-07-04, nuo 2013-07-16 iki 2013-07-17, nuo 2013-08-18 iki 2013-08-21, nuo 2013-08-23 iki 2013-08-24, nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-02 ir 2013-09-08 kameroje buvo 7 asmenys (asmeniui teko 4,91 m² ploto), nuo 2013-07-08 iki 2013-07-09, 2013-08-25 kameroje buvo 8 asmenys (asmeniui teko 4,30 m² ploto), 2013-07-14 kameroje buvo 10 asmenų (asmeniui teko 3,44 m² ploto), nuo 2013-07-18 iki 2013-07-19, 2013-08-08 ir nuo 2013-09-03 iki 2013-09-07 kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 8,60 m² ploto), 2013-07-20, 2013-07-23, nuo 2013-07-30 iki 2013-08-07, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-10 kameroje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 6,88 m² ploto), nuo 2013-07-21 iki 2013-07-22, nuo 2013-07-24 iki 2013-07-26, nuo 2013-08-11 iki 2013-08-17, 2013-08-22, 2013-08-28 kameroje buvo 6 asmenys (asmeniui teko 5,73 m² ploto), 2013-09-09 pareiškėjas išvyko į Klaipėdos areštinę, 2013-09-24 atvyko iš areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,49 m² ploto), 2013-09-25 perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas – 34,71 m², kameroje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 17,35 m² ploto), nuo 2013-09-26 iki 2013-09-30, nuo 2013-10-05 iki 2013-10-07, nuo 2013-10-10 iki 2013-10-11, nuo 2013-10-13 iki 2013-10-14, 2013-10-16 ir nuo 2013-10-18 iki 2013-10-21 kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 8,67 m² ploto), nuo 2013-10-01 iki 2013-10-04, 2013-10-08, 2013-10-12, 2013-10-15, 2013-10-17 kameroje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 11,57 m² ploto), 2013-10-09 kameroje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 17,35 m² ploto), 2013-10-22 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 10-15).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-10-22 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kuriose buvo antisanitarinės sąlygos, bloga ventiliacija, didelė drėgmė.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius: nuo 2013-06-06 iki 2013-07-13, nuo 2013-07-15 iki 2013-09-08, nuo 2013-09-24 iki 2013-10-21, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2013-09-09, kai pareiškėjas buvo išvykęs į Klaipėdos areštinę, ir 2013-10-22, kai išvyko į Alytaus pataisos namus, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo, kurio metu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, yra įrodytas. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 28-44), tačiau juose nurodytų patikrinimų metu pareiškėjas nebuvo kalinamas kamerose, kuriose buvo atliktas patikrinimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvimo Lukiškių TI-K metu būtų skundęsis dėl blogos kameros ventiliacijos, didelės drėgmės ir pan., todėl nėra pagrindo manyti, kad jis dėl to patyrė nepatogumus, diskomfortą ir pan. Lukiškių TI-K, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 18--23), yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012-05-28 – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusi atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartą per mėnesį, o 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri įsipareigojusi atlikti kenkėjų kontrolę ir naikinimą 2 kartus per mėnesį (b. l. 24-26).

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti 40 800 Lt (piniginė išraiška eurais 11 816,50 Eur) neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis, nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-10-22. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas per laikotarpį nuo 2013-03-13 iki 2013-10-21, išskyrus laikotarpius nuo 2013-06-06 iki 2013-07-13, nuo 2013-07-15 iki 2013-09-08, nuo 2013-09-24 iki 2013-10-21, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2013-09-09 kai buvo išvykęs į Klaipėdos areštinę, Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,23 m²- 2,69 m²), t. y. iš viso 85 dienas, 2013-07-14 kameros plotas buvo artimas nustatytam minimaliam – 3,44 m² dydžiui.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 85 dienos, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 1 450 Eurų neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2013-03-13 iki 2013-10-21, išskyrus laikotarpius nuo 2013-06-06 iki 2013-07-13, nuo 2013-07-15 iki 2013-09-08, nuo 2013-09-24 iki 2013-10-21, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2013-07-14, kai kameros plotas buvo artimas teisės aktų nustatytam minimaliam plotui, 2013-09-09, kai išvyko į Klaipėdos areštinę, o 2013-10-22 išvyko į Alytaus pataisos namus, t. y. už 85 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų skaičiui, dėl to neturėjo galimybių pareiškėją patalpinti į kamerų tipo patalpas, atitinkančias nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 450 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė