Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šeimos kredito unijos ieškinį atsakovams T. K. ir V. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Šeimos kredito unija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir V. K. 871,70 Eur negrąžintos skolos, 250,09 Eur pradelstų palūkanų, 78,45 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovės ir atsakovo T. K. buvo sudaryta Mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartis Nr. KMC201508-000004 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1000,00 Eur dydžio kredito kortelės limitas, pasiskolintą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas 1000,00 Eur sumą išsigrynino 2015 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės teigimu, atsakovų atsakomybė yra solidari, kadangi Kredito sutartis sudaryta jų santuokos metu, atsakovė į atsakovo kredito kortelės sąskaitą kredito kortelės įmokų bei palūkanų su delspinigiais dengimui iš viso yra pervedusi 678,82 Eur, taigi ji apie įsiskolinimą žinojo ir jam neprieštaravo, laikytina, kad lėšos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovai tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, liko skolingi ieškovui 871,70 Eur pagrindinės skolos bei 250,09 Eur palūkanų.

Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovas kreditą paėmė santuokos metu, tačiau be atsakovės žinios ir sutikimo. Atsakovei nežinoma, kokiu tikslu atsakovas panaudojo kredito sumą, kreditas nebuvo panaudotas šeimos reikmėms, jokių bendrų šeimos pirkinių nebuvo tuo metu. Nuo 2015 m. pavasario atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, atsakovas turėjo pastovų darbą, taigi abu turėjo pastovias pajamas; vadinasi - poreikio imti kreditą šeimos reikmėms nebuvo. Atsakovė įmokas į atsakovo kredito kortelės sąskaitą atliko jo prašymu, paduodamas atsakovei grynuosius pinigus, tačiau nieko neaiškindamas, atsakovė juo pasitikėjo. Atsakovų santuoka nutraukta 2019 m. kovo 28 d., minėtas kreditas į kreditorinių įsipareigojimų sąrašą įtrauktas nebuvo, atsakovas jį nuslėpė. Atsakovė jokių pranešimų apie įsiskolinimą iš ieškovės nėra gavusi.Pažymėjo, jog ji viena augina du nepilnamečius vaikus, kartu gyvena pilnametis sūnus, ji moka būsto paskolą, tuo tarpu atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda.

2021 m. sausio 11 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis). Be to, Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 2000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma neviršija 2000 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Erikssonv. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Pažymėtina, jog šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. K. su ieškove Šeimos kredito unija 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201508-000004. Pagal Kredito sutartį atsakovui buvo suteiktas 1000,00 Eur dydžio kredito kortelės limitas, pasiskolintą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovui 871,70 Eur pagrindinės skolos bei 250,09 Eur palūkanų. Nustatyta, jog atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau nutraukta jų bendru sutarimu 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-1090/2019, kuriuo taip pat patvirtinta atsakovų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Ieškovė prašo įsiskolinimą priteisti iš atsakovų solidariai, motyvuodama tuo, kad Kredito sutartis sudaryta jų santuokos metu, atsakovė į atsakovo kredito kortelės sąskaitą kredito kortelės įmokų bei palūkanų su delspinigiais dengimui, iš viso pervedė 678,82 Eur, taigi ji apie įsiskolinimą žinojo ir jam neprieštaravo, todėl laikytina, kad lėšos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė V. K. prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti, nurodydama, kad atsakovas kreditą pasiėmė be jos žinios ir sutikimo, piniginės lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, teismui nagrinėjant bylą dėl atsakovų santuokos nutraukimo, atsakovas nuslėpė minėtą kreditą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.19 straipsnio 1-3 dalys). Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos narių ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju Kredito sutartis buvo sudaryta atsakovų santuokos metu, tačiau ją pasirašė tik atsakovas, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė žinojo apie Kredito sutartį bei sutiko su jos sudarymu (CPK 178 str.). Tai, kad atsakovė pervedinėjo pinigines lėšas į atsakovo kredito kortelės sąskaitą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė žinojo apie atsakovo prisiimtą skolinį įsipareigojimą. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-1090/2019 atsakovų santuoka nutraukta jų bendru sutarimu, sprendimu taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.3 punkte numatyta, kad paaiškėjus, jog viena iš šalių prašyme nutraukti santuoką ir šioje sutartyje nuslėpė santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios tenkintinos iš bendro sutuoktinių turto, pagal tokias prievoles asmeninę atsakomybę prisiima prievolę prisiėmusi sutarties šalis (t. y., tai bus asmeninė šalies prievolė). Atsakovo prievolė ieškovui pagal Kredito sutartį į teismo patvirtintą atsakovų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįtraukta, priešingai - atsakovai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punkte patvirtino, kad kitų asmeninių ar bendrų prievolių ir kreditorių, išskyrus nurodytus sutarties 4.1 punkte, neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus teismo, patvirtinusio atsakovų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neinformavo, į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė žinojo ir sutiko su atsakovo prisiimtais įsipareigojimais, laikytina, kad atsakovas minėtą įsipareigojimą nuslėpė, todėl pagal 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-1090/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktą, pripažintina, jog įsipareigojimas pagal Kredito sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė; tuo trapu ieškinys dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės atmestinas.

Kredito sutarties Specialiosios dalies ir Bendrosios dalies sąlygų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo T. K. sudaryta Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kredito limitas asmeninėms reikmėms (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovo sutartinė prievolė buvo nustatyta ir Kredito sutarties Bendrosios dalies 2.1 punkte.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovasieškovei liko skolingas 871,70 Eur negrąžinto kredito ir 250,09 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 14 proc. palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 26 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs ar ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 871,70 Eur negrąžinto kredito ir 250,09 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis,6.256 straipsnio 1 dalis,6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių sudarytos Kredito sutarties Specialiosios dalies 3.8 punkte nustatytas 0,05 proc. delspinigių dydis. Ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. balandžio7 d. nuo neapmokėtos sumos apskaičiavo 0,05 proc. dydžio delspinigius, kurių suma yra 78,45 Eur. Atsakovui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, šie delspinigiai priteistini ieškovei iš atsakovo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1200,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteisiama 27,00 Eur bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovui išlaidosviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 7,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Šeimos kredito unijai, j. a. k. 302826202, 871,70 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 70 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 250,09 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 09 ct) palūkanų, 78,45Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 45 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1200,24 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų ir 24 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,05 Eur (septynis eurus ir 05 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.