Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. nubaustas 60 parų areštu.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas T. B., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 6 d. apie 20.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančių UAB (duomenys neskelbtini) lošimų namų lošimų salėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tuo metu lošimų namuose dirbusių kazino darbuotojų ir susirinkusių kazino lankytojų akivaizdoje, žodinio konflikto su T. B. metu nuvertė T. B. nuo kėdės, sukėlė bei kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, dalyvavo muštynėse, kurių metu sudavė kojomis ne mažiau kaip 2 smūgius T. B. į veidą, stumdėsi su kitais kazino lankytojais ir apsaugos darbuotojais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d.

Tiek skundžiamame teismo nuosprendyje, tiek apeliaciniame skunde labai išsamiai, pasitelkiant teismų praktiką, išanalizuota BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – tai rodo, kad apeliantui ji yra pakankamai aiški, jis tik nesutinka su atskirus šios sudėties elementus apibūdinančių požymių įrodytumu bei jų buvimą patvirtinančių faktinių duomenų vertinimu.

Visų pirma pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, ir tik papildomi objektai yra žmogaus sveikata, orumas, nuosavybė ir pan. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį visiškai nėra būtina, kad nukentėjusiuoju būtų pripažintas konkretus fizinis asmuo, kaip kad tai akcentuojama apeliaciniame skunde nurodant, kad T. B. nebuvo pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju. Nustačius, kad neteisėtais veiksmais buvo sukeltos BK 284 str. 1 d. numatytos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, yra pakankamas pagrindas taikyti šią baudžiamojo kodekso normą.

Pirmos instancijos teismas pripažino ir nuosprendyje labai konkrečiai nurodė, kad apelianto nusikalstami veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis pradėjęs konfliktuoti su T. B. nuvertė jį nuo kėdės bei ne mažiau kaip du kartus įspyrė jam į veido sritį. Būtent tokius apelianto veiksmus viešoje vietoje apylinkės teismas laikė įžūliais, savo esme chuliganiškais, ir kvalifikavo juos pagal BK 284 str. 1 d. Su tokia teismo išvada ir apelianto veiksmų kvalifikavimu kolegija visiškai sutinka, nes nė kiek neabejotina, jog smurtas prie žmogų, o ypač – jo spardymas, viešoje vietoje – lošimų automatų salėje, yra ne kas kita, o ypač įžūli ir akivaizdi nepagarba tiek tam pačiam žmogui, tiek aplinkiniams, lošimų salėje tuo metu buvusiems žmonėms. Nors apeliantas skunde nurodė tik neprisimenąs, kad spardė T. B. (nors jis neneigia, kad taip galėjo būti), tai yra įrodyta vaizdo įrašo duomenimis (apžiūros protokolas 1 t., 5 – 9 b.l.), bei iš dalies – ir liudytojų G. B., G. D. parodymais. Būtent aprašytame vaizdo įraše labai smulkiai aprašyti ir nurodyti nuteistojo ir kito asmens, kurio baudžiamoji byla atskirta, veiksmai prieš T. B., todėl apeliantas neteistus skunde tvirtindamas, kad teismas to nepadarė skundžiamame teismo nuosprendyje.

Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, kad įvykio metu nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nustatyta, kad konfliktas, pasibaigęs muštynėmis, įvyko matant ne tik kazino darbuotojams, kurie tuo metu dirbo savo darbą aptarnaudami lankytojus, tačiau ir pašaliniams asmenims. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad konfliktas buvo pakankamai reikšmingas ir į jį turėjo sureaguoti už tvarką salėje atsakingi darbuotojai – į salę buvo iškviesta apsauga, ir netgi tie darbuotojai, kurie baigę savo pamainą, pagalbinėse patalpose persirenginėjo ir ketino eiti į namus (G. G.). Nustatyta ir tai, kad pavojaus aliarmas buvo gautas ir kazino saugančioje saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini). O tai (pagal G. D. parodymus) rodo, kad incidentas buvo pakankamai rimtas ir pavojingas, nes tik tokiam esant yra kviečiama policija bei apsaugą vykdanti saugos bendrovė. Faktiniai duomenys, patvirtinantys šias išvadas, yra nurodyti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl juos kartoti kolegija neturi pagrindo. Apeliantas skunde cituoja kazino darbuotojų parodymus, kurie neva tai, jo nuomone, patvirtina, jog įvykio metu nebuvo sutrikdytas šios įmonės darbas, nurodo, kad tiek lankytojai, tiek kazino darbuotojai jokių pretenzijų ar nepasitenkinimo dėl kilusio konflikto nereiškė. Tačiau, nuteistasis yra Panevėžyje žinomas žmogus, kuris siejamas su kriminaliniu pasauliu (anksčiau jis kelis kartus buvo teistas). Iš bylos duomenų matyti, kad tiek jis, tiek asmuo, kurio byla atskirta, lankosi tame kazino ir nuolat kelia problemas (būtent už šiame kazino padarytą labai panašų nusikaltimą apeliantas buvo nuteistas ir 2011-09-30 teismo nuosprendžiu (1 t., 130 – 137 b.l.)), todėl labai logiška, kad kazino salės darbuotojai „stengėsi“ nekreipti dėmesio į apeliantą. Kita vertus, aptariamo įvykio metu ne kas kitas, o patys darbuotojai ėmėsi veiksmų, kad apeliantą bei su juo muštynėse dalyvavusius kitus asmenis sutramdytų už tvarkos palaikymą atsakingi įmonės apsaugos darbuotojai. Taigi, vien tik tai, kad įmonės lošimų salėje dirbę darbuotojai apeliantui tiesiogiai neišsakė jokių pretenzijų ar priekaištų dar nereiškia, kad savo elgesiu įvykio metu jis nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos.

Apeliantas skunde tvirtina, kad su T. B. kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, nes su juo jis konfliktuoja seniai. Be to, jis neturėjęs tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, tai byloje neįrodyta. Kolegija nesutinka ir su šiais jo argumentais. Visų pirma čia kolegija pažymi, kad S. B. nei tyrimo metu neaiškino (nedavė parodymų), nei teisme nesugebėjo tinkamai paaiškinti savo elgesio priežasčių ir motyvų. Apeliacinės instancijos teisme jis tiesiog nurodė, kad dėl savo elgesio jam gėda. Taigi, apie jo tyčią tenka spręsti vertinant bylos duomenis apie jo bei T. B. ankstesnius tarpusavio santykius bei vertinant jo elgesį įvykio metu. Nėra pagrindo abejoti S. B. parodymais, kad jie su T. B. buvo pažįstami ir anksčiau konfliktavo. Jau minėtame 2011-09-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad 2011-03-07 tame pačiame kazino žodinis konfliktas tarp S. B. ir T. B. pasibaigė tarpusavio muštynėmis, kuriose dalyvavo keletas žmonių, ir kurių metu taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant 2012-06-06 įvykį matyti, kad T. B. nepradėjo konflikto su S. B. – būtent apeliantas, iš pradžių praėjęs pro žaidžiantį T. B., netrukus grįžo prie jo ir pirmas ėmėsi agresyvių veiksmų bei smurto. Todėl, kolegijos nuomone, jų ankstesnė asmeninė priešprieša šiuo atveju nebuvo esminis veiksnys, išprovokavęs tolimesnius įvykius – būtent chuliganiškas apelianto elgesys kaip mažareikšme dingstimi pasinaudojant nedraugiškais tarpusavio santykiais su T. B. sukėlė pasekmes, kurias apylinkės teismas visiškai teisingai įvertino, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 284 str. 1 d.

Tokiu būdu kolegija pripažįsta, jog S. B. nusikalstama veika šiuo atveju tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Vertinti ją kaip baudžiamąjį nusižengimą ir perkvalifikuoti pagal to paties straipsnio 2 dalį, kolegija nemato pagrindo.

Dėl bausmės

Kolegijos nuomone, apeliantas skunde pagrįstai kelia klausimą dėl jam paskirtos neteisingos bausmės. Galima sutikti su teismo motyvais, kad nuteistasis yra recidyvistas, nes nusikalto neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), ir tokiam asmeniui už tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), kad jis turi administracinių nuobaudų. Kita gi jo charakteristika iš esmės nėra bloga. Yra vedęs, augina ir išlaiko dvi dukras, rūpinasi neįgalia motina, dirba ir darbovietėje apibūdinamas teigiamai. Jo padarytas nusikaltimas nesukelia padidinto pavojaus visuomenei, nes yra nesunkus, jokių realių pasekmių savo veiksmais jis nesukėlė, su T. B. susitaikė, kazino administracija jokių pretenzijų nuteistajam nepareiškė. Be to, matyti ir tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu nubaustas bauda jis ją susimokėjo, t.y. bausmę atliko. Šiuo atveju iš dalies galima sutikti ir su tuo, kad tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto T. B. veiksmai įvykio metu buvo pavojingesni nei apelianto, iš bausmės T. B. skyrimo motyvų matyti, kad jis apibūdintas net kiek prasčiau, lyginant su apeliantu (niekur nedirba, neturėjo pajamų nuosprendžiu paskirtai baudai susimokėti, todėl bauda buvo pakeista viešaisiais darbais), tačiau jam nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu apeliantui pirmos instancijos teismas parinko neproporcingai griežtą bausmės rūšį, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas esant pagrindui, numatytam BPK 328 str. 2 p.

Įvertinus tai, kad apeliantas dirba, jam skirtina bauda, arčiau šios bausmės rūšies minimumo (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

2013 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

S. B., pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nubausti 30 MGL – 3900 Lt, dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmė S. B. paskirta atlikti areštinėje ir jos pradžia nustatyta nuo jo suėmimo vykdant nuosprendį bei kuria įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nurodyta S. B. suimti.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.