- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- 1-1633-336/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L. , dalyvaujant:
Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
2017-12-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėn.
2018-02-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., BK 63 str. 2 d. 5 p., 4 d. 9 d., BK 64¹ str. bausmės subendrinta ir su 2017-12-19 nuosprendžiu ir galutinė bausmė -1m. 1 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais;
2018-06-20 nuosprendžiu pagal BK 284 str. – pritaikius BK 64¹ str. - 4 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. bausmė subendrinta su 2018-02-27 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 mėn. pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėn. laikui, įpareigoti mokytis ar dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2020-01-13 išbrauktas iš registro; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. (2019-09-22, 01.30 val. viešos tvarkos pažeidimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. P., 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 01.30 val., viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, tyčia spyrė vieną kartą R. P. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, o R. P. stojantis jis dar kartą spyrė nukentėjusiajam į veidą, bei tyčia vieną kartą kumščiu sudavė T. G. į veidą, namo kieme vaikėsi neįgalų T. R., tuo sukėlė nukentėjusiesiems R. P. ir T. G. fizinį skausmą ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019-09-22, tikslaus laiko nepamena, bet buvo tamsu, galėjo būti apie 1.30 val., kartu su T. Č., D. S. ir T. žmona nuėjo į (duomenys neskelbtini) Jis buvo blaivus. T. Č. ir D. S. ten ėjo tikslu pasikviesti kaimyną ir su juo pasikalbėti. Draugai jį pakvietė eiti kartu, jis sutiko. Pirmi į gyvenamąjį namą užėjo T. su D., jis ėjo jiems iš paskos. Įėjus kilo konfliktas, jie pradėjo stumdytis, juos visus varė lauk. Tuomet jis spyrė iš kojos vieną kartą R. P. į veidą, jis nugriuvo ant grindų, o jam stojantis jis dar kartą spyrė jam į veidą, o išeinant iš namo vieną kartą kumščiu sudavė T. G. į veidą. Po to namo kieme vaikėsi T. R., kuris rankose turėjo pagalį. Nurodė, kad jis savo poelgį vertina blogai, išvadas iš teistumų daro. Nebendrauja su buvusiais draugais, kurie kaime jau negyvena. Jis pats gyvenu su tėvu, bet jis namuose būna epizodiškai, nes išvažiuoja dirbti, todėl galima sakyti, kad gyvena vienas. Tėvai išsiskyrę, mama gyvena užsienyje, tėvų šeimoje buvo penki vaikai. Nurodė, kad jis dirba, darbo užmokestis minimumas. Jeigu teismas skirtų baudą, ją sumokėti padėtų mama. Taip pat pardavimui augina nutrijas. Nurodė, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, toliau bendrauja. Žalą atlygino, t. y. sutaisė stalą, kėdes.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš byloje esančio nukentėjusios J. K. apklausos protokolų (1 t., b. l. 83-85, 98-100), matyti, kad 2019-09-21 ji kasė bulves. Po darbų, vakare, buvo namuose. Kartu buvo sugyventinis R. P., jo brolis V. P., T. G., sugyventinio sesuo R. G.. Namuose taip pat buvo jos pilnametis, neįgalus sūnus T. R.. Jie sėdėjo virtuvėje, gėrė alkoholį. 2019-09-22 apie 01.30 val. į namus įėjo keli asmenys. Pirmas įėjo K. P., kuris kažką pasakė ir iš karto koja spyrė R. P. į veidą. Šis tuo metu sėdėjo ant kėdės. Nuo smūgio R. P. nugriuvo ant žemės. Jam bandant keltis, K. P. vėl spyrė. Tada R. P. trenkėsi į stalą, kuris nuo smūgio sulūžo. Ji ėmė šaukti, o K. P. puolė ant T. G., nes T. norėjo padėti R. P.. K. P. Tadui trenkė kumščiu, bet tiksliai nepastebėjo kur pataikė, nes ji labai išsigando, susinervino. Dėl išgąsčio ji negali nurodyti kiek asmenų buvo įėję į vidų. Iš visų atėjusiųjų ji pažino tik K. P., nes jis gyvena tame pačiame kaime. R. P. ir T. G. sumušė K. P.. Jai ėmus rėkti visi išėjo į lauką. Ji ėmė ieškoti savo sūnaus ir pamatė, kad lauke K. P. užsimojęs kirviu jį gaudo. Ji ir jos neįgalus sūnus buvo labai išsigandę, patyrė stresą. Sūnus po tokio įvykio pasidarė stresuotas, nervingas, sakė bijąs, kad K. P. negrįžtų. Civilinio ieškinio ji nereiškia, nors įvykio metu buvo sulaužytas 100 eurų vertės stalas, sulaužyta 15 Eur vertės taburetė, sudužo ant stalo buvę indai. Nurodė, kad civ. ieškinio dėl sūnaus T. R. patirtos neturtinės žalos, nereiškia (1 t., b. l. 84-85, 99-100).
Savo parodymus J. K. patvirtino akistatos su K. P. metu (1 t., b. l. 94).
Iš byloje esančio nukentėjusio T. R. apklausos protokolo (1 t., b. l. 110-111) matyti, kad vakare, po bulvių kasimo, jis buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Vienu metu jis iš patalpų išėjo į lauką, į tualetą. Grįždamas į kambarį jis prie namų sutiko K. P., kuris lauke jį vaikėsi. Jis dėl to labai išsigando. K. P., lyg rankose laikė kirvį.
Iš byloje esančio nukentėjusio R. P. apklausos protokolo (1 t., b. l. 123-125, 128) matyti, kad 2019-09-21 jie kasė bulves. Vakare kartu su sugyventine J. K., broliu V. P., T. G., seserimi R. G. buvo namuose. Jie buvo virtuvėje, gėrė alkoholį. Namuose buvo ir sugyventinės neįgalus sūnus T. R.. Nakties metu, staiga į namus atėjo K. P. ir koja spyrė jam į veidą. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės, nuo smūgio nugriuvo. Po šio smūgio jis nieko neatsimena, kai atsigavo virtuvėje nieko nebuvo. Įvykio metu jam buvo prakirsta viršutinė lūpa, skaudėjo viršutinį žandikaulį. Jis patyrė išgąstį, stresą (1 t., b. l. 124-125, 128).
Savo parodymus R. P. patvirtino akistatos su K. P. metu (1 t., b. l. 138-142).
Iš byloje esančio nukentėjusio T. G. apklausos protokolo (1 t., b. l. 146-149, 151,152), matyti, kad 2019-09-21, vakare jis buvo pas R. P. namuose, virtuvėje gėrė alkoholį. Kartu buvo R. P. brolis V. P., R. sugyventinė J., taip pat buvo jo uošvienė R. G. ir J. sūnus. Vakare į namus atėjo K. P. su keliais asmenimis. Minėti asmenys įėjo į virtuvę ir nieko nesakę pradėjo muštis. Kiek pamena, jam K. P. trenkė kumščiu, buvo pamušta jo kairė akis. Muštynės vyko greitai ir labai trumpai, tuoj pat visi išėjo į lauką. Minėti asmenys sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad pretenzijų neturi.
T. G. savo parodymus patvirtino akistatos su K. P. metu (1 t., b. l. 164-166).
Iš byloje esančio nukentėjusio V. P. apklausos protokolo (1 t., b. l. 174-176), matyti, kad 2019-09-21 apie 24 val. jis atvyko pas brolį R. P., (duomenys neskelbtini). Kartu buvo sesuo R. G., J. K., R. P., T. G.. Apie 01 val. 30 min. jis buvo kitame kambaryje, kai išgirdo triukšmą. Įėjęs į virtuvę pamatė nepažįstamą vyrą, kuris rankoje laikė kirvį. Taip pat matė K. P. kuris buvo prie jo brolio R. P., kuris sėdėjo. Jis išsigando ir tuoj pat grįžo į kambarį. Kas vyko virtuvėje jis nematė, bet girdėjo triukšmą, bildesį. Po 10 minučių asmenys pasišalino, tuomet jis išėjo iš kambario ir pamatė virtuvėje sumuštą brolį Remigijų, kuris gulėjo ant grindų, matė, kad sumuštas T. G.. Matė, kad sulaužyti virtuvės baldai, stalas, kėdės, sudužę indai buvo ant grindų. Nurodė, kad jis dėl įvykio patyrė išgąstį (1 t., b. l. 172-176).
Iš byloje esančio liudytojo D. S. apklausos protokolo (2 t., b. l. 9-10, 13-14) matyti, kad jis matė, kaip K. P. kumščiu sudavė T. G. į veidą, o šis griuvo ant stalo ir jį sulaužė, sudaužė indus (2 t., b. l. 9-10, 13-14).
Iš byloje esančio liudytojo T. Č. apklausos protokolo (2 t., b. l. 41-45) matyti, kad 2019 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, jis namuose su D. S. gėrė alkoholį. Vėliau abu nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas K. P.. Ten sutiko K. P., L. P.. Visi sumanė nuvykti nusipirkti alaus. Jie atvyko prie kažkokio namo, į vidų įėjo pirmas jis, kiti ėjo paskui. Namo viduje matė tris vyrus, iš kurių pažino tik T. G.. Dėl ko kilo ginčas nežino, ten buvę vyrai jį puolė mušti, o P., D. puolė jį ginti. Ar kas kam sudavė jis nematė, tuoj pat išbėgo į lauką .
Iš byloje esančio liudytojo L. P. apklausos protokolo (2 t., b. l. 109-114) matyti, kad 2019 m. rugsėjo pabaigoje jis kartu su K. P., D. S., T. Č. atvyko pas R. P.. Tik įėjus į namo vidų pamatė, kad vyksta muštynės. Jis išsigando ir tuoj pat pabėgo. Kas kam sudavė jis nematė (2 t., b. l. 111).
Protokole - pareiškime J. K. nurodė, kad 2019-09-22 apie 01 val. 30 min., jai būnant namuose kartu su sugyventiniu R. P., jo broliu V. P., T. G., R. G., sūnumi T., buvo užpulti ir sumušti K. P. ir jo draugų. Įvykio metu buvo sugadintas turtas, patyrė stresą, išgąstį, nesaugumo jausmą. (1 t., b. l. 27)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta sodyba, (duomenys neskelbtini). Prie namų ant kelio, rasta stiklo šukių (1 t., b. l. 39-49).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2597/2019(02) nurodyta, kad R. P. nustatyta nubrozdinimas bei kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 145).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2596/2019(02) nurodyta, kad T. G. nustatyta kraujosruva bei nubrozdinimas kairės akies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 171).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Pagal LR BK 284 str. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, tyčia spyrė vieną kartą R. P. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, o R. P. stojantis jis dar kartą spyrė nukentėjusiajam į veidą, bei tyčia vieną kartą kumščiu sudavė T. G. į veidą, namo kieme vaikėsi neįgalų T. R., tuo sukėlė nukentėjusiesiems R. P. ir T. G. fizinį skausmą ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 284 straipsnį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė, dirba (3 t., b. l. 6-26, 33-51, 52, 53, 55).
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytą nusikaltimą numatytą – arešto bausmę, didesnę nei vidutinio dydžio, bausmę mažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 64 str. 1 d., 3 d. 65 str. paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2018-06-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesius. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą už kurį teisiamas padarė 2019-09-22, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir nors jis 2020-01-13 išbrauktas iš probacijos tarnybų duomenų registro, atlikęs bausmę, jis laikomas padaręs nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš BK 64 straipsnio nuostatų matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimu, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 1A-85-719/2020; Kauno apygardos teismo nutartis 1A-379-658/2020).
Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, gailisi, atsiprašė nukentėjusių, nukentėję jokių pretenzijų neturi, kaltinamasis nurodė, kad sutaisė sugadintus daiktus nukentėjusiems. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą; kad šiuo metu susiformavę teigiami K. P. socialiniai ryšiai- jis dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 101-105), seniūno charakterizuojamas patenkinamai – seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t., 3, b l. 60), pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholio nevartoja, jis augina (duomenys neskelbtini) pardavimui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. 3 d., teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes BK 75 str. pritaikymas daro kaltinamajam pozityvų poveikį. Probacijos tarnyba nurodė, kad K. P. pagal 2018-06-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį paskirtus įpareigojimus vykdė (3 t., b. l.32);
BK 75 str. nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama ; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civ. ieškinio nukentėję nereiškė.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokas su stiklo šukėmis, saugomas Kauno a. VPK aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
CD diskas esantis byloje (2 t., b l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir nubausti jį – 60 (šešiasdešimt ) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti- 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. 65 str. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2018-06-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės (7 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Taikyti BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. 3 d., ir bausmės vykdymą atidėti trijų (3) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : tęsti darbą, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; ir neišeiti iš namų nuo 23, 00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : voką su stiklo šukėmis, saugomą Kauno a. VPK aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
CD diską esantį byloje (2 t., b. l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.