Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-06 · Civilinė byla Nr. 2S-33-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-11Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-06Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-06
Bylos Nr.
2S-33-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05581-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kreditorius
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-33-544/2016

Ineta Baliukaityte Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05581-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4; 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.5.1.18; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Česnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio veiksmų, išieškotojas - (duomenys neskelbtini) bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2015 m. liepos 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio A. B. persiųstas pareiškėjos (skolininkės) V. K. skundas dėl antstolio veiksmų. Skundu pareiškėja nurodė nesutinkanti su antstolio 2015 m. birželio 29 d. patvarkyme „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pernelyg maža 20600 Eur buto kaina, kadangi butas yra miesto centre, pirmame aukšte, jame galima vykdyti komercinę veiklą.

Antstolis A. B. 2015 m. liepos 20 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos V. K. skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. nustatyta tvarka persiuntė teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jo kontoroje 2015 m. balandžio 9 d. remiantis Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notaro P. D. 2012 m. gruodžio 27 d. vykdomuoju įrašu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis netesybomis (delspinigiais) išieškant iš skolininkės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) banko, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., naudai pagal 2001 m. birželio 4 d. Panevėžio m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės N. I. K. patvirtintą hipotekos lakštą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (hipotekos identifikavimo kodas hipotekos registre: (duomenys neskelbtini)). Iš skolininkės išieškoma 31728,2 Eur (109551,07 Lt) suma ir 5 % dydžio metinės įstatymines palūkanos nuo visos skolininkės įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Antstolis nurodė, kad turto rinkos vertė buvo nustatyta ekspertizės aktu, o skolininkė nepateikė jokių įrodymų, jog vertintojo nustatyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka rinkos vertės, o tik išreiškė savo niekuo nepagrįstą manymą, jog areštuotu turto vertė yra didesnė.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos V. K. skundas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad aptariamoje vykdomojoje byloje antstolis buvo skyręs turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, todėl priimant 2015 m. birželio 29 d. patvarkymą dėl turto įvertinimo buvo vadovaujamasi turto vertintojų išvada, kuria abejoti nėra jokio pagrindo. Be to, CPK 681 str. 4 d. įtvirtina, jog tuo atveju, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, atmetė ir pareiškėjos argumentus dėl didesnės turto vertės, kadangi jis yra miesto centre, pirmame aukšte, o tai leidžia vykdyti komercinę veiklą. Pareiškėja antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė, motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados bei tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė nei antstoliui, nei teismui, o taip pat neprašė antstolio skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas taip pat nurodė, kad klausimą dėl netinkamai įvertinto turto skolininkė iškėlė praleidusi įstatymo nustatytą terminą, kadangi pagal CPK 681 str. 3 d. skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Be to, teismas papildomai pažymėjo, jog pareiškėjos skolos bankui suma didėja, nes skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos, o inicijuotas procesas dėl antstolio veiksmų vilkina skolos išieškojimą, pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesą gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. B. patvarkymą dėl turto įvertinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėsto bylos aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei nurodo, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra tinkamas komercijai, jame jau dešimt metų veikia kirpykla, dėl ko ir šis aspektas privalėjo būti įvertintas sprendžiant turto įvertinimo klausimą. Pati pareiškėja neturi lėšų samdyti turto vertintojus, kurie tinkamai, kaip visumą įvertintų nekilnojamąjį turtą ir verslą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tik formaliai išsprendė jos skundą bei neįvertino aplinkybės, jog netinkamai nustačius turto vertę gali nukentėti ne tik skolininko, tačiau ir išieškotojo interesai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini)bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aptariamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjos bute yra vykdoma komercinė veikla, gali sumažinti turto vertę, kadangi tai nėra komercinės patalpos, o butas gali būti parduodamas kaip gyvenamosios patalpos. (duomenys neskelbtini) bankas, kaip kreditorius, yra suinteresuotas, kad areštuotas pareiškėjos turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Tačiau tokie lūkesčiai turi būti pagrįsti, o šiuo atveju pati pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginius, kad turto vertė yra didesnė, nei nustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis visus veiksmus atliko operatyviai ir pagal teisės aktų nuostatas, pareiškėja nepateikė jokių pretenzijų dėl turto vertintojo skyrimo ar jo parinkimo, o taip pat CPK nustatyta tvarka nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja nurodė tik deklaratyvius argumentus, tokiais savo veiksmais iš esmės vilkina skolos išieškojimą bei kenkia sau, kadangi skola bankui dėl priskaitomų procesinių palūkanų tik didėja.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 681 str. yra numatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka. Pagal pastarojo straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Be to, CPK 681 str. 3 d. numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 str. 1 d. normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad antstolio A. B. kontoroje pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini)-iojo notarų biuro notaro P. D. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo užvesta vykdomoji byla dėl skolos ir 5 % dydžio metinių įstatyminių palūkanų nuo visos skolininkės įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, kurios įvykdymas užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, išieškojimo iš skolininkės V. K. hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) banko (išieškotojo) naudai (2 – 9 vykdomosios bylos lapai). 2015 m. gegužės 22 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymus dėl turto arešto bei dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kurių kopijos skolininkei įteiktos 2015 m. gegužės 26 d. (34 – 37 vykdomosios bylos lapai). 2015 m. birželio 22 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio biuro nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpa pažymėta 1-1 (1/2 iš 7,81 kv. m.) - 3,9 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vertė yra 20600,00 Eur. Todėl antstolis A. B. 2015 m. birželio 29 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo minėtą butą, ir priėmė patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“, kuriais nustatė minėto buto vertę pagal ekspertizės aktą – 20600 Eur. Skolininkė areštuojant turtą nedalyvavo, tačiau jai 2015 m. birželio 29 d. patvarkymas ir turto arešto aktas įteikti 2015-07-01 (70 – 73 vykdomosios bylos lapai). Skundą dėl netinkamos turto vertės nustatymo skolininkė pateikė 2015-07-16 (74 vykdomosios bylos lapas). Apeliantė (skolininkė) V. K. nesutinka su antstolio priimtais aktais, kuriais areštuoto jai priklausančio buto vertė nustatyta 20 600 Eur, tvirtindama, jog butas turėjo būti įvertintas brangiau, nes tai yra turto ir verslo visuma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

Kaip jau minėta skundžiamoje nutartyje, antstolio A. B. 2015 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo atitinka CPK nuostatas, jų nepažeidžia ir joms neprieštarauja. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pats antstolis, vadovaudamasis CPK 681 str. 1 d., savo iniciatyva skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurios metu gautas įvertinimas pagal CPK 681 str. 4 d. yra laikomas areštuoto turto verte. Šiuo atveju byloje nėra, o pati pareiškėja taip pat nebuvo nurodžiusi, jokių reikšmingų argumentų, leidžiančių abejoti atliktos turto vertės ekspertizės patikimumu ar ekspertų kompetencija bei kvalifikacija. Negana to, pagal byloje esančius duomenis pati pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų dėl ekspertizės skyrimo, dėl ją atlikusių ekspertų kompetencijos, kvalifikacijos ar nešališkumo, nepasinaudojo jai CPK 681 str. 3 d. suteikta teise ir per įstatymų numatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, o taip pat neprašė skirti papildomą ekspertizę. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų bei reikšmingų įrodymų, kurie duotų pagrindą pagrįstai manyti, jog aptariamo nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė. Vien tai, kad butas yra pritaikytas komercinei veiklai, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad jo vertė yra didesnė nei 20600 Eur. Ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina pareiškėja, nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte yra įvardijama kaip neigiamos įtakos nekilnojamojo turto vertei turintis veiksnys, juo labiau, kad atlikti buto pakitimai nėra įregistruoti registrų centre (39 – 55 vykdomosios bylos lapai). Taigi vien subjektyvus pareiškėjos įsitikinimas, nesant jokių jos nuomonę pagrindžiančių duomenų, negali būti pagrindas, leidžiantis abejoti byloje pateiktu nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei daryti kategorišką išvadą, kad nustatyta pareiškėjos buto vertė yra per maža.

Tokių išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja neturi lėšų kreiptis į turto vertintojus dėl papildomos ekspertizės atlikimo. Pagal CPK 682 str. 4 d., skolininkas ar išieškotojas motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad šis atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų (taigi ir ekspertizės atlikimo) mokėjimą. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja V. K. su tokiu prašymu būtų kreipusis į antstolį. Be to, reikšminga ir tai, kad tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Aptariamu atveju pagal bylos duomenis pareiškėja antstoliui nebuvo pateikusi jokių prieštaravimų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

Apeliantės (skolininkės) skundas dėl netinkamos buto vertės nustatymo vertinamas nepagrįstu ir todėl, kad ji klausimą dėl netinkamai nustatytos buto vertės antstoliui iškėlė praleidusi CPK 681 str. 3 d. numatytą trijų darbo dienų terminą nuo dienos, kurią gavo turto arešto aktą (2015-07-01), nes skundą šiuo klausimu antstoliui pateikė 2015-07-16.

Atsižvelgiant į CPK 512 str. įtvirtintas nuostatas, pagal kurias skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo bei į aplinkybes, jog antstolio A. B. patvarkymas dėl turto įvertinimo (areštavimo) buvo priimtas 2015 m. birželio 29 d., o pareiškėjos skundas jo kontoroje gautas 2015 m. liepos 16 d., daroma išvada, kad pareiškėjos skundas pagrįstai buvo priimtas ir nagrinėjamas.

Atskirajame skunde pareiškėja V. K. teisingai nurodo, kad didesnės nekilnojamojo turto vertės nustatymas naudingas ne tik jai, tačiau ir išieškotojui (duomenys neskelbtini) bankas. Tačiau tai nesudaro pagrindo skundą pripažinti pagrįstu, nes argumentas dėl didesnės turto vertės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas objektyviais duomenimis apie netinkamai nustatytą turto rinkos vertę.

Taigi vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185, 263 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė