Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-60-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59668-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.2.26.2.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.6.

2017 m. birželio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2016-12-23 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), prie R. G. kavinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,47 promilių girtumas), viešoje vietoje, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. rodydamas nepagarbą aplinkiniams, be priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė J. Š. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. Š. muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą viršugalvyje – sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną – penktadienį, susitiko su draugais kavinėje ir gėrė alų. Vienas išėjo į lauką prie kavinės parūkyti, šalia jo stovėjo nukentėjusysis. Kuomet nukentėjusysis pamosikavo rankomis, jam kažkas pasirodė, todėl, jo nuomone, vedamas savisaugos instinkto, jam vieną kartą trenkė į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo, pamatęs, kad jis atsistojo, iš įvykio vietos pasišalino, išėjo namo, nes nenorėjo, kad įvykio vietoje kiltų dar didesnis konfliktas, nes kavinėje buvo ir jo, ir nukentėjusiojo pažįstamų. Buvo neblaivus, bet mano, kad alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo, nes ir blaivus, jei jam taip pat būtų pasirodę, būtų tokiu pat elgesiu sureagavęs, tačiau su alkotesterio parodymais sutinka. Nukentėjusįjį pažįsta, nes gyvena viename miestelyje, su juo sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Prašė teismo patvirtinti taikos sutartį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų nebeturi, nes jie sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. nurodė, kad 2016-12-23 apie 21 val., jis kartu su H. S. atėjo į R. G. kavinę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jie prisėdo prie stalo, kur jau buvo kiti jų draugai ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą kavinėje matė ir iš matymo pažįstamą J. Š., su juo nebendrauja, tik kai susitikdavo, pasisveikindavo. J. su savo draugais sėdėjo prie kito stalelio. Kavinėje jokio konflikto tarp jo ir J. nebuvo. Apie 23 val., jis vienas pats išėjo iš kavinės į lauką parūkyti. Prie kavinės lauke buvo ir daugiau žmonių su kuriais kartu rūkė, bet kas jie tokie buvo dabar nelabai pamena, nes buvo išgėręs. Netrukus iš kavinės į lauką išėjo J., kuris jam tada pasirodė, kad mosikuoja rankomis, jis pagalvojo, kad jis nori muštis, todėl iš inercijos vieną kartą kumščiu trenkė J. į veidą. Nuo jo suduoto smūgio J. griuvo ant žemės, netoli kavinės pagrindinių durų, matė, kad jis guli ant žemės ir nesikelia. Po to matė, kad prie jo priėjo ir daugiau žmonių. Jis prie jo nėjo ir nuo kavinės nuėjo, už 30 min. grįžo atgal į kavinę, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į Akmenės policijos komisariatą. Dėl to, kad vieną kartą kumščiu trenkė J. į veidą, labai gailisi, jo atsiprašys ir tikisi jis jam atleis. Pasak jo, blaivus taip nebūtų pasielgęs (72–73 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad 2016-12-23 apie 20.30 val. jis su bendradarbiais nuėjo į R. G. barą (duomenys neskelbtini). Ten visi kartu sėdėjo prie stalo, vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą kavinėje matė ir iš matymo pažįstamus H. S., bei E. S., kurie buvo su kita draugų kompanija. Su jais pasisveikino ir daugiau nesikalbėjo, bei nesipyko. Apie 23 val. su bendradarbiu G. Š. išėjo iš kavinės į lauką parūkyti, tuo metu lauke buvo ir daugiau žmonių. Jis su G. dviese tiesiog stovėjo ir rūkė, kai netikėtai pajuto smūgį į veidą, nuo kurio pargriuvo ant šaligatvio ir neteko sąmonės. Atsipeikėjo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Pats tiksliai nematė, kas ir kaip jam smogė, nes viskas įvyko staiga ir netikėtai, visai be priežasties, kadangi iki tol su niekuo daugiau nesikalbėjo, nekonfliktavo, niekas nė nebuvo priėjęs. Vėliau iš pokalbio su G. sužinojo, kad jam netikėtai pribėgęs smogė E. S., kuris iki tol lauke stovėjo atokiau nuo jų. Nesuprato, kodėl jis jam smogė, nes su juo anksčiau nei draugavo, nei pykosi, o ir tą vakarą nė nebendravo. Mažeikių r. ligoninėje jam buvo nustatyta galvos trauma, taip pat sumušta viršutinė lūpa, 1,83 promilių girtumas, suteikus medicininę pagalbą buvo išleistas gydytis į namus. Papildomai nurodė, kad nuo E. S. suduoto smūgio į veidą, t. y. į lūpas, jam buvo sumušta viršutinė lūpa ir nuskeltas viršutinis priekinis dantis. Pasak jo, kai jį pristatė į Mažeikių ligoninę, jis gydytojui sakė, kad jam nuo suduoto smūgio dar nuskilo viršutinis priekinis dantis, tačiau jį apžiūrintis gydytojas pasakė, kad jis ne odontologas ir jam liepė pačiam pas jį nueiti. Kai jam praėjo lūpos patinimas, jis 2017-01-12 kreipėsi į odontologijos kliniką, kuri yra (duomenys neskelbtini), pas odontologę G. M., kuri laikinai aptvarkė nuskeltą dantį ir kitą vizitą pas ją paskyrė 2017-02-09 (10, 12 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. nurodė, kad 2016-12-23 tiksliai laiko negali pasakyti, bet tai galėjo būti kažkur apie 23 val., jis atėjo į (duomenys neskelbtini) esančią R. G. kavinę. Priėjęs prie kavinės lauke pamatė iš matymo pažįstamus jaunuolius, t. y. H. S., E. S., T. R., T. M. Netrukus iš kavinės išėjo jo draugas J. Š., kuris ėjo link jo norėdamas pasisveikinti, tačiau taip ir nepasisveikino, nes nei iš šio, nei iš to priėjęs E. S. kumščiu trenkė J. į veidą, nuo E. suduoto smūgio J. nugriuvo netoli kavinės pagrindinių durų. Prie J. iš karto priėjo G. Š., kuris iš kavinės išėjo paskui J., o jis priėjo prie E., kad šis daugiau nesimuštų. Po to iš kavinės pradėjo išeiti J. draugai, kurį, matė, pradėjo purtyti. Suprato, kad J. buvo praradęs sąmonę. Po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Pasak jo, po J. suduoto smūgio E. kažkur dingo, ir po to atgal į kavinę grįžo, kažkur už 30 minučių (40 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. nurodė, kad 2016-12-23 apie 20.30 val. jis su bendradarbiais nuėjo į R. G. barą, (duomenys neskelbtini). Ten visi kartu sėdėjo prie stalo, vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą kavinėje matė ir iš matymo pažįstamus H. S., bei E. S., kurie buvo su kita draugų kompanija. Jokio konflikto kavinėje tarp minėtų vaikinų nebuvo, niekas iš jų kompanijos su jais nekonfliktavo. Tiksliai laiko negali pasakyti, nes į laiką nežiūrėjo, bet tai galėjo būti kažkur apie 23 val., su bendradarbiu J. Š. ėjo iš kavinės į lauką parūkyti. J. ėjo pirmas. Nesuprato iš kur prie J. atsirado E. S., kuris be jokios priežasties vieną kartą J. kumščiu trenkė į veidą, nuo jo suduoto smūgio J. griuvo ant žemės netoli kavinės pagrindinių durų, prarado sąmonę ir be sąmonės išbuvo apie 5 minutes. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Greitoji medicinos pagalba išvežė J. į Mažeikių ligoninę. Pasak jo, tarp J. ir E. jokio konflikto nebuvo, E. J. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą be jokios priežasties (42–43 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. S. nurodė, kad 2016-12-23 apie 21 val., jis kartu su E. S. atėjo į R. G. kavinę, kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste. Jie prisėdo prie stalo, kur jau buvo kiti jų draugai ir vakarojo. Jis alkoholinių gėrimų tą vakarą nevartojo. Tą vakarą kavinėje matė ir iš matymo pažįstamą J. Š. Jokio konflikto kavinėje, tarp E. ir J. nebuvo. Tiksliai laiko negali pasakyti, E. vienas pats išėjo į lauką parūkyti, jis pasiliko kavinėje. Netrukus jis išėjo iš kavinės į lauką ir pamatė šalia kavinės durų gulintį J. Š. Jis nematė kas jam trenkė, vėliau E. jam pasakė, kad jis vieną kartą kumščiu trenkė J., nes jis ,,mosavosi“ rankomis ir kojomis (45 b. l.).

2017 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (6–8 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Š. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas viršugalvyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, ar paviršiais paveikus galvą. Tikėtina, kad muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Odos nubrozdinimas viršugalvyje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. J. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (21 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Š. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas viršugalvyje. Papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašų apie dantų sužalojimus nėra. Iš pateiktos rentgeno nuotraukos nėra galimybės nurodyti viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties vainiko nuskilimo laiką. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, ar paviršiais paveikus galvą. Tikėtina, kad muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Odos nubrozdinimas viršugalvyje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. J. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (28 b. l.).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 24 d. 00.28 val. 03.56 val. E. S. nustatytas 2,47 promilių girtumas (68 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Įrodymų visuma patvirtina, kad E. S. 2016-12-23 apie 23.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie R. G. kavinės, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu – tyčia vieną kartą kumščiu trenkė J. Š. į veidą, tuo jam padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą viršugalvyje – sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl šių E. S. veiksmų kilo sumaištis, nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Byloje nustatyta, kad E. S. nusikaltimą padarė 2016-12-23, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pagal straipsnio redakciją, keistą 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233, galiojusią nuo 2007-07-21 iki 2017-01-01.

Kaltinamasis E. S. ir nukentėjusysis J. Š. teismui nurodė, kad susitaikė, teismui pateikė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Prokuroras prašė E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas.

Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, E. S. padarė nusikaltimą, kuris pagal yra BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino visiškai. Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo (37 b. l.), su nukentėjussiu susitaikė ir 2017 m. gegužės 15 d. taikos sutartimi susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. E. S. neturi neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (47–49 b. l.). Nusikaltimą padarė būdamas baustu administracine tvarka, tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, paskirtos ir galiojančios administracinės nuobaudos nėra lemiamos sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymo. Šiuo metu dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog E. S. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis, E. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui gali būti skiriamos minėtoje normoje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, E. S. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (301, 28 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teismo vertinimu, šios priemonės, turinčios pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas kaltinamojo asmenybei taisyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaltinamajam 2017 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusysis J. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį, vėliau kartu su kaltinamuoju teismui pateikė 2017 m. gegužės 15 d. taikos sutartį, prašė ją patvirtinti. Teismo vertinimu, pateikta sutartis atitinka įstatymų reikalavimus, todėl tvirtintina, o procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu ir BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 307 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro ir 28 centų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžio įsiteisėjus.

Patvirtinti nukentėjusiojo J. Š. ir kaltinamojo E. S. 2017 m. gegužės 15 d. taikos sutartį dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Nr.1-60-1007/2017, kuria: šalys susitaria, kad atsakovas E. S. ieškovui J. Š. iki 2017-05-29 atlygins turtinę (684,00 Eur), o neturtinę žalą (516,00 Eur) atlygins iki 2017-07-10, – viso bendrą 1200,00 E (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) žalą. Pinigai pervedami į ieškovo atsiskaitomąją banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsisako kitos reikalavimo dalies, o atsakovas su šia suma ir sumokėjimo terminais sutinka. Šalys patvirtina, jog aukščiau nurodytos žalos atlyginimas reiškia abiejų šalių susitaikymą (BK 38 str.) ir nukentėjusysis (ieškovas) sutinka, kad kaltinamasis (atsakovas) būtų šiuo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Procesą dėl civilinio ieškovo J. Š. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.