Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams; 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu - 2 metams 2 mėnesiams. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu ir nutartimi paskirta bausme paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 2013 m. gruodžio 27 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2015 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę;

7) Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 11 mėnesių; 2016 m. vasario 4 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę;

8) Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;

9) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 14 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 259 straipsnio 2 dalį - galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) sumažinta ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta galutine bausme – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu; 2021 m. birželio 23 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Kartu su bausme D. O. 2 metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, bausmę atlikęs;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė; bausmę atlikęs,

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 8 mėnesiais laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. O. 2022 m. gegužės 15 d. apie 14.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė S. P. į galvą, taip bendrais veiksmais padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kūno srityje bei kairio kampo srityje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Šiais veiksmais D. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. O. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 8 d. apie 17.00 val. iki 2022 m. birželio 9 d. 08.00 val., atsirakindamas duris, įsibrovė į renovuojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė svetimą, G. K. priklausantį, turtą, o būtent: statybinį dulkių siurblį, 200 eurų vertės, ir betono pjaustyklę, 150 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam G. K. 350 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Dėl vagystės

Kaltinamajam tiksliai nepamenant įvykio aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t. b. l. 118–121, 124–127, 137–139), kur jis parodė, kad kol buvo laisvėje, atlikinėdavo įvairius remonto darbus. G. K. buvo jo darbų vykdytojas. Kartu su tėvu L. O. jis atlikinėjo butų remontus adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas remontavo butą penktame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), o jis tuo tarpu remontavo butą trečiame aukšte. Kam priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), jis nežino. Visus remonto darbus derindavo su G.. Tėvas jam buvo sakęs, kad jis nusipirko remontui reikalingus įrankius, t. y. statybinį dulkių siurblį ir betono pjaustyklę-štrobavimo aparatą. Šiuos įrankius tėvas laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais įrankiais jis kartu su tėvu naudojosi remontuodamas butus, jis jam retkarčiais juos paskolindavo. Su tėvu sutartoje vietoje palikdavo minėto 201 buto raktus, kad jis bet kada galėtų pasiskolinti minėtus įrankius buto remontui. Su G. buvo sudarę žodinį susitarimą, kad už trečiame aukšte buvusio buto koridoriaus remontą, kurį jis turėjo suremontuoti vienas, jis jam sumokės ar 150, ar 300 eurų, tiksliai neprisimena kiek. Baigęs darbus jis tėvo vis klausdavo už kiek laiko bus pinigai, o tėvas jam vis sakydavo, kad kitą dieną. Pačiam G. jis dėl pinigų sumokėjimo neskambino, nes neturėjo jo telefono numerio, sakydavo, kad tėvas susisiektų su juo. Galiausiai tėvui pasakė, kad jeigu niekas nesumokės jam pinigų už remonto darbus, priduos jo įrankius į lombardą. Tikslios dienos neprisimena, galėjo būti tokia data, kokia nurodyta pranešime apie įtarimą – 2022 m. birželio 8 d., jis pasiėmęs raktus, kuriuos su tėvu pasilikdavo sutartoje vietoje, t. y. koridoriuje spintelėje, po dažų „banke“, pasiėmė 201 buto raktą ir atsirakinęs duris įėjo į buto vidų. Bute pamatė tėvo įrankius, t. y. statybinį dulkių siurblį ir betono pjaustyklę-štrobavimo aparatą, kuriuos ir pavogė. Po vagystės tėvas maždaug mėnesį laiko jam skambino, o jis jam sakydavo, kad kada jam bus sumokėti pinigai už remontą, tada grąžins jam įrankius. Jo manymu, G. K. tėčiui sumokėjo pinigus už jo darbą, tačiau tėvas juos tiesiog pragėrė ir neperdavė jam, todėl maždaug po mėnesio visus pavogtus daiktus pardavė Aleksoto turguje, už juos gavo 150 eurų, kuriuos išleido asmeninėms reikmėms. Kad įrankiai, kuriuos jis pavogė, priklauso ne tėčiui, jis nežinojo, sužinojo tik iš tyrėjos. Manė, kad jie priklauso tėvui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. O. tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdžius S. P. sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo S. P. parodymais, liudytojų D. G., iš dalies L. L.-S. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis D. O. pripažino, kad 2022 m. gegužės 15 d. pas S. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su buvusia sugyventine D. G., S. ir jo drauge vartojo alkoholinius gėrimus, kai tarp jo ir S. kilo konfliktas, kurio metu jis du ar tris kartus sudavė su kumščiu S. į veidą. Po tų smūgių S. nugriuvo, jam iš burnos bėgo kraujas. Nukentėjusysis S. P. patvirtino, kad 2022 m. gegužės 15 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su L., D. O. ir D. S. vartojo alkoholį. Kilus konfliktui dėl D. merginos, D. pas jį į butą pasikvietė kelis draugus, kuriems atvykus šie nusivedė jį į virtuvę. Prisimena, kad gulėdamas ant grindų pajuto spyrius į veidą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jį išvežė į Kauno klinikas, kur jam nustatė apatinio žandikaulio lūžį. Išėjus iš ligoninės jam L. papasakojo, kad įvykio metu jiems visiems būnant pas jį bute įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir D., D. ir jo draugai jį pasikvietė į virtuvę ir po kurio laiko L. išgirdo, kad jį vaikinai muša, todėl iškvietė medikus. Kad 2022 m. gegužės 15 d. būnant pas S. P. bute tarp S. ir D. įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė, patvirtino ir liudytoja D. G.. Liudytoja L. L.-S. taip pat parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. pas S. P. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su D. O. ir D. G., kuomet tarp S. ir D. įvyko konfliktas. D. pasiskambino draugams, kurie atvykę pasikvietė S. į virtuvę, ir jie visi trys pradėjo S. mušti, ji girdėjo S. aimanavimą, kritimo garsus, girdėjo, kaip S. prašė jo nemušti. Išėjęs iš virtuvės S. buvo visas kruvinas, sakė, kad jį mušė D. ir jo draugai. D. taip pat iš virtuvės išėjo kruvinas, jo rankos krumpliai buvo kruvini.

Iš visų šių įrodymų visumos darytina išvada, kad nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo neteisėto elgesio – tyčinio smūgių sudavimo bei spyrio pasekmė ir yra tiesiogiai susijęs su šiais veiksmais priežastiniu ryšiu.

Kaltinamasis neneigė, kad tai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, neneigė, kad tai dėl jo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis S. P. įvykio metu, tačiau nepripažino, kad smurtą vartojo kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Vis dėl to ši aplinkybė dėl bendrininkavimo, teismo vertinimu, nustatyta ir įrodyta kitais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo parodymais, jog pamena, kad namuose atsirado dar du vyriškiai, kaip suprato D. draugai. Tada vyrai jį pasikvietė į virtuvę, pamena, kad iš nosies bėgo kraujas. Vėliau L. jam pasakojo, tarp jo ir D. O. kilo konfliktas, D. ir jo draugai pasikvietė nukentėjusįjį į virtuvę ir ji išgirdo, kaip vaikinai jį muša. Liudytojos L. L.-S. parodymai dėl asmenų, smurtavusių D. O. atžvilgiu, skaičiaus nebuvo nuoseklūs, tačiau teisme liudytoja parodė, kad D. O. pasikvietė du draugus, kurie pasikvietė nukentėjusįjį į virtuvę ir ten visi pradėjo mušti, ji girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė „baikit mušti“. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad atėjo tik vienas D. O. draugas, kuris kartu su D. O. mušė nukentėjusįjį virtuvėje, tačiau teisme liudytoja pavirtino, kad iš tiesų atėjo du D. O. draugai, kurie kartu pasikvietė nukentėjusįjį į virtuvę. Nors liudytoja D. G. nenurodė apie jokius kitus pašalinius asmenis konflikto metu, tačiau teismas tokius jos parodymus vertina kritiškai, kaip siekį palaikyti D. O. versiją, nes tuo metu ji buvo kaltinamojo sugyventinė, be to, visas konfliktas kilo būtent dėl jos. Atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja L. L.-S. parodė, jog D. O. virtuvėje buvo ne vienas, o su juo buvo mažiausiai dar vienas asmuo, kurio išvaizdą galėjo apibūdinti liudytoja L. L.-S., teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog D. O. smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo ne vienas, o kartu su mažiausiai dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Pažymėtina, jog liudytoja parodė girdėjusi, kad nukentėjusysis prašydamas nustoti jį mušti kreipėsi daugiskaita – „baikit mušti“. Todėl darytina išvada, kad D. O. smurtą vartojo ne vienas, matė ir suprato, kad kartu su juo smurtauja ir kitas asmuo ir tokiu būdu jie palaiko vienas kito neteisėtus veiksmus bei jiems pritaria, t. y. veikė bendrininkaudamas kartu su nenustatytu asmeniu.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. O. 2022 m. gegužės 15 d. apie 14.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė S. P. į galvą, taip bendrais veiksmais padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kūno srityje bei kairio kampo srityje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto grobimą, kai tai padaroma atvirai, įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobus svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–116/2007). BK 178 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad vagystę kvalifikuoja jos padarymo būdas – kai vagystė padaroma įsibraunant į patalpą, t. y. įveikiant bet kokias kliūtis ir taip neteisėtai patenkant į patalpą, numatyta griežtesnė atsakomybė. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. O. įsibrovus į patalpą ir pagrobus svetimą, nukentėjusiajam G. K. priklausantį, turtą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo L. O. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Kaltinamasis pripažino, kad kelias savaites padėjo tėvui remontuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir už remontą negavęs pinigų, galvodamas, kad bute esantys įrankiai priklauso jo tėvui, kuris, kaip manė, išleido jam skirtus pinigus vietoj to, kad jam sumokėtų, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 8 d. apie 17.00 val. iki 2022 m. birželio 9 d. 08.00 val., žinodamas, kur yra nuo remontuojamo buto esantis raktas, jį pasiėmęs atsirakino adresu (duomenys neskelbtini) esantį butą ir iš jo pavogė statybinį dulkių siurblį bei betono pjaustyklę. Pavogtus daiktus pardavė ir pinigus išleido asmeninėms reikmėms. Nukentėjusysis G. K. patvirtino, kad iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), dingo jam priklausantys daiktai – statybinis dulkių siurblys, štrabavimo aparatas. Apie tai jam pranešė bute remonto darbus atlikęs D. O. tėvas, kuris nurodė, kad kur buvo padėti buto raktai žinojo tik D., kadangi jis ateidavo pas jį dirbti, skolindavosi įrankius. Nors teisme liudytojas L. O. atsisakė duoti parodymus, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jo sūnus D. O. dirbo kartu tame pačiame name, kaip ir liudytojas, žinojo, kur yra statybiniai įrankiai, kuriuos prireikus pasiskolindavo, kad 2022 m. birželio 8 d. apie 17.00 val. jis baigęs darbus išeidamas matė, kad statybinis dulkių siurblys ir betono pjaustyklė-štrobavimo aparatas buvo vietoje, butą užrakino ir raktą paliko laiptinėje esančioje spintelėje, po dažų banke, o 2022 m. birželio 9 d. apie 08.00 val. rado 201-o buto raktą toje pačioje vietoje, kur paliko iš vakaro, tačiau atrakinus butą pamatė, kad iš buto yra pavogti G. priklausantys įrankiai, t. y. statybinis dulkių siurblys ir betono pjaustyklė-štrobavimo aparatas ir apie tai iškart telefonu informavo G. K., nurodydamas, kad greičiausiai įrankius pavogė jo sūnus D., kadangi žinojo, kad už D. atliktus remonto darbus nebuvo atsiskaityta, patvirtina G. K. parodymus ir iš dalies paties kaltinamojo parodymus, kad tai jis nežinant nei jo tėvui, nei G. K., neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo pateko į butą, kuriame buvo įrankiai, jį atsirakindamas raktu, kurio buvimo vietą žinojo, nes dirbo tame pačiame name, ateidavo pas tėvą, pagrobė šiuos daiktus, o raktą padėjo į įprastą jo laikymo vietą.

Šie aptarti įrodymai patvirtina, jog D. O. svetimą turtą – statybinį dulkių siurblį ir betono pjaustyklę, pagrobė atsirakinęs patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), duris. Kadangi kaltinamasis jokio teisėto pagrindo ten patekti neturėjo, į jį pateko neteisėtai, be savininko leidimo ir sutikimo, toks patekimas į patalpą vertinamas kaip įsibrovimas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, jos pobūdį, bet ir suprato, kad dėl jo veiksmų teisėtas daiktų savininkas jų neteks ir dėl to patirs žalos, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, jog D. O. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 8 d. apie 17.00 val. iki 2022 m. birželio 9 d. 08.00 val., atsirakindamas duris, įsibrovė į renovuojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė svetimą, G. K. priklausantį turtą, o būtent: statybinį dulkių siurblį, 200 eurų vertės, ir betono pjaustyklę, 150 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam G. K. 350 eurų turtinę žalą.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika, pagrobiant svetimą turtą, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į patalpą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad D. O. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena – numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų, kita – numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis 14 kartų teistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2021 m. gruodžio 4 d. – 2021 m. gruodžio 5 d., suteikta stebėjimo paslauga 2021 m. lapkričio 29 d., diagnozė F10.8 – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (2 t., b. l. 81), Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (duomenys neskelbtini) dėl Z71.2. (2 t., b. l. 75, 78). 2022 m. rugpjūčio 18 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-807/2022 nurodyta, kad D. O. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 89), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijų vidurkiai, nes nukentėjusysis S. P. teigė, jog su kaltinamuoju susitaikė, G. K. atsisakė nuo civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į visumą šių aplinkybių, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi padarytos kelios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Kadangi veikos, už kurias kaltinamasis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarytos prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį, kuris dar nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su minėtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinamos.

Kadangi veikos, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu yra įvykdytos prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrintina su 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeistus laisvės atėmimo bausme, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 1 mėnesį 15 dienų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė patikslintą pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už D. O. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 346,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), be to, iš bylos duomenų matyti, kad viena iš veikų buvo padaryta siekiant finansinės naudos ir negebant rasti išeičių kaip gauti pajamų legaliu būdu, kaltinamasis yra daug kartų teistas anksčiau, baustas administracine tvarka piniginėmis baudomis, kurių nemoka, nuosprendžiu jam skirta laisvės atėmimo bausmė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusysis G. K. byloje buvo pareiškęs 350 Eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 126), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, paaiškino, jog suprantamos atsisakymo nuo civilinio ieškinio pasekmės, todėl dalyje dėl civilinio ieškinio baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

D. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. O. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Baudžiamąjį procesą dalyje dėl G. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.