Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 10 d. 7.45 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas (0,53 promilės) girtumas. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pažeidėjas neginčijo padaryto vieno iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sutiko sumokėti jam paskirtą piniginę baudą, tačiau ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcija yra pakankamai skausminga ir neadekvati pažeidėjo veiksmams bei kilusioms pasekmėms, taip pat pažeidėjui nustatytam girtumo laipsniui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą ir konstatuoti, kad byloje nustatytos aplinkybės yra išimtinės, taigi yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti A. G. švelnesnę negu numatyta sankcijoje nuobaudą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8/2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2014). Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, teismas turėtų nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo), akcentuoti, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, kitiems eismo dalyviams žala nepadaryta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šių aplinkybių visuma turėtų leisti teismui švelninti skirtiną nuobaudą, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonių ir apsiriboti piniginės baudos paskyrimu.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys leidžia teismui, teisingai, protingai ir objektyviai juos įvertinus, laikyti, jog esama išskirtinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo A. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Taigi šio pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas (girtumas).

Asmuo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-4/2014, 2AT-39/2014). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 29 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-4/2013, 2AT-39/2014). Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnas neblaivumą alkotesteriu patikrino 2016 m. gruodžio 10 d. 8.02 val. ir buvo nustatytas 0,53 promilės girtumo laipsnis (b. l. 29). A. G. pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Taigi 2016 m. gruodžio 10 d. 9.15 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje asmens prašymu buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti (b. l. 25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2016 m. gruodžio 20 d. išvadoje Nr. T-A 8976/2016(01) konstatuota, kad A. G. kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio (b. l. 19, 26).

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti nurodytus prieštaravimus, paskyrė ekspertizę. 2017 m. vasario 7 d. ekspertizės akte Nr. EG 287/2017(03) nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 10 d. 8.02 val. (alkotesterio panaudojimo laiku) A. G. kraujyje galėjo būti nuo 0,39 promilės iki 0,58 promilės etilo alkoholio. Ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad atsižvelgus į administracinėje byloje esančius A. G. blaivumo tyrimo rezultatus, 2016 m. gruodžio 10 d. 7.45 val. (administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo laiku) A. G. kraujyje galėjo būti nuo 0,42 promilės iki 0,65 promilės etilo alkoholio (b. l. 34–35).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nėra pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto teisingumu ir teisėtumu, juolab, kad jame pateiktos išvados yra pagrįstos pritaikius specialiąsias žinias. Ekspertizės akte nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Suaugusiajam esant ramybės būsenos kraujyje per 1 val. (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Oksidacijos faktorius, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, priklausomai nuo organizmo būsenos, lygus nuo 0,1 promilės (miegant) iki 0,25 promilės (dirbant sunkų fizinį darbą). Pirminis A. G. neblaivumo patikros laikas buvo 2016 m. gruodžio 10 d. 8.02 val., o A. G. kraujo paėmimas etilo alkoholio nustatymui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktas 2016 m. gruodžio 10 d. 9.15 val., praėjus 73 min. laiko nuo pirminės patikros. A. G. automobilio vairavimo laikas buvo 2016 m. gruodžio 10 d. 7.45 val., taigi kraujas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje iš pažeidėjo buvo paimtas praėjus 1 val. 30 min., tai reiškia, kad, remiantis anksčiau nurodyto oksidacijos faktoriaus diapazonu, A. G. kraujyje prieš 90 min., priklausomai nuo jo organizmo būsenos, galėjo būti nuo 0,42 promilės iki 0,65 promilės etilo alkoholio (b. l. 35). Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo metu A. G. buvo neblaivus, o alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis, t. y. 0,53 promilės, atsižvelgiant į maksimalią leistiną ribą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, t. y. 0,40 promilės, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra ribinis. Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. G. 2016 m. gruodžio 10 d. 7.45 val. vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas. A. G. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, vadovavosi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje, išsamiai įvertino visas faktines aplinkybes, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, girtumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudą – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi akivaizdu, jog įstatymas už aptariamą administracinį teisės pažeidimą nenumato galimybės pažeidėjui paskirti nuobaudą, kuri apsiribotų tik bauda, kartu neskiriant ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau šioje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant galima būtų teigti, jog neperžengiant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų paskirtos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tik vieneriems metams, t. y. trumpiausiam laikotarpiui, kurį numato ATPK 126 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą A. G. ar sutrumpinti laikotarpį, kuriam tokia pažeidėjo teisė buvo apribota. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nenumato galimybės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti kita nuobaudos rūšimi, todėl nėra įstatymuose numatyto pagrindo, kuris leistų apeliacinės instancijos teismui spręsti klausimą dėl A. G. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pakeitimo pinigine bauda.

Vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl baudos skyrimo, esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, paskirtos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo. Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo iškart prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurio grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ A. G. nurodė: „vairavau automobilį vakarykščiai išgėręs alaus, gailiuosi“ (b. l. 1). Tačiau net teismui pripažinus šią aplinkybę lengvinančia A. G. atsakomybę, nebūtų pagrindo jam skirti mažesnės baudos, nes ji jam yra paskirta minimali, o vien tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. A. G. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, jog A. G. nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos išskirtinėmis, kadangi jis žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones bus reikalinga, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad nebus sustabdytas ir patikrintas jo neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien šeiminės aplinkybės (pažeidėjas augina mažametį sūnų, rūpinasi kitais artimais giminaičiais), darbinės aplinkybės (darbo pobūdis yra išimtinai susijęs su teise vairuoti transporto priemones), savalaikis baudos sumokėjimas savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nagrinėjamu atveju aptartos šeiminės aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo dieną (tuo metu pažeidėjas darbo neturėjo, taigi galėjo numanyti, kad jį susiradus bus reikalinga teisė vairuoti transporto priemones), todėl pažeidėjas aiškiai suvokė, jog dėl padaryto pažeidimo kils neigiamų padarinių jo šeimai ir jam pačiam, tačiau tai nesulaikė A. G. nuo pažeidimo darymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pažeidėjas alkoholį buvo vartojęs vakare, o ne iškart prieš vairuodamas transporto priemonę, nesudaro pagrindo skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba apskritai jos neskirti, kadangi ši aplinkybė savaime nepaneigia fakto, jog asmens veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tuo labiau nesumažina asmens veiksmų pavojingumo, o tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo vairuotojui ir jokioms transporto priemonėms, įvyko tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kiekvienas eismo dalyvis privalo būti pakankamai protingas, atsargus ir rūpestingas, kad prieš vairuodamas transporto priemonę, padidinto pavojaus šaltinį, įsitikintų, ar yra tinkamos būklės tai daryti ir nesukels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams. Taigi, kadangi nutartyje jau anksčiau konstatuota, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, paskirta 290 Eur bauda A. G. nemažinama.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.