- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- 1-132-1079/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- P. N.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, laikinai nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. gruodžio 30 d. apie 22.44 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,80 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu trenkė vieną kartą rankos delnu savo sugyventinei I. G. į dešinį skruostą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
P. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad rankos mostu su delnu trenkė sugyventinei per žandą, nes ji bendravo su jam nepatinkančiu žmogumi. Buvo išgėręs vieną butelį degtinės. Blaivas šitaip nebūtų pasielgęs. Išgertas alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui, kad sudavė nukentėjusiajai. Kai sudavė nukentėjusiajai, ji nieko jam nesakė, atėmė iš jos telefoną, apsipyko. Kai grąžino telefoną, ji paskambino į policiją. Suduotas jo smūgis galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Savo poelgį vertina blogai. Susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, jie ir toliau kartu gyvena. Pateikė prašymą, kad surengti bylos nagrinėjimą teisme ir paskirti jam baudą, kad galėtų išvykti dirbti į užsienį. Su siūloma viešųjų darbų bausme nesutiko. Buvo informuotas apie siūlomą viešųjų darbų bausmę, bet jis prašė skirti jam piniginę baudą. Dabar negali išvykti dirbti į užsienį dėl bylos nagrinėjimo teisme. Pasirašė, kad sutinku su paskirta viešųjų darbų bausme, nes sakė, kad tada galės kreiptis į teismą. Nuoširdžiai gailisi dėl visų savo veiksmų. Nurodė sutinkantis su viešųjų darbų bausme, jeigu negalima skirti baudos už padarytą nusikaltimą.
Nukentėjusioji I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia, su juo susitaikė, jam atleido.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. N. kaltės pripažinimo teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2024 m. gruodžio 30 d. registruotu informaciniu pranešimu ROIK0124000805830, kuriame nurodyta, kad pranešėja I. G. pranešė, kad namuose prieš ją smurtauja neblaivus sugyventinis (t. 1, b. l. 7-8);
2024 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti I. G. sužalojimai bei apklausa, kur nurodė, jog sugyventinis vieną kartą rankos delnu trenkė į dešinį skruostą, dėl ko patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 16-18);
foto lentelės duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0735“, I. G. 22.21 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 32);
foto lentelės duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRK-0082“, P. N. 23.18 val. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 33);
2024 m. gruodžio 30 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint I. G. veido sritį, jokių išorinių kūno sužalojimų nepastebėta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 50-54);
2024 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), buto balkonas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 19 - 31);
ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios I. G. parodymais, kuriuose nurodė, kad ji kartu su P. N. yra 2 metai, veda bendrą ūkį, gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. 2024 m. gruodžio 30 d. vakare, bet kada tiksliai, nepasakys, pradėjo vartoti alkoholį, ji turėjo likerio 0,5 l talpos, o P. turėjo degtinės. Išgertuvių metu jie pradėjo kalbėti apie jos buvusius santykius, kadangi ji žinojo, kad P. nepatinka, kad jie vis dar susiskambina ir susirašo. Ji nusprendė nueiti į balkoną ir berūkant tiesiog paskambinti savo buvusiam ir pasakyti, kad jis tiesiog jai neberašytų ir neskambintų. Jai nuėjus į balkoną, ji pradėjo telefonu kalbėti su buvusiu draugu ir maždaug po 2 minučių atėjo P. ir jai tiesiog pasakė, kad ji nekalbėtų, nes jam tai nepatinka, o ji jam pasakė tuoj pabaigs. Tada P. išėjo ir dar 1-2 kartus jis dar buvo atėjęs į tą balkoną ir paskutinio atėjimo metu jie jau susiginčijo ir jis jai rankos delnu trenkė į dešinės pusės skruostą, kas jai sukėlė momentinį skausmą, jai skaudėjo, nuo 1 iki 10, vertintų 3-4 balais skausmą. Po įvykio ji iškart iškvietė policiją, o jis pasišalino. Ji jam pretenzijų neturi, ji jam atleis (t. 1, b. l. 43-44).
Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam P. N. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmas sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis P. N. 2024 m. gruodžio 30 d. apie 22.44 val. tarpusavio konflikto metu trenkė vieną kartą rankos delnu savo sugyventinei I. G. į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai momentinį fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis P. N. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 2,80 promilės neblaivumas. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo laikomas neteistas, teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 64-66); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 68-73); laikinai nedirbantis, bylos tyrimo metu pateikė neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), nurodė periodiškai vykstantis dirbti į (duomenys neskelbtini).
Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamąjį P. N. charakterizuojančius duomenis ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai kad teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą P. N. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – viešieji darbai. Bausmės dydis nustatytinas tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 46 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam P. N. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo P. N. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 23.16 val. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 13.25 val. (viena diena), vieną dieną prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, jog P. N. yra atlikęs devynias valandas viešųjų darbų bausmės.
P. N. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Kaltinamajam P. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 31 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,
nusprendžia:
P. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. N. paskirti sumažintą bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 23.16 val. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 13.25 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog P. N. yra atlikęs 9 (devynias) valandas viešųjų darbų bausmės.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. N. 2024 m. gruodžio 31 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.