Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-168-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-24
Bylos Nr.
2S-168-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-168-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.,110.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyrius, S. S., S. S..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėja S. S. 2009-02-25 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą (b.l.1-2), prašydama pripažinti jos tėvą S. S. neveiksniu. Nurodė, kad tėvas nuo 2008-06-12 yra pripažintas nedarbingu dėl generalizuotos smegenų žievės atrofijos, vyraujant smegenėlių atrofijai. Dėl savo ligos jis negali suprasti veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nesugeba išspręsti paprasčiausių buitinių klausimų ir savęs apsitarnauti. Tėvas sunkiai orientuojasi laike ir vietoje, yra praradęs atmintį, todėl jam reikalinga nuolatinė kito asmens globa, priežiūra, rūpinimasis jo interesais ir veiksmų koregavimu. Taip pat pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti S. S. perleisti nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomas (duomenys neskelbtini) dalis bei (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypų, esančių Vilniaus mieste.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-02-26 nutartimi (b.l. 15-16) pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: nurodė įrašyti viešame registre įrašą uždrausti S. S., perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas motyvavo tuo, kad S. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-187-486/2009 esantis Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos teigimu, sunkiai orientuojasi laike, ne visada atpažįsta jam žinomus žmones. Dėl to tretieji asmenys gali pasinaudoti sunkia jo psichikos būkle, siekdami perleisti jo turtą, ir tuo gali būti pažeisti paties S. S. turtiniai interesai.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo S. S. 2009-08-14 pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 54-55) dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-02-26 nutarties, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Savo prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog konkretūs tretieji asmenys kėsintųsi į S. S. turtą. Pažymėjo, jog atlikus pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, jog S. S. serga lengvu kognityviniu sutrikimu, organiniu asmenybės sutrikimu, tačiau tai netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas su suinteresuoto asmens S. S. atskiruoju skundu sutiko ir 2009-09-08 nutartimi (b.l 56-57) pasinaikino Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-02-26 nutartį, kuria pareiškėjos S. S. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo S. S. perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atlikus pakartotinę S. S. teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 48-51) nėra pagrindo konstatuoti esant 2009-02-26 nutartyje nurodytoms aplinkybėms dėl jo negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemonės (CPK 150 str. 1 d., 334 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu (b.l. 62-64) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-09-08 nutartį ir palikti galioti šio teismo 2009-02-26 nutartį, kuria, siekiant apginti jos tėvo S. S. interesus, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo S. S. perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį turtą. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra du teismo psichiatrijos ekspertizės aktai su prieštaringomis išvadomis dėl S. S. būklės, todėl iki sprendimo priėmimo teismas turi apsaugoti asmens, kuris gali būti pripažintas neveiksniu, interesus. Tuo tarpu teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones neišnagrinėjęs bylos iš esmės, remdamasis 2009-06-23 – 2009-07-24 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu kaip neginčijamu įrodymu, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nepažeis S. S. interesų. Mano, kad šiuo atveju teismas, siekdamas įsitikinti, ar laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimas nepažeis S. S. interesų, atskirąjį skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 335 str.), kad galėtų išsiaiškinti tikrąją jo valia. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. būklė nėra stabili, laikinųjų pasaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas siekiant apsaugoti galimai savo veiksmų reikšmės nesuvokiančio asmens interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė išnykus prielaidoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždrausti S. S. perleisti nuosavybės teisę, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių pagalba siekiama apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pati laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti jas tik tuo atveju, jeigu tai gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neveiksnumo instituto taikymo ir globos bei turto administratoriaus nustatymo (b.l. 1-2). Tokios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė iki sprendimo priėmimo apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos pareiškime dėl jos tėvo pripažinimo neveiksniu nurodytomis aplinkybėmis, iš dalies patvirtinamomis 2008-09-09 – 2008-10-07 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotomis aplinkybėmis, kad S. S. dėl progresuojančio lėtinio psichikos sutrikimo – amnezinio sindromo esant priklausomybei nuo alkoholio – negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civ. b. Nr. 2-187-486/2009, b.l. 17-18), sprendė reikalingu iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, įrašant viešame registre draudimą S. S. perleisti nuosavybės teisę, iki bus galutiniai išnagrinėtas klausimas dėl jo veiksnumo (b.l. 15-16). Pažymėtina, kad įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme tam tikru atžvilgiu taip pat yra daikto areštas, nes toks įrašas reiškia, kad, pritaikius tokią priemonę, viešojo registro tvarkytojas negalės registruoti nuosavybės teisių į daiktą pasikeitimo fakto, todėl bet kokių sandorių, kuriais keičiama nuosavybės į tokį daiktą teisė, sudarymo faktas negalės būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.). Tokiu būdu iki sprendimo priėmimo žemesnės instancijos teismas, siekdamas apsaugoti paties S. S. teises ir teisėtus interesus, eliminavo tikimybę, jog asmens, kurio neveiksnumo klausimas dar nėra išspręstas, teisės ir teisėti interesai galėtų būti pažeisti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, tačiau jos pačios nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, t.y. pagal savo prigimtį jos yra laikinos, užtikrinančios būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nelaukiant kol jis įsiteisės, šiuo konkrečiu atveju iš anksto eliminuojančios asmens, kurio neveiksnumo klausimas dar nėra išspręstas, teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą trečiųjų asmenų veiksmais tikimybę, tačiau galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Kita vertus, panaikinant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne reikalavimo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 str. 1 d., privalomai įrodinėtinas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 str. 4 d., 466 str.) bei papildomai gali būti įrodinėjamas kitomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-311/2009, 2009-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-562). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisingais apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas dar parengiamojoje bylos proceso stadijoje, remdamasis išimtinai paskesnės S. S. atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės rezultatais konstatavęs nesant pagrindo spręsti dėl S. S. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, skundžiama nutartimi įvertino galimą bylos baigtį, o ne aplinkybės, reikšmingas išvadai susiformuoti, t.y. išnyko ar neišnyko teisinės prielaidos šiuo konkrečiu atveju sąlygojusios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą.

Nagrinėdamas asmens pripažinimo neveiksniu bylą, teismas turi suformuoti ne tikėtiną, o neabejotiną išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Dėl to įrodymų pakankamumo klausimas (CPK 185 str.) šios kategorijos bylose sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas į bylą pateikto naujo įrodymo - iš esmės priešingo ankstesniajam ekspertizės akto - pagrindu panaikindamas taikytą laikinąją apsaugos priemonę, neatsižvelgė į tokios kategorijos bylų specifiką ir, neįvertinęs bylos pobūdžio bei neištyręs visų byloje esančių įrodymų, o remdamasis vien medicininiu kriterijumi, pasisakė dėl bylos esmės, kas prieštarauja pačiai laikinųjų apsaugos priemonių esmei.

Nurodytais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria yra panaikinta Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-02-26 nutartis taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo S. S. perleisti nuosavybės teisę į butą ir atitinkamus žemės sklypo plotus, panaikintina, paliekant galioti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-02-26 nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

n utarė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti, paliekant galioti ankstesnę Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis