Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d., Kauno mieste, veikdamas bendrininkų grupe su E. D. ir K. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, po žodinio konflikto iš chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti M. P. ir S. K., tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, M. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. sausio 27 d., Jonavos mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo ne mažiau kaip 2,26 g. narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), atgabeno į butą, esantį Žemaitės g. 7-2, Jonavoje, laikė bei išplatino kitiems asmenims, su kuriais vartojo šią narkotinę medžiagą.

M. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2012 m. sausio 27 d. Jam Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sauso 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

Gynėjo įsitikinimu, M. N. kalinimas be apkaltinamojo nuosprendžio užsitęsė nepateisinamai ilgai, viešasis interesas, šiuo atveju, neturėjo nusverti asmens teisės į paleidimą proceso metu, jeigu yra garantijų, kad atvyks į teismą.

Gynėjo teigimu, taikant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nepakanka vien duomenų, jog asmuo apskritai galėjo padaryti nusikaltimą, o kad padarė jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Be to, skundžiamoje nutartyje paminėti ankstesni M. N. teistumai nesusiję su nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu jis yra kaltinamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. N. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. N. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismo nutartis, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. N. – teisėta ir pagrįsta. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nepasikeitė ir neišnyko pagrindai ir sąlygos, kuriais remiantis M. N. skirta griežčiausia kardomoji priemonė bei pratęstas jos terminas.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Priešingai, negu teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: nukentėjusiųjų M. P. ir S. K. parodymai, įvykio liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, vaizdo įrašai, specialistų išvados, kita bylos medžiaga.

Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. N. dar trims mėnesiams, pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje) bei padarė išvadą, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pratęsti suėmimą, sprendžiama įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. suimtojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų ,,kitų aplinkybių“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Vadovaujantis teismų praktika, jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nepagrįstas M. N. gynėjo skundo teiginys, kad pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, teismas rėmėsi vien šia aplinkybe. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir kitos skunde nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad M. N. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais ar darbo santykiais, praeityje buvo teistas. Priešingai, nei teigiama skunde, nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo sveikatos būklės bei jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė apie baigtus mokslus negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės priešpastatant viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad suimtųjų sveikatos priežiūra yra užtikrinama laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Be to, nors skunde gynėjas nurodo, kad M. N. sveikatos būklė yra garantas, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo teismo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ši aplinkybė nebuvo kliūtis jam daryti nusikalstamas veikas.

Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, jei yra duomenų, kad asmuo darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. O būtent, jei asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. M. N. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis, 6 dalis), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, M. N. praeityje buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus.

Gynėjo skunde teisingai pažymėta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta suimtojo teisė būti paleistam proceso metu, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant teisėtumo principo.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai, buvo atlikta daug proceso veiksmų. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės, 2012 m. lapkričio 6 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Kauno apygardos teisme, 2012 m. lapkričio 8 d. – perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisminis bylos nagrinėjimas pradėtas, buvo sprendžiami kardomųjų priemonių taikymo kaltinamiesiems klausimai, proceso dalyvių prašymai, apklausti nukentėjusieji, taip pat dėl vienos nusikalstamos veikos apklausti kaltinamieji, pradėta liudytojų apklausa, priimtos nutartys dėl neatvykusių asmenų atvesdinimo. Taigi nėra pagrindo manyti, kad šios bylos nagrinėjimas teisme yra vilkinamas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.