- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-306/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Cosmos interiors“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, akcinė bendrovė Rytų
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-561-623/2008 pagal ieškovo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Cosmos interiors“, tretieji asmenys: valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai, dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pakeitimo, žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 2816-01 1 ir 3 punktus, juos išdėstyti taip: 1 punktas – ,,Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos – 8609 kv. m ploto dalis“; 3 punktas – ,,Uždarosios akcinės bendrovės „Cosmos interiors“ – 563 kv. m ploto dalis“. Taip pat ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2003-27463 dalį dėl 675 kv. m dydžio žemės sklypo dalies nuomos.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto taryba 1991 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 164 Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai perdavė Augustijonų vienuolyno ansamblį su visais jo statiniais ir suteikė teisę naudotis atitinkamai priskirtais žemės sklypais. Ansamblio užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0058-0113, plotas yra 9324 kv. m. Ieškovas norėjo sudaryti nurodyto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga 2003 m. gruodžio 18 d. sužinojo, kad ji su UAB „Cosmos interiors“ yra ansamblio pastatų bendraturčiai ir kad jai priskirta 7934 kv. m dydžio žemės sklypo dalis. Atsakovas UAB „Cosmos interiors“ nuo 2002 m. liepos 9 d. yra atskirų pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių (unikalūs Nr. 1094-0347-5010, 1094-0347-5021, 1094-0347-5032), savininkas, kurio pastatai užima 563 kv. m dydžio užstatytą žemės sklypo dalį. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 2816-01 „Dėl valstybinio žemės sklypo Augustijonų g. 4, 4a, Savičiaus g. 13 / Augustijonų g. 2, Savičiaus g. 15, Savičiaus g. 17 / Bokšto g. 15, Bokšto g. 17, Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“ ieškovui nustatyta nurodyto žemės sklypo 7934 kv. m dydžio dalis, atsakovui UAB „Cosmos interiors“ – 1238 kv. m, UAB Rytų skirstomiesiems tinklams – 151 kv. m dydžio dalys. Atsakovui UAB „Cosmos interiors“ ieškovo naudojamo žemės sklypo dalis nustatyta neteisingai. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir UAB „Cosmos interiors“ 2003 m. liepos 7 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/2003-27463, kuria atsakovui UAB „Cosmos interiors“ išnuomota ieškovo naudojamo sklypo 1238 kv. m dydžio dalis. Atsakovui UAB „Cosmos interiors“ neteisėtai išnuomota valstybinės žemės sklypo 675 kv. m dydžio dalis (1238 – 563 = 675 (kv. m)). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje (toliau – Tvarka) nustatyta tik naudojamų žemės sklypų išnuomojimo tvarka. Atsakovui UAB „Cosmos interiors“ valstybinė žemė nebuvo perduota Žemės įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, nes neatitiko Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ nustatytų kriterijų. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2003 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 2816-01, neteisingai vadovavosi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 8 punkto 2 dalimi, nes ieškovas ir atsakovas UAB „Cosmos interiors“ yra ne bendraturčiai (jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso nė vienas pastatas). Taip pat atsakovo UAB „Cosmos interiors“ pastatams eksploatuoti nesuformuotas žemės sklypas. Nurodytas punktas taikytinas tik parduodamiems, o ne nuomojamiems pastatams. Be to, su ieškovu nesitarta dėl perkamo žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje dalies (vadovaujantis nurodytu punktu). Vilniaus apskrities viršininkas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 29.1 punktu ir atsakovui UAB „Cosmos interiors“ išnuomoti jam priklausančių pastatų užimamą žemės sklypo 563 kv. m dydžio dalį. Dėl to pažeistos ieškovo teisės išsinuomoti ginčijamo žemės sklypo 675 kv. m dydžio dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1023-623/2006 nusprendė pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1991 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 99 „Dėl Augustijonų vienuolyno ansamblio perdavimo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1991 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 164 „Dėl Augustijonų vienuolyno ansamblio perdavimo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai ir jo regeneravimo programų“; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1991 m. spalio 17 d. potvarkį Nr. 1781V „Dėl Augustijonų vienuolyno perdavimo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai programos“; pripažinti negaliojančiu 1991 m. spalio mėnesio pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai perduotas pastatas, esantis Savičiaus g. 17 / Bokšto g. 15, Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 1992 m. spalio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai perduotas pastatas, esantis Augustijonų g. 4, Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 1992 m. spalio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai perduotas pastatas, esantis Savičiaus g. 15, Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 1994 m. sausio 21 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai perduotas pastatas, esantis Savičiaus g. 13 / Augustijonų g. 2, Vilniuje; pripažinti negaliojančia pastato-bažnyčios, esančios Savičiaus g. 15, Vilniuje, nuosavybės teisių Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos vardu registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti negaliojančia pastato, esančio Augustijonų g. 4, Vilniuje, nuosavybės teisių Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos vardu registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti negaliojančia pastato, esančio Savičiaus g. 17 / Bokšto g. 15, Vilniuje, nuosavybės teisių Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos vardu registraciją Nekilnojamojo turto registre; grąžinti valstybei nuosavybės teise pastatus, esančius Savičiaus g. 15, Augustijonų g. 4 ir Savičiaus g. 17 / Bokšto g. 15, Vilniuje. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartimi buvo nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarties dalis, pagal kurias iš Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos Vilniaus miesto savivaldybei buvo priteista vienas milijonas litų už parduotą pastatą Vilniuje, Savičiaus g. 13 / Augustijonų g. 2, ir nustatyta, kad nurodytas vienas milijonas litų priteisiamas iš Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos valstybei. Kitos sprendimo ir nutarties dalys buvo paliktos nepakeistos.
Teismas nurodė, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1023-623/2006 buvo nuspręsta priteisti valstybei pastatus, esančius Savičiaus g. 15, Augustijonų g. 4 ir Savičiaus g. 17 / Bokšto g. 15, Vilniuje, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovas šioje byloje Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga neteko nuosavybės teisių į aukščiau nurodytus pastatus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalavimus šioje civilinėje byloje grindė savo nuosavybės teisėmis į ginčo pastatus, padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 2816-01 ir reikalauti teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2003-27463 dalį dėl 675 kv. m dydžio žemės sklypo dalies nuomos. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ieškovas Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, neatsisakydama savo ieškinio reikalavimų, nesutiko, kad ieškovas būtų pakeistas kitu asmeniu, todėl teismas Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos ieškinio netenkino. Teismas pažymėjo, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas nesant byloje tinkamo ieškovo, turinčio byloje materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, yra problematiškas. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovė pateikė į bylą duomenis, kad apie šią civilinę bylą yra informuota Žemės ūkio ministerija ir Generalinė prokuratūra. Taip pat nurodė, kad pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorui nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ginti viešąjį interesą.
Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė pagal bendrąsias taisykles, numatytas CPK 93, 98 straipsniuose. Teismas, vadovaudamasis Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgęs į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas truko nuo 2004 m., taip pat į byloje sukauptos medžiagos apimtis, specialių žinių reikalingumą, teisinės problemos naujumą, iš ieškovo atsakovui UAB „Cosmos interiors“ priteisė 6 000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnį, atsisakė pakeisti netinkamą šalį tinkama, netenkino ieškovo prašymo informuoti dabartinius pastatų savininkus apie įstojimą į prasidėjusį procesą. Teismas nenustatė, koks konkrečiai asmuo (valstybės įstaiga) šiuo momentu yra tinkamas bylos ieškovas, atstovaujantis valstybės interesams. Šis asmuo nėra informuotas apie bylą.Teismas, pažeisdamas CPK 48 straipsnį, nepakeitė ieškovo jo teisių perėmėju, neinformavo jo apie bylą.Teismas be įstatyminio pagrindo iš ieškovo atsakovui priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti už laikotarpį, kai byla buvo nagrinėjama ankstesnėse teismų instancijose, Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai dar esant tinkamu ieškovu. Po bylos atnaujinimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas 12 000 Lt išlaidų nėra patyręs. Ieškovas neatsisakė nuo ieškinio dėl patirtų didelių bylinėjimosi išlaidų. Įtraukus į bylą dabartinį turto savininką, sprendžiant bylą dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų klausimas galėjo būti išspręstas nepažeidžiant ieškovo interesų ir CPK taisyklių. Teismas turėtų pripažinti, kad ieškovo privačiomis lėšomis finansuotas bylinėjimasis šiuo metu pripažintinas atliktu valstybės interesais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ieškovui neatsisakius ieškinio reikalavimų, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Atsakovas UAB ,,Cosmos interiors“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, neturi teisės tinkamo ieškovo prieš jo valią įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnį yra atsakinga už valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, jų vykdymą, nepateikė prašymo dėl jos įtraukimo ieškovu šioje byloje. Kadangi ieškovas Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga neatsisakė savo pareikšto ieškinio, nepateikė teismui prašymo bei dokumentų, pagrindžiančių procesinių teisių perėmimą, o tinkamas ieškovas nepateikė prašymo įtraukti jį į civilinės bylos nagrinėjimą, teismas, teisingai aiškindamas ir taikydamas CPK 13, 45 straipsnius, pagrįstai Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Savo reikalavimą dėl ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko įsakymo bei tarp atsakovų sudarytos žemės nuomos sutarties dalių pripažinimo negaliojančiais ieškovas grindė 1991 m. liepos 3 d. bei lapkričio 20 d. Vilniaus m. tarybos sprendimais, kuriais ieškovui buvo perduotas Augustijonų vienuolyno ansamblis, bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašais, kuriuose ieškovas buvo nurodytas kaip paminėtų pastatų savininkas (t. 1, b. l. 11-20). Todėl, įsigaliojus 2006 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1023-623/2006 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl Vilniaus miesto tarybos sprendimų, Vilniaus miesto valdybos potvarkio ir pastatų teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais, pastatų grąžinimo ir vieno milijono litų už parduotą pastatą priteisimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje – UAB „Cosmos Interiors“), kuriuo tiek paminėti Vilniaus m. tarybos sprendimai, tiek ir juose nurodytų pastatų ieškovui perdavimo-priėmimo aktai bei šių pastatų teisinė registracija, atlikta ieškovo vardu, buvo pripažinti negaliojančiais, pirmosios instancijos teismui atsirado teisėtas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neteko teisės reikalauti pakeisti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą bei tarp atsakovų sudarytą nuomos sutartį. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutarties konstatavimas, kad šios bylos ieškovas pastatus įgijo nuosavybėn be teisinio pagrindo bei kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sugrąžino valstybei natūra atsakovo be teisinio pagrindo įgytą valstybės turtą. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai buvo perduoti Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai naudotis neatlygintinai katalikiškai gimnazijai steigti, tačiau sąjunga neįgyvendino tikslo, kurį deklaravo prašydama ginčo pastatų, t. y. neįsteigė mokymo įstaigos, naudojo šiuos pastatus kitokiai veiklai. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad, įsiteisėjus paminėtam Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimui, ieškovas neteko nuosavybės teisės į pastatus, kuriems buvo priskirtas ginčo žemės sklypas. Be to pripažinus negaliojančiais jau minėtus Vilniaus miesto tarybos sprendimus bei pastatų perdavimo-priėmimo aktus, ieškovui neliko teisinio pagrindo šiais pastatais naudotis. Tai patvirtina ir byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. 4, b. l. 94-95, 101-103, 104-105). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta kokių nors svarių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl reikalavimo teisės neturėjimo. Priešingai, apelianto nuorodos į CPK 45 ir 48 straipsnių nuostatų pažeidimus patvirtina, kad ieškovas šios išvados pagrįstumo iš esmės neginčija.
Kaip minėta, apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia trimis pagrindais: netinkamu CPK 45 straipsnio taikymu, netinkamu CPK 48 straipsnio taikymu bei neteisingu klausimo dėl atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti išsprendimu. Tačiau CPK 45 straipsnis (netinkamos šalies pakeitimas tinkama) ir 48 straipsnis (procesinis teisių perėmimas) taikomi esant skirtingoms teisinėms situacijoms. Be to, taikant CPK 45 straipsnio nuostatas, negalimas CPK 48 straipsnio nuostatų taikymas, ir atvirkščiai. Vien tai leidžia teigti, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to, iš pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 6 d. protokolo matyti, kad jo metu ieškovo atstovė iškėlusi klausimą dėl CPK 48, 45 ir 46 straipsnių taikymo, t. y. dėl vienu metu kartu negalimų atlikti procesinių veiksmų, kartu nurodė, kad ieškovas neketina atsisakyti nuo ieškinio (t. 4, b. l. 31). Tokia ieškovo pozicija akivaizdžiai parodė, kad ieškovas neketina pasitraukti iš bylos nagrinėjimo bei keisti savo procesinės padėties byloje. Nurodęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą nėra, ir bylą išnagrinėjo esant netinkamam ieškovui, kurio ieškinį pagrįstai atmetė. Šiuo atveju CPK 45 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybė buvo informuota apie šios bylos nagrinėjimą (t. 4, b. l. 42), tačiau jos paskirta institucija prašymo dėl įstojimo į bylą nepareiškė. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, taikyti CPK 48 straipsnį pagrindo nebuvo. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1023-623/2006 teismai (Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi) pripažino ginčo pastatų Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai perdavimo-priėmimo aktus bei šių pastatų teisinę registraciją Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos vardu negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. niekiniais. Kadangi niekiniai sandoriai negalioja nuo pat sudarymo momento, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl procesinio teisių perėmimo CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieškovas jokių teisių ir įstatymo saugomų interesų į ginčo pastatus ir žemės sklypą neturi, todėl nėra pagrindo teigti, kad, priėmus skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti CPK 2 straipsnio nuostatų reikalavimai.
Apskritai vertinant apeliacinį skundą galima būtų teigti, kad jis skirtas valstybės (viešajam) interesui ginti. Tačiau ieškovui tokia teisė įstatymu nėra suteikta (CPK 49 str.). Tuo tarpu, sprendžiant dėl valstybės (viešojo) intereso gynimo, turėtina omenyje, kad tokią teisę turi Vyriausybė arba jos paskirta įgaliota institucija (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str.). Šia prasme pastebėtina, kad Vyriausybė yra informuota apie nagrinėjamo ginčo esmę, tačiau jos paskirta institucija prašymo dėl įstojimo į bylą nepareiškė (t. 4, b. l. 113-114). Be to, apie nagrinėjamą bylą yra informuota ir Generalinė prokuratūra (t. 4, b. l. 42). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neužkerta kelio, esant pakankamam teisiniam pagrindui, reikšti atitinkamą ieškinį dėl valstybės (viešojo) intereso gynimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priėmus ieškovo teisės pažeistos nebuvo.
Be to, pastebėtina, kad apeliantas, prašydamas skundžiamą sprendimą panaikinti, iš esmės siekia prisiteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 59, 118). Tai patvirtina ir ieškovo pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo (t. 3 , b. l. 204-205). Tačiau, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsniu ir bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisyklių nepažeidė. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas atsakovui AB ,,Cosmos interiors“ už advokato pagalbą priteisė 12 000 Lt, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo advokatų darbo ir laiko sąnaudas ir šią sumą sumažino iki 6 000 Lt.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.