- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- I3-838-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00314-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Ignalinos ir Visagino skyriaus, Visagino skyriaus
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjui S. N., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Ignalinos ir Visagino skyriaus, dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. N. teismui paduotu prašymu (b. l. 1-3) prašė atnaujinti įstatymo nustatytus terminus prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti tikslu atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą- 9,41 ha žemės sklypą, esantį Zarasų apskr., Salako sen., (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. R. yra jo senelis. Pareiškėjo motina J. M. (M. R. dukra) mirė (duomenys neskelbtini). J. M. sirgo Alzgeimerio liga, jos progresuojanti liga neleido jai laiku pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu. Būdama gyva, J. M. draudė ir kitiems asmenims rūpintis jos tėvų turėtu nekilnojamuoju turtu. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių (toliau- ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) ir sužinojo, kad J. M. nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į M. R. žemę. Pareiškėjo teigimu, motinai dėl objektyvių priežasčių nesikreipus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, po jos mirties pareiškėjas kaip vienintelis mirusios J. M. įpėdinis, įgijo teisę teikti prašymą bei dokumentus atkurti nuosavybės teises į senelio M. R. valdytą žemę, t.y. įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT), atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui (b. l. 50-53) su S. N. pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad nei žemės savininkas M. R., nei žemės savininko dukra J. M. į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises nesikreipė, todėl tokia teisė yra suteikiama anūkui N.. Pareiškėjo motina sirgo sunkia liga ir negalėjo realizuoti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, mano, kad terminų praleidimo priežastys svarbios, todėl terminai turėtų būti atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui ir nuosavybės teisę patvirtinantiems bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo klausimas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnyje yra nustatytos prielaidos, kurioms esant asmuo gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą: Lietuvos Respublikos pilietybė, giminystės ryšys su savininku arba paveldėjimo santykių egzistavimas. Pačių prielaidų egzistavimas (pvz., buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu ar giminystės ryšys su buvusiu žemės savininku) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas, be kita ko, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1403/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1437-2012). Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Pažymėtina, kad tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.) galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardintiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Pagal suformuotą nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko bei mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui, jeigu miręs turto savininkas ar miręs turto savininko vaikas iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-663-492/2017, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010, 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1455/2009,2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-917/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2007 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007 ir kt.).
Taigi atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą, t.y ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1– 5 punktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jei asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo apskritai negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2008 m. sausio 25 d. Nr. A20-130/2008; 2008 m. birželio 5 d. Nr. A502-881/2008; 2009 m. spalio 12 d. Nr. A261-917/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. Nr. A525-1455/2009, 2015 m. rugsėjo 7 d. Nr. A-1256-146/2015, 2020 m. vasario 5 d. Nr.eA-92-261/2020 ir kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas S. N. prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo nustatytus praleistus terminus pateikti prašymui bei dokumentams, siekdamas atkurti nuosavybės teises į savo senelio M. R. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo valdytą žemę. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, buvusio žemės savininko M. R. tiksli mirties data nėra žinoma, jis mirė apie (duomenys neskelbtini) metus, t.y. iki Atkūrimo įstatymo priėmimo. Byloje pateiktas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo gyva turto savininko dukra J. M., ir tik ji, pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į savo tėvo turėtą žemę, tačiau šia teise nepasinaudojo, prašymo atkurti jai nuosavybės teises iki nurodyto termino nepateikė. Esant gyvam turto savininko vaikui (dukrai J. M.) iki 2001 m. gruodžio 31 dienos, jos sūnus S. N. iki minėtos datos neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į M. R. (savo senelio) iki nacionalizacijos turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nustačius aplinkybę, jog atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašo asmuo, kuris iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo nagrinėti terminų atnaujinimo klausimą, pareiškėjo teikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl išvardintų motyvų pareiškėjo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo S. N. (S. N.) pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Ignalinos ir Visagino skyriaus, dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.