- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-152-419/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01000-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Atsakovas
- J. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Zdislavui Kulevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. L. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškiniu prašė:
1) atnaujinti terminą dėl tėvystės nuginčijimo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini);
2) nuginčyti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini);
3) ištaisyti jų gimimo įrašus, išbraukiant duomenis apie tėvą;
4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, todėl byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškinyje nurodė, kad kurį laiką artimai bendravo su atsakove J. L.. (duomenys neskelbtini) J. L. pagimdė dvynukus – D. L. ir D. L.. Nors ir žinojo, kad šie vaikai nėra jo biologiniai sūnūs, tačiau juos pripažino kaip savo sūnus, nes mylėjo atsakovę, norėjo sukurti šeimą ir auginti vaikus. Atsakovė nutraukė su juo santykius kai dėl padaryto nusikaltimo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. J. L. jo nelankė, nerašė laiškų. Atsakovė susirado draugą, dabar su juo gyvena, ir prisiteisė materialinį išlaikymą vaikams. Kadangi ryšiai su atsakove visiškai nutrūkę, vaikų nematė ir su jais nebendravo jau devynerius metus. Nežinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi neturi teisinio išsilavinimo, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Atsiliepimas
Atsakovė J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Iki pradėjo gyventi su ieškovu, susitikinėjo su kitais vyrais, tačiau ankstesnius santykius nutraukė maždaug prieš pusmetį iki bendro gyvenimo su ieškovu pradžios. Kartu su ieškovu pradėjo gyventi 2004 metų gruodžio pradžioje. Jis neturėjo nei paso, nei gyvenamosios vietos. Gimdymo namuose išdavė pažymą, kad vaikai gimė visiškai išnešioti, todėl vaikų tėvu gali būti tik ieškovas. Kai gimė vaikai, ieškovas pripažino tėvystę, kad jei būtų įkalintas, turėtų teisę į ilguosius pasimatymus. Nuo vaikų gimimo ieškovas ne vieną kartą atlikinėjo bausmę. Išlaikymo ieškovas nemoka, moka valstybė.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas nurodė, kad Tarnyba palaiko ieškinį, kadangi emociniai ryšiai tarp tėvo ir vaikų nesusiformavę, ieškovas su jais negyvena, išlaikymo nemoka, todėl tėvystės nuginčijimas vaikų interesų nepažeis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašuose vaikų tėvu įrašytas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, tad vaikų tėvystė pripažinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
2018-09-10 ekspertizės aktu patvirtinta, kad A. K. nėra D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, tad sąlyga nuginčyti A. K. tėvystę nurodytų nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra, tačiau ieškovas praleido ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, kurį prašo atnaujinti.
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad tėvystei nuginčyti nustatytas toks trumpas terminas. Iš A. K. ieškinio teiginių aišku, kad ieškovas dar iki vaikų gimimo žinojo, kad nėra jų biologinis tėvas, tačiau tėvystę jų atžvilgiu pripažino. Vadinasi nuginčyti tėvystę jis turėjo teisę iki vaikams sukaks vieneri metai. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas teismui pateikė tik 2017-07-07, kai vaikams buvo beveik dvylika metų. Tai reiškia, kad ieškovas prašo nuginčyti tėvystę praėjus vienuolikai metų nuo CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą turi būti vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (LAT 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie ieškovo teistumus, nustatyta, kad ieškovas A. K. nuo vaikų gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2009 metų, kuomet bendravimas su atsakove ir vaikais galutinai nutrūko, buvo penkis kartus teistas ir visus kartus jam buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. 2005-09-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. buvo skirtas 3 mėnesių laisvės atėmimas; 2005-12-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas 9 mėnesių laisvės atėmimas; 2006-05-03 A. K. paleistas lygtinai prieš 1 mėn. 26 d.; 2007-06-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; 2007-10-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinus bausmę su 2007-06-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. 2009-12-09 ieškovas paleistas atlikus bausmę.
Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad ieškovas beveik nuo vaikų gimimo reguliariai buvo įkalinamas, kas galėjo jam sutrukdyti kreiptis teisinės pagalbos dėl tėvystės nuginčijimo proceso inicijavimo. Kita vertus, ieškovas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ne nuolat, bet buvo paleidžiamas ir laisvėje galėjo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau to nedarė. Jokių aktyvių veiksmų nuginčyti tėvystę ieškovas nesiėmė ir 2008-08-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje N2-607-181/2008 iš jo priteisus išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas šioje byloje išduotas 2008-09-01 ir sprendimas yra vykdomas priverstinai. Kadangi ieškovas išlaikymo vaikams geranoriškai nemokėjo, išlaikymas vaikams yra mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (šiuo metu fondo funkcijas perėmė „Sodra“). Tuo atveju, jeigu ieškovo tėvystė būtų nuginčyta, vaikai netektų teisės gauti valstybės mokamą išlaikymą. Nuginčijus tėvystę vaikų materialiniai interesai nukentėtų dar ir dėl to, kad jų motina prarastų teisę į piniginę socialinę paramą (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas 8 straipsnio 2 dalis), dėl ko jos pačios galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo ženkliai sumažėtų. Nustatyti biologinį vaikų tėvą nepavyko, kadangi atsakovė teismo posėdyje buvo tikra, kad jos vaikų tėvas yra ne kas kitas, bet A. K. ir kito vyro, kuris galėtų būti biologiniu jos vaikų tėvu nenurodė.
LAT tėvystės nuginčijimo bylose laikosi pozicijos, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sugyventinis nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (LAT 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
Taigi įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pagrindo atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą nėra, kadangi atsakovas žinojo, kad nėra vaikų tėvas dar iki jiems gimus, savo tėvystę vaikų atžvilgiu pripažino, vadinasi prisiėmė visas tėvo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, kurį laiką gyveno kartu su atsakove ir vaikais ir vienuolika metų nesiekė keisti situacijos, net nutrūkus faktiniams ryšiams su atsakove bei vaikais ir priteisus iš jo išlaikymą. Toks ilgas delsimas nuginčyti tėvystę nėra pateisinamas teisinių žinių stoka, kadangi kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, net ir neturėdamas informacijos apie teisiškai reglamentuotą terminą tėvystei nuginčyti, imtųsi aktyvių veiksmų apginti savo pažeistas teises. Tačiau ieškovas to nepadarė. Biologinis vaikų tėvas teismui nėra žinomas, atsakovė jokio galimo pretendento nenurodė, todėl nuginčijus tėvystę vaikų interesams būtų padaryta esminė žala, kadangi vaikai netektų išlaikymo tiek iš tėvo pusės (išlaikymą moka valstybė), tiek iš motinos pusės, kadangi pastaroji nedirba, gauna socialinę pašalpą, o nuginčijus tėvystę, teisę į piniginę socialinę paramą prarastų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. L. dėl tėvystės nuginčijimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.