- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- I-1693-426/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. skunde (b. l. 1) teismo prašo priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kurią teigia patyręs, kai buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 23 d.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kameros plotas neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, ploto reikalavimų.
Taip pat teigia, kad buvo ribojamas jo privatumas, kadangi nebuvo įrengtų užuolaidų. Be to, pareigūnai ir pareigūnės stebėjo jį net ir tais atvejais kai atlikdavo gamtinius reikalus. Pasak pareiškėjo, taip buvo ribojamas jo privatumas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–13).
Atsiliepime nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir teigė, kad visą laiką, išskyrus laikotarpius nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 10 d. ir nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., kamerų plotas atitiko nustatytus reikalavimus.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.
Pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartis su paslaugų teikėjais, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto atsakovas paaiškina, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys: apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Lukiškių TI-K 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pažymi, kad 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, kurių 14.2 papunktyje nustatyta, jog turi būti įrengtos išorinės ir vidinės metalinės durys, o jose gali būti įrengiamas stebėjimo akutė ar langelis. Minėtose Taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Lukiškių TI-K tvirtina, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lukiškių TI-K pabrėžia, kad pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Atsakovo nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, jog nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 23 d. Lukiškių TI–K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 18 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K. Tokie duomenys užfiksuoti ir asmens įskaitos kortelėje (b. l. 16–19).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas neginčija Lukiškių TI–K pateiktų duomenų apie asmenų skaičių ir kamerų plotus (b. l. 6–13). Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. sausio 18 d. (kai išvyko į Alytaus pataisos namus) Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 39 paras, t. y. nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., kai kameroje Nr. 285 buvo laikomi du ar trys asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m kamerose ploto.
Be to, pareiškėjas teigia, kad buvo ribojamas jo privatumas, neatskyrus sanitarinio mazgo užuolaidomis bei per duris stebint pareigūnams. Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nurodė kameras, kuriose įrengtos užuolaidos bei sanitarinio mazgo patalpos (b. l. 21–22).
Taigi, byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1596-602/2017 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pažeidžiamas asmens privatumas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, užtikrinant jo privatumą visą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. 498 paras. Be to, Lukiškių TI-K pranešimas surašytas 2018 m. vasario 2 d., t. y. jau po ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos, o konkrečių duomenų, kada, kokioje kameroje buvo įrengtos užuolaidos ar kabinos, siekiant užtikrinti laikomų asmenų privatumą, Lukiškių TI-K nepateikė. Taigi, atsakovas pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepaneigė. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.
Pažymėtina, kad kiti Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyti argumentai bei pateikti patikrinimų aktai, paslaugų teikimo sutartys dėl kenkėjų naikinimo šiam ginčui neaktualūs ir nevertintini, kadangi pareiškėjas šių sąlygų neginčijo. Pareiškėjo skundo esminiai argumentai: ploto pažeidimas bei netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, t. y. kad jis 39 paras (nuolatinai) buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimus, ir visą laikymo laikotarpį 498 paras (įskaitant ir 39 paras trukusį ploto pažeidimą) buvo laikomas kamerose, pažeidus jo privatumą dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina prašoma kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti – 1 000 Eur. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 1 000 Eur piniginė kompensacija proporcinga ir adekvati patirtiems išgyvenimams.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui D. Z. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.