- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- N-662-2703-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Z. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. birželio 6 d. Z. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad Z. Š., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę į žemės sklypą, priklausantį E. G., kuriuo teisėtai naudojasi G. K., 2008 m. gegužės 2 d. pasodino žemės sklype bulves, sunaikindama G. K. pasėlius, nepadarant esminės žalos. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2008 m. liepos 10 d. nutarimu Z. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą paskyrė 100 litų baudą.
II.
Z. Š. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama Komisijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, jog žemės sklypo dalimi, kuris šiuo metu laikomas E. G. nuosavybe, naudojasi nuo 1961 m. Jai nėra žinoma apie E. G. pretenzijas į žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad Komisijai G. K. pateikė įstatymų reikalavimų neatitinkantį įgaliojimą, todėl jis negalėjo būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, jog ji teisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi. Teigė, kad ji nežinojo, jog E. G. yra žemės sklypo bendratutė. Pabrėžė, kad žemės sklype jokių G. K. pasėlių nebuvo.
Atsiliepimas
Administracinė komisija prie Plungės rajono savivaldybės tarybos atsiliepimu į skundą prašė Komisijos nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Z. Š. prisipažino sunaikinusi G. K. priklausančius pasėlius ir jų vietoje sodinusi bulves. Z. Š. žinojo, kad ginčijama sklypo dalis priklauso E. G., nes 2000 m. spalio 30 d. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas. 2005 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas. Pažymėjo, kad nors šiame plane Z. Š. parašo nėra, planai sudaromi pagal žemės sklypų ribų paženklinimo aktus.
Nukentėjusioji G. K. atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad E. G. 2008 m. balandžio 10 d. leido naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Turėdama E. G. leidimą, 2008 m. pavasarį ji žemę sukasė ir pasodino keletą lysvių bulvių. Paaiškino, kad vieną vakarą atbėgo Z. Š. ir išdraskė pasodintas bulves teigdama, kad žemė – jos nuosavybė.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Z. Š. skundo nepatenkino ir Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Z. Š. ir E. G. susitarė, kad žemės sklypo dalimi naudosis Z. Š.. Pabrėžė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog E. G. apie naudojimosi teisės perleidimą G. K. informavo Z. Š.. Nurodė, kad nors perdavimas teisės naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi nesant bendraturčio sutikimo laikytinas neteisėtu, matyti, jog Z. Š. įstatymų nustatyta tvarka savo pažeistų teisių negynė ir žinodama apie žemės sklypo ribų paženklinimą, pati atliko įstatymų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus – pasodino bulves bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, neturėdama E. G. sutikimo.
IV.
Z. Š. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą, Komisijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad nuo 1961 m. žemės sklypą prižiūrėjo, augino daržoves, apie jokias E. G. pretenzijas jai nebuvo žinoma, jokios pretenzijos jai nebuvo reiškiamos. Pabrėžia, kad G. K. Komisijai pateiktas ranka rašytas E. G. įgaliojimas tvarkyti žemės sklypą neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra niekinis. Atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio pažeidimas negali būti padarytas dėl neatsargumo. Nurodo, kad sklypo dalyje jokių G. K. pasėlių, išskyrus pavasarines piktžoles, nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia, be kita ko įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų. Ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 20-21) turinio, jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus savo veika pažeidė Z. Š., tas nėra padaryta ir Komisijos nutarime (b. l. 13-14).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima. Protokole Z. Š. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo ji yra kaltinama, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Komisija atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, konstatuodama Z. Š. tyčią, rėmėsi 2000 m. spalio 30 d. žemės sklypo schema, 2005 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo planu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Z. Š. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pradžios neigė žinojusi, jog sklypo dalis, kurioje pasodino bulves, jai nepriklauso. Nors byloje yra 2000 m. spalio 30 d. sklypo schema, kurioje pasirašė Z. Š. ir E. G. (b. l. 42), tačiau šioje schemoje nėra nurodyta, kuri sklypo dalis priklauso Z. Š., kuri E. G., kuri sklypo dalis yra šių asmenų bendro naudojimo. Tokie duomenys nurodyti byloje esančiame žemės sklypo plane (b. l. 43), kurį 2005 m. rugsėjo 8 d. pasirašė E. G.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Z. Š. parašo šiame žemės sklypo plane nėra. Institucija, pakartotinai nagrinėdama bylą, turėtų surinkti pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti Z. Š. tyčią padarius ATPK 188 straipsnio pažeidimą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, Komisijos nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Z. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, Administracinės komisijos prie Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyriui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.