- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-305-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01199-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- A.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-305-544/2011
Teisėjas Algimantas Brigadierius Proceso Nr. 2-22-3-01199-2010-2
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-736/2011 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl 20107 Lt priteisimo žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20107,00 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-04-03 Lenkijos Respublikos teritorijoje jam priklausantį automobilį IVECO reg. Nr. W768PNU vairavo atsakovas, kuris žymiai viršijo leistiną greitį, automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu kitu vilkiku. Įvykį administravo akcinė draudimo bendrovė „Reso Europa'', kuri atsakovą pripažino šio eismo įvykio kaltininku. Automobilį atsakovui perdavė vairuoti žodinės panaudos sutarties pagrindu, atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl pagal CK 6.629 str. turi prievolę atlyginti žalą. Po autoįvykio atsakovas kaltę dėl eismo įvykio pripažino ir nuolat žadėjo nuostolius atlyginti, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad automobilį pirko 2004-09-12 už 35 000 Lt, pats jį patobulino, pritaikė kelionėms, tinkamai prižiūrėjo. Autoįvykis įvyko 2006-04-03, todėl automobilio nusidėvėjimas buvo 3 procentai (750 Lt), o reali vertė - 25 000 Lt. Automobilis po autoįvykio sudaužytas nepataisomai, todėl už 1200 eurų (4143 Lt) parduotas į metalo laužą. Šia suma ir nusidėvėjimo procentu sumažinus žalą, jos dydis yra 20107,00 Lt ir atsakovas turi ją atlyginti (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. G., vairuodamas ieškovui K. L. priklausantį autobilį, padarė žalą įvyko 2006-04-03. Nuo šio momento ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, jam atsirado teisė į ieškinį ir prasidėjo ieškinio senaties terminas ( CK 1.127 str. 1 d.), kuris pagal CK 1.125 str. 8 d. buvo treji metai. Ieškovas nesilaikė įstatyme nustatyto termino pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir byloje nėra įrodymų, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas nebuvo sustabdytas (CK 1.129 str.), nutrauktas (CK 1.130 str. 2 d.), ieškovas nepateikė patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas atliko veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis pripažino prievolę. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, o ir ieškovo prašymo jį atnaujinti nebuvo. Teismas nustatė, kad ieškovas senaties termino laikotarpiu 2008-12-01 kreipėsi į advokatą, 2008-12-24 buvo surašytas ieškinys, kurį jis tik 2010-05-17, t. y. praėjus daugiau kaip metams po termino pabaigos, pateikė teismui. Ieškovo argumentus, kad laiku nesikreipė į teismą todėl, kad tikėjo atsakovo pažadais, planavo vėl su juo važinėti į Londoną, teismas nelaikė nepakankamais įrodyti, kad senaties termino eiga nutrūko ar jos terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir teismas ją pritaikė, nurodydamas, kad pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (b. l. 89).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pripažinti, kad senaties terminas civiliniam ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbios priežasties, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Mano, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nors pripažįsta, kad ieškinys teismui pateiktas formaliai praleidus įstatyme numatytą 3 metų ieškininės senaties terminą, tačiau taip atsitiko dėl svarbių (pateisinamų) priežasčių bei atsakovo konkrečių veiksmų, kuriais jis pripažino ieškinį, savo kaltės neneigė ir vis žadėjo žalą atlyginti, taip pat dėl to, kad apie tai, jog dėl autoįvykio kaltas atsakovas sužinojo tik gavęs iš ADB „Reso Europa" 2007-12-18 atsakymą Nr. DR07/2494 apie įvykio kaltininką atsakovą. Iki tol duomenų apie tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl autoįvykio įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos policijos sprendimu ir kad įvykis pripažintas draudiminiu, neturėjo. Todėl mano, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007-12-18, todėl reiškiant ieškinį 3 metų senaties terminas nebuvo suėjęs. Teismas, priimdamas sprendimą, fomaliai vadovavosi LR Aukščiausiojo teismo nutarimo Nr. 39 7.1. p., 7.4 p., 7.5 p., 15.1. p., 20.7. p. išaiškinimais ir teisės normomis, todėl ginčo iš esmės neišsprendė ir teisėtų jo interesų neapgynė (CPK 5 str.). Skundžiamas sprendimas yra neteisingas bei neproporcingas dėl jam padarytos žalos dydžio, atlygintinumo prasme, teisės, kaip vertybės galiojimo bei taikymo esme. Patyrė realią žalą dėl kaltų atsakovo veiksmų, tačiau priimtu teismo sprendimu patenkintas kalto dėl žalos atsiradimo asmens reikalavimas, o ne jo teisėtas bei pagrįstas ieškinys. Teismas nustatė, kad jis su prašymu padėti ginti jo pažeistas teises teisinės pagalbos kreipėsi dar 2008-12-01, ieškinys paruoštas 2008-12-24. Į bylą pateiktų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą padaryti 2008-09-02. Ieškinio teismui nepateikė todėl, kad po atsakovo sužlugdyto jo verslo buvo bedarbis, neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas neturėjo jokio turto, po pranešimo apie kreipimasi į teismą žadėjo atlyginti žalą, todėl laukė jos atlyginimo, tuo tarpu atsakovas jį apgavo ir vengdamas prievolės vykdymo 2009 m. lapkričio mėnesį išvyko į Angliją. Be to, autoavarija įvyko užsienyje, Lenkijos policija neatsakė į jo paklausimus apie įvykio kaltininką ir bylos eigą. Todėl ieškinys laiku nebuvo paruoštas dėl sudėtingų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas, sprendime nurodydamas, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių, neatsižvelgė į liudytojų V. R. ir S. D. parodymus apie tai, kad atsakovas ne kartą ieškinį pripažino, žadėjo žalą atlyginti, taip pat į tai, kad jų santykiai buvo draugiški, todėl nesitikėjo, kad atsakovas apgaule vengs teisėtos prievolės įvykdymo (CK 6.38 str. 1 d.). Tikėdamas atsakovu laikė galimą ir tolesnį bendradarbiavimą su atsakovu (CK 6.38 str. 3 d., b. l. 92-93).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad pats apeliantas pripažįsta, jog ieškinys pateiktas praleidus įstatyme numatytą trijų metų ieškininės senaties terminą. Kalbėdamas apie ieškinio senaties taikymą apeliantas savo teiginiuose pats sau prieštarauja. Ieškinyje apeliantas nieko nekalbėjo apie praleistą ieškinio senaties terminą. Kadangi autoįvykis įvyko 2006-04-03, apeliantas pats važiavo automobiliu, pats pardavė sudaužytą automobilį, todėl apie jam padarytą žalą sužinojo autoįvykio dieną, o jis į teismą kreipėsi tik 2010 metų gegužės mėnesį. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra trys metai. Apeliantas, pateikdamas ieškinį teismui, privalėjo prašyti atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei pateikti tai patvirtinančius svarius įrodymus arba įrodyti, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas ir nurodyti konkrečias aplinkybes, nuo kada jis skaičiuoja ieškinio senaties terminą, bandyti pagrįsti bei įrodyti šias aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas įrodinėjo, kad ieškinio senatis nepraleista ir neprašė šio termino atnaujinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tai yra du skirtingi, savarankiški ir vienas kitam prieštaraujantys teisiniai pagrindai ir teiginiai. Prašymas pripažinti, kad senaties terminas civiliniam ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbios priežasties, yra naujas, savarankiškas reikalavimas, kas yra neleidžiama pagal CPK 312 straipsnį. Sunki apeliantės padėtis nėra svarbi priežastis, dėl kurios gali būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, nes ji galėjo būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kas ir buvo padaryta šioje byloje. Vadovaudamamis LAT 2002 m. gruodžio 20 d. Senato nutarimu Nr. 39 patvirtintos apžvalgos nuostatomis, nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau, turėjo ne tik nurodyti tikslią sužinojimo datą, bet ir įrodyti aplinkybes, su kuriomis jis sieja ieškinio termino eigos pradžią, tačiau jis šios savo pareigos neįvykdė. Mano, jog teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir tinkamai taikė įstatymą (CK 1.326 str., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Apeliantas apie autoįvykį sužinojo tą pačią dieną ir ieškinio senaties terminas savo teisėms apginti šalims prasidėjo tą pačią dieną. Kadangi pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį , minėtas terminas buvo treji metai, tai jis baigėsi 2009-04-03, o ieškovas jį praleido, kas ir yra pagrindas ieškiniui atmesti. Apeliacinio skundo teiginį, kad "teismo sprendimu byla iš esmės neišnagrinėta, sprendimą panaikinus ji perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui" yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Šalys turėjo galimybes pateikti teismui prašymus bei savo prašymams pagrįsti reikalingus įrodymus ir šia teise naudojosi, todėl byla išnagrinėta iš esmės tinkamai, visapusiškai (b. l. 101-103).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nepagrįsti ir nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trijų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą ir pripažino, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 2006 m. balandžio 3 d., t. y. nuo eismo įvykio dienos, kadangi nuo šio momento ieškovas sužinojo apie padarytą savo teisės pažeidimą dėl žalos padarymo jo automobiliui autoįvykio metu. Su šia išvada nesutikti nėra jokio faktinio pagrindo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pats ieškovas perdavė automobilį vairuoti atsakovui, kad jie abu kartu važiavo autoįvykio metu, kad jis po įvykio matė įvykio pasekmes, todėl visos aplinkybės apeliantui buvo ar turėjo būti žinomos. Todėl apeliantas, nuo 2006-04-03 sužinojęs apie savo pažeistą teisę, per įstatyme nustatytą terminą turėjo ir galėjo apginti savo teises ir įstatymo saugomus interesu, jei manė, jog jie pažeisti. Apelianto teiginys, jog apie savo teisių pažeidimą jis suvokė gavęs iš ADB „Reso Europa“ 2007-12-18 atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad „Iveco“ vairuotojas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esančių įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms. Dėl to darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir senaties termino eigos nutraukimo.
Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Teisinių santykių stabilumas turi būti derinamas su kitomis vertybėmis, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino CK reglamentuojamiems teisiniams santykiams maksimumas reiškia, kad, praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais esant svarbioms priežastims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; kt.). Įstatyme nereikalaujama, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nebuvo pateikto apelianto prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, turėjo svarstyti ir pagrįstai šį klausimą svarstė. Ieškovas svarbių termino praleidimo priežasčių pirmosios instancijos teismui iš viso nenurodė ir prašymo atnaujinti termino nepateikė. Tačiau teismas pagal bylos duomenis šias aplinkybes vertino ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, nes byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kad jis buvo sustabdytas ar nutrauktas bei kad atsakovas atliko veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad pripažino prievolę. Teisėjų kolegija sutinka su primosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu, o apeliaciniame skunde nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis vertina kaip nesudarančias pagrindo šiam terminui atnaujinti.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad teisinės reikšmės senaties termino skaičiavimui turi tai, kad dėl teisinės pagalbos pas advokatą kreipėsi dar 2008-12-01, o ieškinys paruoštas 2008-12-24. Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 straipsnis), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) arba įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės aktai nenumato, kad senaties termino eiga gali būti sustabdyta, nutraukta ar pratęsta tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į advokatą teisinės pagalbos padėti ginti jo pažeistas teises.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad atsakovas pripažino skolą, todėl jis sąžiningai laukė jos sumokėjimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Ieškovas jokių objektyvių ir patikimų įrodymų aukščiau nurodytiems argumentams pagrįsti nepateikė. Liudytojų V. R. ir S. D. parodymai (b. l. 86) dėl jų nenkonkretumo ir neišsakumo, įvertinus ir tai, kad šalis siejo įvairūs bendro darbo ir verslo ryšiai, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas žadėjo atlyginti būtent reikalaujamą priteisti žalą ieškovui pagal šį ieškinį. Be to, liudytojas V. R. nurodo, kad pokalbį apie žalos atlyginimą girdėjo maždaug po pusės metų po avarijos, ir tai būtų iki 2006 m. lapkričio mėnesio, todėl ir nuo šio laiko kreipimosi į teismą dienai (2010-05-12) yra praleistas trejų metų senaties terminas, o liudytojas S. D. pokalbio laiko iš viso nenurodė. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei atsakovas skolą būtų pripažinęs, senaties termino eiga būtų nutraukta ir prasidėtų iš naujo (LR CK 1.130 str.), o ne ši aplinkybė būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad svarbi ieškinio senaties termino priežastis yra tai, kad dėl sunkios turtinės padėties negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, ieškovas prašė ir teismas patenkino prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (b. l. 15, 19). Ieškinio senaties metu galiojusios CPK normos numatė tiek galimybę atidėti žyminio mokesčuio sumokėjimą (CPK 84 str.), tiek atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turinės padėties (CPK 83 str. 3 d.). Pagal bylos duomenis, ieškovas net nebandė šiomis teisėmis naudotis reikšdamas ieškinį senaties termino ribose. Autoįvykis įvyko Lenkijos Respublikos teritorijoje, kuri yra kaimyninė Europos Sąjungos šalis. Sprendžiant pagal bylos duomenis, ieškovas šioje šalyje buvo ne pirmą kartą. Ieškovas dėl žalos atlyginimo pagal teismingumo taisykles turėjo teisę ne tik į užsienio valstybės atitinkamą teismą, bet ir į Lietuvos Respublikos kompetentingąjį teismą, kuris turėjo teisę išreikalauti duomenis iš policijos ar nuosprendį. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įvykio aplinkybių ir vietos specifiškumas sudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šioje byloje apeliantas į teismą kreipėsi po daugiau kaip keturių metų nuo žalos padarymo ir paaiškėjimo fakto, ir tai jo elgesį leidžia vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo pažeistų teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš ieškovo valstybei priteisiama 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 100), 700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 104), nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“patvirtintus dydžius (yra mažesnis už maksimalų dydį) (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6 Lt (šešis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).