Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1433-866/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2S-1433-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19825-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymo“
Kategorijos
  • 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Civilinė byla Nr. e2S-1433-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19825-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.; 3.1.7.5(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja teismui nurodė, jog pateikė antstoliui R. V. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja prašo teismo sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmus – turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkui priklausančios negyvenamosios patalpos – kavinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nurodo, kad pareiškėja apskundė antstolio veiksmus ir prašo panaikinti antstolio vykdytas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis įvykusiose varžytinėse pardavė pareiškėjui priklausantį turtą už nepagrįstai mažą kainą, nes turto reali rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Varžytinės buvo vykdomos neteisėtai, nes antstolis neobjektyviai nustatė išvaržomo turto kainą, neatsižvelgdamas į rinkos kainą. Antstolio paskirtos ekspertizės parengtu aktu turto kaina buvo nustatyta 308 000,00 Eur, kuri yra akivaizdžiai per maža, kadangi pareiškėjos iniciatyva 2011 m. gruodžio 20 d. atlikto turto vertinimo duomenimis jos turto vertė yra 463 390,00 Eur. Nors turto vertės nustatymas buvo atliktas prieš 8 metus, tačiau didėjant nekilnojamojo turto vertei bei gerinant ginčo turto būklę, šiai dienai jo vertė būtų dar didesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog antstolis neteisėtai vykdė turto varžytines ir neteisingai įkainojo turtą. Skundą grindė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-18773-937/2019, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas ir panaikintas antstolio R. V. 2019 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. S-19-179-6358 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2019 m. vasario 21 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę areštuoto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. vasario 21 d. patvarkymą ir nušalinti ekspertą, nurodydamas, kad nebuvo būtinybės skirti ekspertizę. Antstoliui šio skundo netenkinus, jis buvo persiųstas teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, skolininko skundo netenkino, konstatavo, kad skolininko skundas yra nepagrįstas, o antstolio priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo pagrįstas, taip pat atmetė skolininko prašymą dėl eksperto nušalinimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019m. kovo 21 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriame įkainojo turtą vadovaudamasis ekspertizės aktu. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. kovo 21 d. patvarkymą, pakartotinai skundą motyvuodamas tuo, jog nebuvo būtinybės skirti ekspertizę, taip pat tuo, jog ekspertizės akte yra klaidų, o nustatyta turto vertė per maža, taip pat skolininkas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašymą atmetė. Antstoliui netenkinus skundo dėl 2019 m. kovo 21 d. patvarkymo panaikinimo, skundas buvo persiųstas teismui ir 2019 m. birželio 12 d. nutartimi panaikintas antstolio R. V. 2019 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 25 d. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisydamas to, jog buvo panaikintas antstolio 2019 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, tačiau atsižvelgiant į minėto patvarkymo turinį bei ankstesnius įsiteisėjusius teismo sprendimus, kurie buvo priimti pareiškėjui iš esmės tapačiais argumentais – dėl turto vertės – ginčijant antstolio veiksmus, teismas sprendė, kad patvarkymo dėl informavimo apie turto vertę panaikinimas savaime nesudaro antstoliui pagrindo naikinti vykdytų ir pasibaigusių varžytinių. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 3 d. skundu prašydamas panaikinti antstolio vykdytas varžytines, skolininkas jau trečią kartą ginčija parduodamo turto vertę ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad iš skolininko skundo turinio ir pateiktų duomenų nenustatyta būtinybės šioje proceso stadijoje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą, ar kad antstolis būtų pažeidęs CPK 718 straipsnio reikalavimus, nustatant turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 178 straipsnis). Teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, o ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, išskyrus nutartį, priimtą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)bei duomenis apie įvykusias varžytines. Pažymėjo, jog pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų, susijusių su eksperto nušalinimu bei dėl jo atliktos turto vertės nustatymo, yra atmesti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Taigi preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo ir tai, jog įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmus – turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančios negyvenamosios patalpos – kavinės patalpos, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo, iki teismo nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leisti vykdyti skubiai.

5. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir taikymo pagrindus pareiškėja pagrindė skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, kad antstolio R. V. paskelbtos varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įvyko 2019 m. birželio 10 d., yra neteisėtos, nes antstolio nustatyta pradinė turto pardavimo kaina neatitinka realios turto rinkos vertės. Dėl per žemos turto rinkos vertės yra pasisakęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad ginčo turto vertės nustatymas pagal 2019 m. kovo 12 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)negali būti laikomas objektyviu ir teisingu, nes eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu. Teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau teismo išvados reikšmingos ir vertintinos visų kitų aplinkybių ir įrodymų kontekste. Be to, didesnę turto rinkos vertę patvirtina ir pareiškėjos į vykdomąją bylą pateikta profesionalaus turto vertintojo UAB „Resolution valuatlons“ 2011 m. gruodžio 20 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje apžiūrėjus ir visapusiškai įvertinus turtą buvo nustatyta 1 600 000 litų (463 390 EUR) rinkos vertė ir kuri yra net 155 390 EUR didesnė, nei nustatyta antstolio pasitelkto eksperto (308 000 EUR). Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja pareiškė pagrįstą reikalavimą – panaikinti įvykusias varžytines, kurios yra neteisėtos dėl neteisingai nustatytos parduodamo turto rinko vertės. Pažymi, kad neteisingas turto vertės nustatymas sudaro turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimo pagrindą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai ir įvykusios varžytinės negali būti laikomos teisėtos. Taigi, pareiškėja pagrindė skundo reikalavimą ir tai yra vienas iš pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6. Teigia, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, išskyrus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)bei duomenis apie įvykusias varžytines. Šios teismo išvados neteisingos, kadangi visi skundą pagrindžiantys įrodymai yra vykdomojoje byloje, kuri teismui bus perduota skundo nagrinėjimui iš esmės, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pakankamas įrodymas yra pateikta teismo nutartis, kurioje faktinės aplinkybės ir konkretūs turto vertės dokumentai yra aiškiai įvardinti ir nėra pagrindo abejoti teismo nutartyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas didžiąja dalimi išdėstė vykdymo procese pareiškėjos pateiktus skundus, teismų nutartis, tačiau nepateikė pakankamų ir motyvuotų išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Mano, kad dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo nutarties įvykdymo neįmanomumo ar pasunkėjimo rizikos, teismas Skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisako ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad antrosios sąlygos egzistavimo teismas nevertino ir tai taip pat sudaro teismo nutarties panaikinimo pagrindą, nes neišnagrinėjus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, prašymas nepagrįstai be motyvų atmestas.

7. Apeliantė prašo įvertinti aplinkybę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių realiai egzistuoja pareiškėjai galimai palankios teismo nutarties neįvykdymo rizika: tik išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, teismo nutartimi bus atsakyta dėl skunde pareikšto reikalavimo - panaikinti antstolio R. V. paskelbtas ir įvykusias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo, o teismo nutartis neabejotinai bus priimta jau pasirašius turto pardavimo iš varžytinių aktą ir dėl to pareiškėjai palankios teismo nutarties nebus įmanoma įvykdyti ir panaikinti varžytinių, nes jau bus pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Be to, neteisingas Turto įkainojimas sudarys pagrindą turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria teismas netenkino UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reiškė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. V. vykdytas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančios negyvenamosios patalpos – kavinės patalpos, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šio reikalavimo užtikrinimui pareiškėja prašė sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmus – turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančios negyvenamosios patalpos – kavinės patalpos, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo, iki dėl šio skundo priimtos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Laikinąsias apsaugos priemones leisti vykdyti skubiai.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį teikiant skundą dėl antstolio veiksmų gali būti teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. balandžio 4 d. Civilinėje byloje pagal A. K. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., L. B., bylos Nr 3K-3-136/2007).

14. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad pareiškėjas preliminariai nepagrindė pareiškimo. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes antstoliui R. V. vykdant išieškojimą ir įkainojant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą inicijuota eilė procesų dėl turto įkainojimo, kuriuose pareiškėjos skundai atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas patvarkymas dėl skolininko informavimo apie nustatytą turto vertę. Reikšdamas skundą dėl antstolio veiksmų šioje byloje, pareiškėjas vėlgi apeliuoja į tai, kad buvo neteisingai nustatyta varžytinėse parduodamo turto vertė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas vertės nustatymo teisingumo klausimas jau svarstytas teisminiuose procesuose. Tačiau sutiktina su apeliante, kad skundo pagrįstumo klausimas bus išspręstas tik išnagrinėjus skundą iš esmės, tuo tarpu pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes matyti, kad nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis skundo pagrindas, todėl a priori daryti išvadą, jog skundas preliminariai nepagrįstas nėra pagrindo ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Pažymėtina, kad be preliminaraus skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliuoja į galimas teisines pasekmes, kurios iš esmės grindžiamos tik prielaidomis, tuo tarpu privalomų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų reglamentuotų CPK 626 straipsnyje nenustatyta., todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminarios galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento vykdymas CPK nustatyta tvarka, kaip jau minėta, savaime nėra vykdymo proceso stabdymo pagrindu, nenurodant konkrečių neigiamų padarinių. Juolab, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis iš varžytinių sistemos matyti, kad antstolio R. V. vykdomų turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo turto, pradinė pardavimo kaina buvo nurodyta 244 800 Eur, tuo tarpu didžiausia pasiūlyta kaina 899 000 Eur, t. y. daugiau nei tris kartus didesnė kaina. Pažymėtina ir tai, kad taikant sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, svarbu įvertinti ar laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga, šiuo atveju pagal nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcinga priemonė siekiant apginti pareiškėjos interesus, o priešingai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų nei išieškotojo, nei skolininkės interesų.

16. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė