Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1442-653/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
2S-1442-653/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07106-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Kreditorius
UAB „Žirmūnų būstas“
Skolininkas
UAB „Subtitrai“
Kategorijos
  • 10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1442-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07106-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 10.1.; 122.5.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (kreditoriaus) UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. L2-10425-541/2012 pagal kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą skolininkui UAB „Subtitrai“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius, vadovaudamasis LR CPK 431 str., prašo priteisti iš skolininkės UAB „Subtitrai“ 95,10 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 14 Lt žyminio mokesčio bei 145 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatė kreditoriui UAB „Žirmūnų būstas“ 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Išaiškino kreditoriui, kad priešingu atveju pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui (b.l.4).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškimas neatitinka CPK 80 str. 1 d. 6 p., 433 str. 1 d. 5 p. ir 434 str. 1 d. reikalavimų, nes kreditorius nepateikė teismui rašytinio įrodymo, t.y. mokėjimo nurodymo ar kito dokumento, patvirtinančio, kad už teismui pateiktą pareiškimą yra sumokėtas 14 Lt dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, kad kreditoriaus pateiktas 2012-05-08 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 272-4 nepatvirtina aplinkybės, kad kreditorius sumokėjo 14 Lt žyminį mokestį šioje konkrečioje civilinėje byloje, nes jis neatitinka LR Vyriausybės 2011-10-27 d. Nr. 1240 nutarimo „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 6.2. punkto ir 6.6. punkto nuostatų, t.y. nėra nurodyti skolininko duomenys, teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas (LR Vyriausybės nutarimas dėl Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2011, Nr. 130-6171)). Be to, kreditorius prašo priteisti 95,10 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas, tačiau nenurodo už kokį laikotarpį susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Išaiškino kreditoriui, kad paslaugų teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl būtina pareiškime nurodyti įsiskolinimo laikotarpį. Pažymėjo, kad kreditorius, prašydamas priteisti 145 Lt už advokato paslaugas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 str.).

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.7-9), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Nurodo, jog tai, kad mokėjimo nurodyme nėra nurodytas skolininko vardas ir pavardė bei teismas, kuriame inicijuojama byla nėra pagrindas teigti, jog pareigos sumokėti žyminį mokestį šis neįvykdė. Nesutinka su teismo argumentu, jog nėra aišku, ar žyminis mokestis yra sumokėtas šioje byloje. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas 2012-05-22, žyminis mokestis buvo sumokėtas 2012-05-08 pavedimu 14,00 Lt sumai, todėl nelogiška, jog likus keletui dienų iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius mokėtų žyminį mokestį kitoje byloje tuo labiau tai pačiai sumai, kuri turi būti mokėtina šioje byloje. Visų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog žyminis mokestis sumokėtas šioje byloje. Tai, kad mokėjimo pavedime nėra nurodytas skolininko vardas ir pavardė yra tik formalumas, dėl kurio negali būti vilkinamas procesas. Teigia, jog teismų praktikoje nėra nustatoma termino trūkumams pašalinti šiuo pagrindu. Pažymi, jog žyminiai mokesčiai yra mokami iš kreditoriaus buhalterijos masiniu pavedimu tiesiog neturi galimybės nurodyti kiekvieno skolininko bei teismo, kuriame vyks bylos nagrinėjimas, analogiškus mokėjimo pavedimus pateikia nuolat, tačiau su jokiais sunkumais nei vienoje byloje nėra susidūręs. Net jei pavedimas buvo mokamas ir kitoje byloje, kurioje yra mokėtinas analogiško dydžio žyminis mokestis, akivaizdu, jog toje byloje jis nebuvo pateiktas, o tai reiškia, jog norėdamas kelti reikalavimą toje byloje kreditorius vis tiek turės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį. Pažymi, jog bylų dėl teismo įsakymų išdavimo tvarka lyginant ją su bendrąja ginčo teisena yra skirta kuo operatyviau bei ekonomiškiau išnagrinėti ginčus, susijusius su piniginiais reikalavimais. Šiuo metu įstatymas nereikalauja pridėti jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo sumą. Pakanka tik nurodyti pagrindą, iš kurio reikalavimas kilo. Pareiškime dėl teismo įsakymo buvo nurodyta, jog susidaręs įsiskolinimo dydis apskaičiuotas pagal mokesčių lentelę, kurios yra vedamos kreditoriaus. Kreditorius įvykdė įstatymo keliamą reikalavimą nurodyti faktinį pagrindą. Jokių kitų reikalavimų įstatymas nekelia. Teismo neturi dominti laikotarpis, už kurį susidarė įsiskolinimas. Skolininkui nesutinkant su kreditoriaus reikalavimu jis teikia prieštaravimus ir vėliau tam pačiam kreditoriui atsiranda pareiga įrodyti reikalavimų pagrįstumą teikiant ieškinį. Reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra toks pats reikalavimas kaip ir dėl skolos, todėl jam taip pat taikomos analogiškos taisyklės dėl teismo įsakymų išdavimo – pagrįsti šiam reikalavimui prie pareiškimo taip pat nereikalaujam pridėti jokių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai reikalauja pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.

Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai įtvirtinti CPK XXIII skyriuje. CPK 433 str. reglamentuoja pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą ir turinį. Šiame straipsnyje numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta: 1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas; 2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) reikalavimo suma; 4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis; 5) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą; 6) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą; 7) patvirtinimas, kad nėra CPK 431 str. 2 d. nurodytų pagrindų; 8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

CPK 435 str. 4 d. numato, kad pareiškimo trūkumai šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka. CPK 115 str. 3 d. numato, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė su trūkumais: pareiškime nebuvo nenurodytas įsiskolinimo laikotarpis, kreditorius nepateikė teismui rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad už teismui pateiktą pareiškimą yra sumokėtas žyminis mokestis; nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo buvo sumokėtas žyminis mokestis, o ta aplinkybė, kad mokėjimo pavedime nėra nurodytas skolininko vardas ir pavardė yra tik formalumas, dėl kurio negali būti vilkinamas procesas.

Pagal paduotą ieškinį civilinė byla gali būti iškelta tik tuomet, kai yra nustatoma, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo realizavimo sąlygos. Viena iš tinkamo šios teisės realizavimo sąlygų yra civilinio proceso įstatyme nustatyto dydžio mokesčio valstybei už teismui paduoto ieškinio nagrinėjimą sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Žyminio mokesčio instituto įtvirtinimu įstatyme be kita ko siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kreditoriaus pateiktas 2012-05-08 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 272-4 nepatvirtina aplinkybės, kad kreditorius sumokėjo 14,00 Lt žyminį mokestį šioje konkrečioje civilinėje byloje, nes jis neatitinka LR Vyriausybės 2011-10-27 d. Nr. 1240 nutarimo „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 6.2. punkto ir 6.6. punkto nuostatų, t.y. nėra nurodyti skolininko duomenys, teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas (LR Vyriausybės nutarimas dėl Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2011, Nr. 130-6171)).

Asmenys žyminį mokestį gali sumokėti pasirinktu jiems patogiausiu būdu: pasinaudojant elektronine bankininkyste, atliekant mokėjimą grynaisiais pinigais ar pavedimu. Įsigaliojus LR Vyriausybės 2011-10-27 d. Nr. 1240 nutarimui „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, kartu su procesiniais dokumentais teismui, kuriame vyks bylos nagrinėjimas, turi būti pridedamas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo pavedimas ar kitas mokėjimą patvirtinantis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei žyminį mokestį moka juridinis asmuo); kitos šalies (atsakovo, skolininko ar kt.) vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei kita proceso šalis yra juridinis asmuo); mokėjimo data; įmokos kodas; mokesčio suma; mokėjimo paskirtis (nurodoma, kad mokamas žyminis mokestis, ir teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas). Pažymėtina, jog įsigaliojus minėtam poįstatyminiam teisės aktui patvirtinimo iš banko gauti nebereikia, nes asmens žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis galima patikrinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kuri yra sujungta su VMI duomenų baze.

Tačiau nagrinėjamu atveju surasti informacijos apie apelianto atliktą mokėjimą už pareikštą pareiškimą VMI duomenų bazėje nėra įmanoma, nes apelianto nurodyta 14,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo data (2012-05-08) apeliantas atliko daug analogiškų mokėjimų, mokėjimo nurodymuose nenurodydamas nei kitos šalies vardo, pavardės, juridinio asmens pavadinimo bei jų rekvizitų, nei teismų, kuriame inicijuojamos bylos, pavadinimų. Todėl negalima identifikuoti, jog pateiktu mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas 14,00 Lt žyminis mokestis būtent už pareikštą pareiškimą.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pareiškime dėl teismo įsakymo buvo nurodyta, jog susidaręs įsiskolinimo dydis apskaičiuotas pagal mokesčių lentelę, kurios yra vedamos kreditoriaus. Kreditorius įvykdė įstatymo keliamą reikalavimą nurodyti faktinį pagrindą; teismo neturi dominti laikotarpis, už kurį susidarė įsiskolinimas. Šis apelianto atskirojo skundo argumentas atmestinas.

Kaip matyti iš 2012-05-22 teisme gauto pareiškimo dėl teismo įsakymo, kreditorius nurodė, jog faktinis reikalavimo pagrindas – mokesčių apskaičiavimo lentelė. Reikalavimą kreditorius suformulavo tokį – prašė priteisti 95,10 Lt skolos už paslaugas.

CPK 433 str. 1 d. 5 p., įtvirtintas reikalavimas kreditoriui pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą.

Pažymėtina, jog CK 1.136 str. 1 d. numatyta, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. CK 1.136 str. 2 d. numatyta, jog vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; 2) iš teismų sprendimų; 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektinės veiklos rezultatai; 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paslaugų teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl būtina pareiškime nurodyti įsiskolinimo laikotarpį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju kreditorius, reikšdamas reikalavimą priteisti skolą už paslaugas, nenurodė pareiškime ne tik už kokį laikotarpį suteikė paslaugas, bet ir kokias, bei kokiu pagrindu suteikė paslaugas. Mokesčių apskaičiavimo lentelės pagrindu negali atsirasti civiliniai teisiniai santykiai. Be to, nenurodžius, už kokį laikotarpį kreditorius skaičiuoja įsiskolinimą, skolininkas negali atitinkamai suformuluoti savo atsikirtimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas pareiškime apskritai nenurodė pareiškimo faktinio pagrindo, nors privalėjo nurodyti.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia taip pat ta aplinkybe, jog reikalavimui priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįsti prie pareiškimo taip pat nereikalaujama pridėti jokių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai reikalauja pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Pažymėtina, jog teismas reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas gali išspręsti ne teismo įsakymu, o kartu su teismo įsakymu priimdamas atitinkamą nutartį byloje. Taigi įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikimas netrukdo priimti teismo įsakymo ir šiuo atveju trūkumų šalinimo institutas netaikytinas, tačiau vien ši aplinkybė, esant kitiems esminiams pareiškimo trūkumams, nesudaro pagrindo naikinti nutarties.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina