Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės gydytojai Daliai Gudonei, atstovei, advokatei Jurgitai Šlapaitienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės prašymą leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti ligonį A. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialas Psichiatrijos ligoninė prašo leisti vienam mėnesiui priverstinai hospitalizuoti ir gydyti A. K., kuris šiuo metu gydomas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filiale Psichiatrijos ligoninėje, kadangi jis serga psichine liga – kliedesiniu sutrikimu ir yra reali grėsmė, kad jis savo elgesiu kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjo atstovė gydytoja psichiatrė Dalia Gudonė nurodė, kad pil. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2012-09-27, 14 val. 30 min. budinčio gydytojo buvo priverstinai hospitalizuotas į Šiaulių psichiatrijos ligoninės ūmių būsenų skyrių. Pacientas atvežtas palydint policijos pareigūnams, surakintas antrankiais, nes policijos nuovadoje galimai panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną.

2012-09-07 apžiūrėtas Šiaulių psichiatrijos ligoninės priėmimo skyriuje - buvo itin neramus, šaukė ir rėkė, neleido užduoti jokių klausimų, pats aktyviai kalbėjo, grasino medicinos personalui, jog, jei nebus išleistas j namus, tai kreipsis j visas reikalingas institucijas, tuo pačiu metu mobiliuoju telefonu skambino j policiją ir bandė išsikviesti policijos pareigūnus j Priėmimo ir konsultacijų skyrių. Su pacientu nepavyko užmegzti jokio prasmingo kontakto dėl jo ryškaus psichomotorinio sujaudinimo ir mąstymo sutrikimo.

Iš anamnezės žinoma, kad paciento psichinė būsena sutrikusi apie 2 metus laiko, ligos paūmėjimų metu atsiranda įvairaus pobūdžio kliedesiai nukreipti prieš artimiausius žmones. Dėl šios priežasties 2010 m. pirmą kartą gydytas VšJ Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikoje. Be to, 2011 m. gydėsi Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Tuomet nuolat konfliktavo su kartu gyvenančia teta, kaltino ją psichologiškai prieš jį smurtaujant, jį šmeižiant ir apvaginėjant. Rašė daugybę pareiškimų policijai, tačiau nei vienas faktas nepasitvirtino. Šiuo metu pacientas gyvena su tėvais su kuriais nuolat konfliktuoja. 2011 metais buvo sumušęs mamą, tėvą ir tetą.

Paskutiniu metu nuolat rašinėja į policijos ir kitas institucijas labai daug įvairaus nesuprantamo turinio elektroninių laiškų kurie trikdo šių institucijų darbui. Be to, pastoviai ateina į policijos nuovadą ir bando aiškintis policijos atliktus veiksmus jo skundų atžvilgiu. Atėjęs elgiasi agresyviai, prieš keletą dienų nuovadoje panaudojo fizinį smurtą prieš teisėtvarkos pareigūną.

Psichinė būsena: Sąmoningas, ryškiai psichomotoriškai sujaudintas, kalba be sustojimo, pakeltu tonu, klausimų neišklauso ir įjuos neatsako bet pats aktyviai kalba, grasina gydytojai susidoroti: „Aš jums parodysiu. Jūs visi atsidursite Hagos teisme. Aš pats esu ir medikas ir teisininkas.". Nuotaika disforiška, labai piktas, emocijos neadekvačiai labilios, elgesys ryškiai sujaudintas, neprognozuojamas. Gali būti pavojingas kitų sveikatai ir gyvybei. Prasmingam kontaktui neprieinamas nes mastymas visiškai sutrikęs, nenuoseklus, šokinėjantis nuo vienos minties prie kitos, labai rezonieriškas. Sunku įsiterpti į pokalbį nes kalba nesustodamas ir neleisdamas kalbėti kitiems. Savo būsenos atžvilgiu visiškai nekritiškas, nesupranta, kad jam reikalingas gydymas. Gydytis psichiatrijos ligoninėje kategoriškai nesutinka.

Psichiatrų komisijos išvada: A. K. serga sunkia psichikos liga - kliedesiniu sutrikimu. Šiuo metu yra psichikos ligos paūmėjimas, kurio metu pacientas savo veiksmais, elgesiu kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Ligonio A. K. atstovė – advokatė Jurgita Šlapaitienė su prašymu nesutiko. Nurodė, jog medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo atstovaujamoji kelia grėsmę aplinkiniams, todėl netikslinga jam skirti priverstinį hospitalizavimą. Pabendravus asmeniškai su ligoniu, pastarasis elgėsi adekvačiai, buvo ramus, teigia, kad jis nieko neužpuolė, o policijos pareigūnai patys jį užpuolė ir surakino antrankiais.

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2012-09-07 psichiatrų komisijos išvada - patvirtina, kad A. K. serga sunkia psichikos liga – kliedesiniu sutrikimu. Psichiatrijos ligoninės atstovė paaiškino, kad ligonio liga paūmėjusi, ligonis yra agresyvus, todėl jam būtinas gydymas.

Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras (CK 2.26 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Pagal šią teisės normą asmenį priverstinai hospitalizuoti leidžiama, kai yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo serga sunkia psichikos liga ir atsisako hospitalizavimo; 2) yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių sveikatai, gyvybei. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios (LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str. 2 d.).

Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad pacientas nekritiškas savo elgesiui, neigia naudojęs smurtą prieš kitus asmenis, nekritiškas savo būsenai ir ligai, jo elgesys neadekvatus, neprognozuojamas, kartais agresyvus, yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti realią žalą savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, teismas sprendžia, kad priverstiniu gydymu ligonio interesai nebus pažeisti, nes gydymas reikalingas jos pačios sveikatai ir saugumui užtikrinti, taip pat užtikrinti aplinkinių asmenų saugumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsniu, ligonės J. B. priverstinis gydymas leistinas vienam mėnesiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 str., Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 - 28 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 - 582 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės teikimą patenkinti ir leisti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), priverstinai gydyti Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 8 d.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.