- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-1247-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05864-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „Corpus A“
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Corpus A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-08 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-257-608/2011 pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės E. S. 3043,37 Lt skolą, 181,11 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė atsakovei nemokant mokesčių už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. sausio mėn. ieškovo suteiktas paslaugas. Ieškovas nurodo, kad 2006-02-15 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartis Nr. 2599928, 2009-05-29 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo ieškovas paskirtas teikti pastato (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas aptarnavimo paslaugas. Ieškovas apskaičiuodavo atsakovei tenkančią mokesčių dalį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kas mėnesį teikė atsakovei mokamuosius pranešimus, tačiau atsakovė mokesčių nemokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad patalpas įsigijo 2008 m., todėl 2006-02-15 sutartis tarp ieškovės ir atsakovo negalėjo būti sudaryta. Ši sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl nėra ieškovei privaloma. Skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta administravimo ar kitų paslaugų teikimo sutartis, todėl mokesčiai už administravimo paslaugas negalėjo būti skaičiuojami. Ieškovas pateikė sąskaitas ne 3043,37 Lt, o 1429,84 Lt sumai. Iki 2009 m. rudens ieškovas nevykdė pastato priežiūros darbų arba juos vykdė netinkamai ir nekokybiškai, taip pat neteikė administravimo paslaugos. Apie tai ieškovas buvo nuolat informuojamas. Vilniaus m. savivaldybė taip pat konstatavo netinkamo administravimo faktus. Atsakovė sutinka su ieškovo mokamuosiuose pranešimuose nurodytais mokesčiais už lietaus nuotekas, elektros energiją. Atsakovė nurodo, jog dujomis nesinaudoja, jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra radiatorių, todėl patalpos dujomis nešildomos. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas neteikė patalpų valymo paslaugų, jokių kitų jo nurodytų paslaugų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių paslaugų teikimą, todėl jis neturi teisės reikalauti mokesčių už paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1438,52 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1428,52 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pripažino, jog atsakovė E. S. nuo 2008 m. balandžio 28 d. yra negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, pažymėtos 39-11, su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 38-3, 38-4, 38-13, 38-14 (32/1000 iš 220,25 kv. m , t. y. 7,05 kv. m), R-1, R-8, R-9, R-10, R-11, R-13, R1-14 (32/1000 iš 293, 35 kv. m, t. y. 9,39 kv. m), iš viso bendrojo naudojimo patalpų: 16,44 kv. m, unikalus Nr. 4400-0375-8498:5389, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2006 m. vasario 15 d. sudaryta komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartimi Nr. 2599928 namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas nuo 2006 m. vasario 15 d. įsipareigojo teikti ieškovas UAB „Corpus A“. Atsakovė, įsigydama nuosavybės teise komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įgijo prievolę apmokėti išlaidas, susijusias su teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (LR CK 4.83 str. 4 d.). Tai, jog ieškovas 2006 m. vasario 15 d. sudaryta komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartimi Nr. 2599928 (b.l. 33) buvo įsipareigojęs teikti tokias paslaugas, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, jog tokios paslaugos atsakovei buvo teikiamos, taip pat įrodyti šių suteiktų paslaugų apimtį bei pagrįsti iš atsakovės reikalaujamų priteisti mokesčių dydį.
Teismas nustatė, kad ieškovas administratoriaus funkcijas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. vykdė tik iš dalies. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis teisės aktų nustatyta tvarka yra sudaręs namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą ir jį yra pateikęs savivaldybės administracijos direktoriui bei jo nuorašą butų savininkams, nepateikė duomenų apie minėto namo bendrojo naudojimo objektų sudėtį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis organizavo nuolatinę namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Ieškovo atstovas negalėjo nurodyti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kokie asmenys teikė techninės priežiūros paslaugas, teritorijos tvarkymo ir valymo paslaugas bei kitas paslaugas, už kurias ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja atlyginimo priteisimo, negalėjo nurodyti, kokius konkrečius veiksmus ieškovas atliko, teikdamas minėtas paslaugas, šių paslaugų teikimo periodiškumo ir apskritai nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių paslaugų teikimą. Ieškovas įrodė tik tai, jog jis paskirstė tarp vartotojų ir surinko mokesčius už trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas – dujas, elektrą, lietaus nuotekas. Nors ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovei tenkančios dalies mokesčių už minėtas paslaugas apskaičiavimo pagrįstumą, tačiau atsakovė pripažino ieškovo mokėjimo pranešimuose nurodytus mokesčius už dujas, lietaus nuotekas ir elektros energiją, todėl šie mokesčiai už ieškovo reikalaujamą laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. priteisiami iš atsakovės ieškovo naudai. Atsakovė minėtu laikotarpio naudojosi šiomis paslaugomis, todėl privalo už jas sumokėti.
Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jis teikė atsakovei teritorijos tvarkymo, valymo paslaugas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. Vilniuje, atliko administravimo, priežiūros ir remonto ar kitokius jo kompetencijai priklausančius darbus, todėl ieškovo priskaičiuoti 515,31 Lt mokesčiai už administravimą, priežiūrą, valymą nepriteisiami. Ieškovas taip pat priskaičiavo 2,73 Lt mokesčių už kitus darbus, atliktus iki 2009 m. sausio mėn., tačiau negalėjo nurodyto už kokius papildomus darbus priskaičiuota minėta suma, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atliktus darbus ir šių darbų apimtį.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodo, jog prašoma priteisti iš atsakovės skola susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., tačiau prašomą priteisti sumą grindžia mokėjimo pranešimais ir sąskaitomis – faktūromis, išrašytomis už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. sausio 30 d., todėl skolos dydį teismas nustatė pagal ieškinyje nurodytą skolos susidarymo laikotarpį, t.y. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-962 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ paskirtas namo, esančio Šv. Stepono g. 5, Vilniuje, administratoriumi, tačiau ieškovo paskyrimas administratoriumi nereikšmingas šioje civilinėje byloje, nes ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. sausio mėn. t. y. iki jo paskyrimo administratoriumi.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos ,nustačius, jog mokėjimo pranešimai buvo išrašyti vėliau, nei pranešimuose nurodyta jų išrašymo data ir ieškovas nepateikė atsakovei pareikalavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir nenustatė prievolės įvykdymo termino, todėl atsakovė nelaikoma praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą ir jai neturi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 str. 1 d. numatytos pasekmės už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Corpus A“ prašė pakeisti 2011-03-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai.
Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis atmetė reikalavimą dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 4 p. Ieškinyje buvo padaryta gramatinė klaida, t.y. vietoje 2010-01-31 datos ieškovas įrašė 2009-01-31 datą. Ieškovas reikalavimą grindė PVM sąskaitomis faktūromis ir mokamaisiais pranešimais, pagrindžiančiais skolos laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-01-31 atsiradimą, ieškinyje reikalavo priteisti fiksuotą 3043,37 Lt pinigų sumą. Parengiamųjų posėdžių metu apeliantas nurodė, kad skola susidarė nuo 2008-04-01 iki 2010-01-31. Dėl to apeliantas reikalavo priteisti skolą nuo 2008-04-01 iki 2010-01-31. Teismas sprendimą priėmė neištyręs byloje pateiktų įrodymų. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, netinkamai taikė CK 4.82 str. 3 d. ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Atsakovė neginčijo techninės priežiūros, administravimo ir teritorijos tvarkymo paslaugų suteikimo fakto. Teismas pažeidė įrodymų tikėtinumo principą, nes vadovavosi tik atsakovės nepagrįstais žodiniais paaiškinimais ir nevertino aplinkybės, jog prabangiai įrengtos patalpos negalėjo būti nevalomos ir jų teritorija netvarkoma daugiau nei 2,5 metų, nevertino atsakovės paaiškinimų, kad ji savarankiškai bendrojo naudojimo patalpų nevalė. Nesant priešingų įrodymų, paslaugų suteikimo faktą patvirtina mokėjimo pranešimai. Prie apeliacinio skundo ieškovas pateikė valytojos, dirbusios pastate (duomenys neskelbtini), darbo sutartį. Byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas teikė administravimo paslaugas, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti mokestį už administravimo paslaugas, tuo pažeisdamas CPK 185 str., 270 str. 4 d. 4 p. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad ieškovas 2,5 metų vykdė pastato techninę priežiūrą. 2010-03-10 Vilniaus m. savivaldybės aktas dėl įpareigojimo atlikti likviduoti pastato defektus nėra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nes jo teisėtumas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kadangi teismas ir atsakovė nereikalavo papildomų įrodymų, apeliantas pateikia teismui techninės apžiūros aktus ir prašo juos prijungti prie bylos. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsakovei mokomieji pranešimai buvo siunčiami paštu, o taip pat įdedami pro stiklinių durų plyšį į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovė žinodama apie ieškovo kaip administratoriaus paskyrimą, privalėjo apmokėti už jai suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad ji pateikė atsikirtimus į ieškinį pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir skolos susidarymo laikotarpį. Ieškovas ieškinio netikslino, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinys suformuluotas tinkami ir nebus tikslinamas. Atsakovė ginčijo techninės priežiūros, administravimo ir teritorijos tvarkymo paslaugų suteikimo faktą, nurodydama, kad tokių paslaugų nebuvo teikiama. Pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą parengiamojoje stadijoje siūlė ieškovui teikti įrodymus. Valymo paslaugos nebuvo teikiamos ne 2,5 metų, kaip teigė apeliantas, bet apie metus laiko. Papildomai pateikti įrodymai neturi būti teikiami apeliacinės instancijos teismui ir neturi būti priimti, jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir nuotraukose pateikti vaizdai yra ne (duomenys neskelbtini)namo atvaizdas, o (duomenys neskelbtini), namų atvaizdas. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl skolos už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas nepriteisimo, bet nepateikia argumentų, kurie teismo argumentai ar motyvai yra nepagrįsti. Atsakovės žinojimas apie administratoriaus paskyrimo faktą nereiškia, jog ji žinojo apie mokėtinas sumas. Atsakovė nurodė, kad mokamųjų pranešimų ji negaudavo, telefonu teiravosi ieškovo dėl negavimo priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovo pareiga yra suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Būtent šie ieškinio elementai apsprendžia ieškinio nagrinėjimo ribas. Šalies teisės procese atitinka kitos šalies teises: ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo ginimosi nuo pareikšto ieškinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.) ir (ar) pareikšdamas priešieškinį (CPK 143 str.). Taigi, teismas nagrinėja ginčą pagal ginčo šalių nustatytas ribas, o atsakovas turi teisę žinoti tikslų ir konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą, kad galėtų tinkamai nuo jo gintis. Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo, proceso rungimosi principai (CPK 12, 17 str.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jau atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė atsikirtimus, susijusius su ieškovo nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu ir skolos, reikalaujamos priteisti minėtu laikotarpiu, dydžiu, nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgaliotojo atstovo sprendimu paskirtas minėtojo pastato administratoriumi. Teismo posėdyje atsakovės atstovė taip pat paaiškino, kad prašomu priteisti laikotarpiu pagal ieškovo pateiktus įrodymus skolos dydis neatitinka ieškovo prašomos priteisti sumos. Nei parengiamojoje stadijoje, nei nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovas nesinaudojo įstatyme numatyta procesine teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimą, tikslinti ieškinį, pateikiant nustatyta forma procesinį dokumentą (CPK 42 str., 111 str., 135 str., 141 str.). Apie tai, kad ieškinyje neva buvo padaryta gramatinė klaida ieškovas paminėjo tik apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje veikia kaip profesionalus verslininkas, ieškinys yra susijęs su ieškovo vykdoma komercine veikla ir nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje tarp šalių susiklostė tęstiniai sutartiniai santykiai ir mokesčiai už teikiamas paslaugas mokėtini ne vienkartine suma, o periodinėmis išmokomis už tam tikrą laikotarpį, todėl skolos susidarymo laikotarpis yra svarbi ieškinio pagrindą sudaranti faktinė aplinkybė, kurią turėjo nurodyti ieškovas, tuo labiau, kad dėl kitos skolos (susidariusios kitu laikotarpiu) ieškovas turi teisę reikšti atskirą ieškinį. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą pareikšto ieškinio ribose (CPK 263 str. 2 d., 265 str. 2 d.) ir atmetė įrodymus (mokėjimo pranešimus ir sąskaitas - faktūras), nesusijusius su ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu. Teismo sprendime yra išdėstyti teismo motyvai ir teisės normos (CPK 111 str., 135 str.), kuriais remiantis buvo atmesta atitinkama ieškovo reikalavimų dalis.
Tai, kad ieškovas nepagrįstai nurodė didesnę skolos sumą, nei susidarė skola ieškinyje nurodytu laikotarpiu, ir dėl to ieškovui kyla pareiga sumokėti atitinkamą didesnį žyminį mokestį, sudarė pagrindą teismui atmesti nepagrįstai pareikšto reikalavimo dalį tiek, kiek jis nebuvo pagrįstas įrodymais reikalaujamu laikotarpiu.
Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taip pat pagal bendrus protingumo standartus įrodinėjimo pareiga paprastai perkeliama asmeniui, kuriam yra ekonomiškai bei faktiškai lengviau atitinkamą faktą pagrįsti arba paneigti.
Atsakovė savo atsikirtimus grindė ne tik paaiškinimais, kaip teigia ieškovas, bet ir prie atsiliepimo pridėtais įrodymais, nuotraukomis (b.l. 79-83, 199-20). Kadangi ieškovas yra verslininkas, teikiantis atlygintines paslaugas, pripažintina, kad šiuo atveju ieškovas yra ekonomiškai stipresnė šalis, kuriai buvo lengviau teikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo paslaugos suteikimo faktą ir mastą, todėl teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, įpareigodamas ieškovą teikti įrodymus ginčo aplinkybėms nustatyti. Akivaizdu, kad ieškovo pateikta pažyma apie valytojos darbą objekte (b.l. 192) nepriskirtina pirminiam dokumentui ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytina rašytiniais ieškovo paaiškinimais, neturinčiais būtinos objektyvios informacijos ir neįrodančiais, jog ieškovas teikė atsakovei valymo paslaugas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-01-31. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas vertino tik atsakovės žodinius paaiškinimus. Iš teismo procesinio sprendimo matyti, kad išvados buvo padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, tame tarpe įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus bei atsižvelgus į tai, kad ieškovas neteikė papildomų teismo siūlomų pateikti pirminių dokumentų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teritorija negalėjo būti nevaloma ir administratorius galėjo būti pakeistas kitu, grindžiamos tik prielaidomis, todėl atmestinos. Teismui nustačius, kad mokėjimo pranešimai buvo išrašyti vėliau, nei pranešimuose nurodyta jų išrašymo data bei pasibaigus apmokėjimo terminui, nustačius, jog sąskaitose faktūrose ir mokėjimo nurodymuose nurodyti atsiskaitymo terminai nesutampa, taip pat nustačius, kad 2008 m. balandžio mėn. mokėjimo pranešimas buvo išrašytas atsakovės vardu, nors tuo metu ji dar nebuvo paslaugų gavėja, teismas pagrįstai nesirėmė šiais įrodymais, nustatant paslaugų suteikimo faktą.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neginčijo techninės priežiūros, administravimo ir teritorijų tvarkymo paslaugų suteikimo fakto. Atsiliepime į ieškinį atsakovė aiškiai nurodė, kad ji nesutinka apmokėti už minėtas paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos (b.l. 70).
Apeliacinės instancijos teismas aukščiau minėtais motyvais pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovei tenkančią mokėti mokesčių dalį, kad ieškovas ginčo laikotarpiu tinkamai neatliko jo kompetencijai priklausančius administravimo, priežiūros ir remonto darbus, o vien tai, kad ieškovas buvo įsipareigojęs juos atlikti nesudaro pagrindo priteisti jam atlyginimą (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė duomenų, kad 2010-03-10 patikrinimo aktas Nr. A32-179(2.9.2-UK1), kurio pagrindu buvo konstatuota, kad ieškovas netinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, buvo panaikintas. Priešingai, LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-12-23 sprendimu adm. B. Nr. I-4273-580/2011 pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, jog pareiškėjas UAB „Corpus A“ turi teisinę pareigą pašalinti Patikrinimo akte nustatytus defektus, taip pat nustatė, kad nors pareiškėjas UAB „Corpus A“ teigė, kad 2007 m. defektai buvo pašalinti, tačiau nei atsakovui, nei teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, jokie remonto darbai, šalinant Patikrinimo akte užfiksuotus defektus, atlikti nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas techninę priežiūrą vykdė netinkamai, nesilaikė techninės priežiūros darbų reikalavimų, nevykdė administratoriaus prievolių, neužtikrino tinkamos pastato techninės būklės, kas sudarė pagrindą nepriteisti ieškovui atlyginimo už netinkamai suteiktas paslaugas. Dėl aukščiau minėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovo pateikti įrodymai (sąskaitos, sutartys) nepatvirtina, kad ieškovas vykdė būtinas administravimo funkcijas, o 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-962 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ nesusijęs su ginčo dalyku, nes ieškovas prašė priteisti skolą iki jo paskyrimo administratoriumi.
Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas tinkamai įvykdė informavimo pareigą parengiamojoje stadijoje pasiūlęs ieškovui pateikti įrodymus apie valymo paslaugų teikimą tuo laikotarpiu, už kurį reikalaujama priteisti skola, įrodymus apie asmenį, kuris teikė valymo paslaugas bei pirminius dokumentus, pagrindžiančius ieškovo suteiktų paslaugų apimtį (b.l. 186, 190).
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados apie tai, jog mokėjimo pranešimai buvo išrašyti vėliau, nei pranešimuose nurodyta jų išrašymo data; kad mokėjimo pranešimai išrašyti jau pasibaigus juose nurodytam atsiskaitymo terminui, dėl to teismas, įvertinęs šiuos įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė atsakovei pareikalavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir nenustatė prievolės įvykdymo termino, todėl atsakovė nelaikoma praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino, dėl ko ieškovo reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo iki ieškinio padavimo teismui dienos negalėjo būti patenkintas. Ieškovo teiginiai apie tai, kad mokėjimo pranešimai atsakovei buvo siunčiami paštu, taip pat įdedami po stiklinių durų plyšį į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, nėra pagrįsti įrodymais, taip pat nėra įrodyta konkreti data, nuo kurios atsirado atsakovės pareiga sumokėti jai priskaičiuotus mokesčius. Pažymėtina, kad pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius ir informuoti paslaugų gavėją apie prievolės dydį tenka ieškovui. Pirmosios instancijos teismas grindė išvadas, įvertindamas ne tik atsakovės paaiškinimus, bet ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis jos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimą palikti nepakeistą.