- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-655-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05104-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- D. L. K., A. C.
- Atsakovas
- AB DnB bankui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Jutra“, R. S. Januška, T. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. L. K. ir A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. K. ir A. C. ieškinį atsakovui AB DnB bankui dėl laidavimo sutarčių sąlygų pakeitimo ir pripažinimo pasibaigusiomis, tretieji asmenys UAB „Jutra“, R. S. Januška, T. B. , T. B. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. L. K. ir A. C. kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti 2005-09-09 laidavimo sutarčių Nr. 156-05L ir 157-05L 3.1 punkto sąlygas bei pripažinti minėtas sutartis pasibaigusiomis nuo 2009-09-02.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų D. L. K. ir A. C. ieškinį atsakovui AB DNB bankui. Nurodė, kad iš pareikšto ieškinio matyti, kad pakeitus laidavimo sutarčių nuostatas pagal ieškovų reikalavimus, atsirastų sąlygos pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis. Tokiu būdu būtų panaikinta ieškovų prievolė atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas yra turtinis. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad turtinės prievolės dydis viršija vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų sumą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad minėto turtinio ginčo suma - 204438,56 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2001 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1707-178/2011).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai D. L. K. ir A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovai pateikė ieškinį ne dėl turtinio reikalavimo, o prašydami pakeisti laidavimo sutarties nuostatas. Atsakovo padėtis nesikeistų, nes laidavimas išlieka, t.y. kitų laiduotojų laidavimas išlieka. Pripažinus negaliojančiomis A. C. ir D.L. K. laidavimo sutartis negaliojančiomis, AB DNB banko padėtis nesikeistų, nes laidavimas apskritai neišnyktų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DNB bankas prašo palikti nepakeistą 2011 m. gruodžio 8 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį. Pažymi, jog CPK 80 str. 1 d. 3 p. yra nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) už pareikštus ieškinius mokamas 500 Lt žyminis mokestis. Banko vertinimu, tokio dydžio žyminis mokestis pagal CPK 80 str. 1 d. 3 p. mokamas tik tuo atveju, jeigu pareikšto ieškinio reikalavimų galimas patenkinimas nelemia prievolės, kuri atsirado reikalaujamos modifikuoti sutarties pagrindu, pasibaigimo / jos negaliojimo. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimų galimas patenkinimas lemia prievolės pasibaigimą/ jos negaliojimą, teismo sprendimo sukeliamos pasekmės yra turinio pobūdžio, kadangi vienai iš šalių sukuria apskaičiuojamus turtinius praradimus (kreditoriaus negalėjimą reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę) ir ginčas dėl to yra turtinis. Be to, patenkinus ieškinio reikalavimus, laiduotojai D. L. K. ir A. C. nebeturėtų teisinės pareigos solidariai įvykdyti kredito gavėjo BUAB „Jutra“ prievolę pagal kredito sutartį, t. y. būtų nuginčytas jų turtinės pareigos egzistavimas, ir banko padėtis dėl to pasikeistų, kadangi banko reikalavimų patenkinimas į D. L. K. ir A. C. negalėtų būti nukreipiamas. Todėl, banko manymu, ieškovų pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantai kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) išnagrinėti 2005 m. rugsėjo 9 d. laidavimo sutarčių Nr. 156-05 L ir 157-05 L 3.1 punkto sąlygas ir jas pakeisti, šį punktą išdėstant taip: „3.1 Kai iš esmės pasikeičia skolininko prievolės pagal Kreditavimo sutartį, laiduotojo atsakomybė pagal šią sutartį išlieka tuo atveju, jeigu jis iš anksto buvo banko supažindintas su numatomais Kreditavimo sutarties pakeitimais bei raštu išreiškė savo sutikimą dėl atitinkamų Kreditavimo sąlygų pakeitimo“; 2) pripažinti atsakovų D. L. K. ir A. C. 2005 m. rugsėjo 9 d. su ieškovu AB DnB NORD banku sudarytas laidavimo sutartis Nr. 156-05 L ir 157-05 L pasibaigusiomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pakeitus laidavimo sutarčių nuostatas pagal ieškovų reikalavimus, atsirastų sąlygos pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis. Tokiu būdu būtų panaikinta ieškovų prievolė atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas yra turtinis ir pagal CPK 27 str. 1 p. teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis c. b. Nr.3K-3-334/2009). Siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl turtinio ir neturtinio ieškinio kriterijų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, o ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-264/2011).
Kaip nurodyta, šiuo konkrečiu atveju apeliantai ieškiniu siekia pakeisti laidavimo sutarčių nuostatas bei pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis. Akivaizdu, jog šie abu reikalavimai yra susiję, nes pakeitus laidavimo sutarčių nuostatas taip, kaip reikalauja atsakovai, atsirastų sąlygos tenkinti antrą ieškinio reikalavimą - pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis. Taigi ieškiniu faktiškai siekiama panaikinti atsakovų turtinę prievolę ieškovui pagal laidavimo sutartis. Todėl toks ieškovų reikalavimas traktuotinas kaip priešpriešinis turtinis reikalavimas jiems tokį patį reikalavimą pareiškusiam asmeniui (CPK 143 str. 2 d. 2 p.), nors ir paduotas kitam teismui, o jų ketinimai - konkrečių turtinių padarinių atsiradimas.
Kasacinis teismas byloje su beveik identiškomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis nurodė, kad asmens prašymas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis savo esme yra reikalavimas dėl pripažinimo, tačiau, atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurios atsirastų tokio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo atveju, reikalavimas traktuotinas kaip turtinis, jeigu tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal sutartis, už kurių pagrindu kilusias prievoles laidavo tokį reikalavimą pareiškęs asmuo. Pagrindinio skolininko nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekiama tokiu atveju išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-443/2009). Būtent šia nutartimi, kaip precedentine, teismas ir remiasi nes, pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, apeliantams išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) atsakovui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.