- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- I-2475-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00708-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- L. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namų), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. vasario 18 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namų), neturtinės žalos atlyginimą – 25 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, ir Kalėjimas) netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (b. l. 1–25).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjime pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos.
2.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose nustatyto minimalaus ploto reikalavimo – 4 m² vienam asmeniui be baldų nebuvo laikomasi. Pareiškėjo teigimu, laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai 21 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatoms.
Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijų programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai užtikrinamas kultūros, sporto, kūrybos ir saviraiškos realizavimas, nepakankamas judėjimo laisvės realizavimas, todėl šių paminėtų programų netinkamas įgyvendinimas negalėjo kompensuoti minimalaus ploto trūkumo.
Pažymėjo, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos, patalpoje negalėjo laisvai judėti, todėl sprendė, jog šios paminėtos aplinkybės yra glaudžiai susijusios su minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu.
2.2. Kaip vieną iš neturtinės žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas nurodo tai, jog dirbo Lukiškių TI-K nežmoniškomis darbo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, dirbdamas virtuvės darbuotoju, neturėjo jokių išeiginių, darbo laiko valandos užsitęsdavo, teko dirbti su cheminėmis medžiagomis, tačiau tam skirtas inventorius nebuvo išduodamas, darbo patalpos šaltos, turėjo tik vienus darbo drabužius, išeiginių metu privalėjo atlikti ir kitus ūkio darbus. Paaiškino, kad patikrinimų metų pažeidimai nebuvo nustatomi, nes apie pažeidimus valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktorius buvo informuojamas iš anksto. Nepaisant to, jog dirbo iš ties labai sunkius darbus, dalis darbo užmokesčio buvo atskaitoma į nuteistųjų fondą ir kitiems mokesčiams, o jam likdavo tik labai nedidelė dalis. Savo darbą minėtoje įmonėje įvardijo kaip vergovę, tačiau nenorėdamas vykti į pataisos namus, jis pretenzijų dėl sunkaus darbo ir nežmoniškų darbo sąlygų nereiškė.
Dirbdamas Lukiškių TI-K dažnai galvojo apie savižudybę, nes pastoviai patirdavo psichologinį smurtą bei spaudimą iš auklėtojo E. T.. Nekartą minėto asmens prašė pakeisti darbą, tačiau į šiuos pareiškėjo prašymus nebuvo reaguojama.
Pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. darbo metu (atliekant ūkio darbus) paslydo ant slidžios dangos ir susilaužė koją. Nuo minėtos datos jis buvo atleistas nuo darbo, tačiau jokios išmokos, kol sirgo, nėra gavęs, nors dirbdamas mokėjo privalomus mokesčius. Pareiškėjas skunde teismui taip pat akcentuoja, jog jam buvo netinkamai suteikta pirminė medicininė apžiūra.
2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais ir nurodo, kad dėl minėtų kalinimo sąlygų patyrė neturinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 25 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Be to, pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 119), kuriame nurodė, kad nesutinka su atsiliepime išdėstytais argumentais bei prašė skundą patenkinti pilnai.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 41–50).
1. Dėl laikymo, gyvenamųjų patalpų, sekcijų
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Kalėjimą asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Tačiau skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais.
Pažymėjo, kad, gyvendami sekcijose, nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Dienos metu gali išeiti net ir į lauką. Dienos metu gyvenamosios sekcijos dažniausiai būna tuščios, nes yra nerakinamos, tad dauguma nuteistųjų būna lauke ar dalyvauja socialinės, psichologinės reabilitacijos programose ir kt. Nuteistieji į jas sueina tik pernakvoti. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Lukiškių TI-K bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas (įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), prausykla, dušas (įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), drabužių ir avalynės džiovykla, valgykla aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi. Kiekviename aukšte yra įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras dušo kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Sekcijose atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos. Ūkio būrio 1 ir 2 sekcijos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.
Sekcijose esanti valgykla aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi. Ūkio būrio valgykloje yra stalai ir suolai ( viena vieta vienam asmeniui) ir valgant vietos atsisėsti visiems užtenka. Maistas į Ūkio būrio valgyklą nuteistiesiems išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Šalia Ūkio būrio valgyklos yra virtuvėlė, kurioje galima pasigaminti ir pasišildyti maistą.
2. Dėl darbo
Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. atvyko į Lukiškių TI-K. Pastarasis išreiškė norą pasilikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus bausmės atlikimo metu, todėl 2016 m. rugsėjo 26 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-164 „Dėl nuteistojo palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskirstymo į pareigas“, buvo paliktas atlikti ūkio darbus ir paskirtas dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ virtuvės darbuotoju. 2017 m. liepos 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-111 „Dėl nuteistojo, palikto Lukiškių tardymo izoliatoriuj-kalėjime atlikti ūkio darbus, paskyrimo į pareigas“, paskirtas dirbti maisto dalintoju.
Pabrėžė, kad visiems pasilikusiems nuteistiesiems atlikti ūkio darbus yra pravedamas saugaus darbo instruktažas, išduodami pagal darbo specifiką reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. 2018 m. kovo 30 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-58 „Dėl leidimo nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, jam leista dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Tos pačios dienos minėtos įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-37, pareiškėjas paskirtas nuo 2018 m. balandžio 1 d. Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininku (įstaigos valgykloje). 2019 m. sausio 29 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-14 „Dėl nuteistojo išbraukimo ir nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo“, pareiškėjas išbrauktas ir dirbančių nuteistųjų sąrašo. Toks sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo nepatenkinamo elgesio.
Nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra sudaryta atskira 2015 m. gegužės 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkė. Vadovaujantis nustatyta dienotvarke, nuteistieji darbo dienomis keliasi 6 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis – 7 val.), jiems yra skiriamas 10 min. laikas pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamąją vietą. Pusryčių dalinimas korpusuose yra numatytas nuo 6 val. 10 min. iki 7 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. 10 min. iki 8 val. 40 min.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7 val. iki 7 val. 30 min. (poilsio ir švenčių dienomis – nuo 7 val. 40 min. iki 8 val. 30 min.) nuteistiesiems yra skiriamas laikas pusryčiams.
Nuteistasis paminėjo, kad dirbdavo be poilsio dienų ir be pertraukų. Iš tiesų jam visada buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Maisto dalintojo pareigybės yra vienos iš labiausiai pageidaujamų nuteistųjų, nes maisto dalintojai turi daugiausiai laisvo laiko. Pusryčių, pietų ir vakarienės laikas bendrai sudėjus užimtų ne daugiau kaip 3 valandas. Dar valanda skiriama darbo vietos sutvarkymui, kitas laikas buvo užimamas Socialinei reabilitacijai, mokslams, pozityviam užimtumui vykdyti.
3. Dėl socialinės reabilitacijos vykdymo (užimtumo)
Atsakovo teigimu, pareiškėjas aktyviai dalyvavo Socialinės reabilitacinės veikloje. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas vaikščiodavo į sporto salę, kurioje mankštinosi su treniruokliais, lankėsi įstaigoje esančioje bibliotekoje, skaitė psichologines knygas, periodinę spaudą. Domėjosi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais. Retai kada žiūrėdavo televizijos laidas. Pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. dalyvavo renginyje skirtame narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai, kurį vedė Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Š.; 2017 m. gegužės 17 d. dalyvavo įstaigos organizuotame renginyje „Poezijos pavasaris 2017“; 2017 m. gegužės 26 d. dalyvavo susitikime su katalikų misionieriumi iš Lenkijos M. Z.; 2017 m. birželio 23 d. dalyvavo kovos su narkomanija dienos minėjime; 2017 m. liepos 12 d. baigė dalyvavimą projekte „Keistis išmokstama“, išklausė projekto programos temą „Savęs pažinimas: smurtinio elgesio atpažinimas ir keitimas“; 2017 m. rugsėjo 19 d. susitiko su Vilniaus apygardos probacijos mediacijos pareigūnais ir išklausė paskaitą apie galimybę taikiai spręsti konfliktus; 2017 m. gruodžio 18 d. dalyvavo susitikime su dr. R. U., išklausė paskaitą apie mediaciją; 2017 m. gruodžio 20 d. dalyvavo susitikime su kunigu K. D. ir išklausė paskaitą apie priklausomybes. Joje aiškinosi kas yra priklausomybė, ar ji pagydoma, sveikimo trukmę. Paskaitos pabaigoje dalyvavo diskusijoje. Laikotarpiu nuo 2017 metų rudens iki 2018 m. sausio 25 d. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė „Alfa“ kursus, kuriuos vedė kunigas kapelionas V. K. kartu su Eucharistinio Jėzaus sese vienuole L.. Kartu su kitais „Alfa“ kursuose dalyvavusiais nuteistaisiais giedojo giesmės, meldėsi ir diskutavo grupelėse. Šiuose susirinkimuose nuteistasis atrado daugiau ramybės, savikontrolės ir noro kitaip gyventi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir ateityje laisvėje. 2017 m. gruodžio 28 d. dalyvavo seminare: „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo iššūkiai ir jų įveika“. Susipažino su galimomis problemomis, kurios gali kilti išėjus iš laisvės atėmimo vietos bei būdais joms spręsti. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir 2018 m. birželio mėn. išlaikė egzaminus bei įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Pastaruoju metu nuteistajam nuolat buvo siūloma dalyvauti įstaigos administracijos organizuojamuose konkursuose ar veiklose, tačiau pareiškėjas iniciatyvos nerodė.
4. Dėl suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros ir pareigūnų elgesio
Atsakovės atstovas pabrėžė, kad su suimtaisiais bei nuteistaisiais Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“, įvardintais pagrindiniais pareigūnų etikos principais, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog iš E. T. pastoviai sulaukdavo patyčių, vertino kaip nepagrįstus. Akcentavo, jog minėtas pareigūnas visuomet vadovaujasi bausmių vykdymo principais, su visais esančiais nuteistaisiais ir suimtaisiais bendrauja mandagiai, nešališkai, nežeminant garbės ir orumo, elgiasi sąžiningai, vadovaujantis Pareigūnų etikos principais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VII skirsnio 50 punkto reikalavimais bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų „Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių“ 2 dalyje nurodytais principais.
Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirbo, tad galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Jis taip pat galėjo laisvai prieiti prie įstaigos direktoriaus ar jo pavaduotojo ir išsakyti jį neraminančius klausimus. Būryje esančiuose stenduose nuolat kabo informaciją apie pasitikėjimo telefono numerį.
5. Dėl neturtinės žalos
5.1. Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
5.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
5.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ( b. l. 41–44, 51).
Nurodytu laikotarpiu (2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. vasario 18 d.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m², t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. – 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 209, plotas – 6,83 m² (2 asmenys); 2016 m. rugsėjo 17 d. – 2016 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 209, plotas – 6,83 m² (2 asmenys).
Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (išskyrus tas dienas, kuriomis nebuvo pažeistos teisės normos) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Kita vertus, pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9566-463/2016, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3142-502/2017 paliko nepakeistą, priteisė 160 Eur neturtinės žalos atlyginimą už paminėtus pažeidimus, t. už netinkamą pareiškėjo L. Z. laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. bei nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. Todėl ši byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą už netinkamą kalinimą iki 2016 m. rugsėjo 27 d. nutrauktina, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).
4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą.
Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, be to, baldų užimamas plotas neturi būti atimamas.
5. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo įgyvendinamos socialinės reabilitacijos užimtumo programos.
Teismas pabrėžia, kad socialiniai ryšiai – būtina žmogaus socializacijos, o taip pat ir resocializacijos sąlyga. Tik bendraudamas su kitais asmuo įsisavina visuomenės vertybes ir elgesio modelius. Socialiniai ryšiai taip pat svarbūs ir asmens tapatumo formavimuisi – kad jis jaustųsi sudedamąja visuomenės dalimi. Todėl labai svarbu, kad įkalinimo įstaigose šių ryšių būtų pakankamai.
Į bylą pateiktas Lukiškių TI-K Resocializacijos skyriaus Tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo apie L. Z.“ (b. l. 62–64), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. dalyvavo renginyje skirtame narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai, kurį vedė Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Š.; 2017 m. gegužės 17 d. dalyvavo įstaigos organizuotame renginyje „Poezijos pavasaris 2017“; 2017 m. gegužės 26 d. dalyvavo susitikime su katalikų misionieriumi iš Lenkijos M. Z.; 2017 m. birželio 23 d. dalyvavo kovos su narkomanija dienos minėjime; 2017 m. liepos 12 d. baigė dalyvavimą projekte „Keistis išmokstama“, išklausė projekto programos temą „Savęs pažinimas: smurtinio elgesio atpažinimas ir keitimas“; 2017 m. rugsėjo 19 d. susitiko su Vilniaus apygardos probacijos mediacijos pareigūnais ir išklausė paskaitą apie galimybę taikiai spręsti konfliktus; 2017 m. gruodžio 18 d. dalyvavo susitikime su dr. R. U., išklausė paskaitą apie mediaciją; 2017 m. gruodžio 20 d. dalyvavo susitikime su kunigu K. D. ir išklausė paskaitą apie priklausomybes. Joje aiškinosi kas yra priklausomybė, ar ji pagydoma, sveikimo trukmę. Paskaitos pabaigoje dalyvavo diskusijoje. Laikotarpiu nuo 2017 metų rudens iki 2018 m. sausio 25 d. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė „Alfa“ kursus, kuriuos vedė kunigas kapelionas V. K. kartu su Eucharistinio Jėzaus sese vienuole L. Kartu su kitais „Alfa“ kursuose dalyvavusiais nuteistaisiais giedojo giesmės, meldėsi ir diskutavo grupelėse. Šiuose susirinkimuose nuteistasis atrado daugiau ramybės, savikontrolės ir noro kitaip gyventi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir ateityje laisvėje. 2017 m. gruodžio 28 d. dalyvavo seminare: „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo iššūkiai ir jų įveika“. Susipažino su galimomis problemomis, kurios gali kilti išėjus iš laisvės atėmimo vietos bei būdais joms spręsti. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir 2018 m. birželio mėn. išlaikė egzaminus bei įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Teismas įvertinęs šiuos atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus sprendžia, jog Lukiškių TI-K pakankamai plėtojama visuomeninė ir užimtumo programa. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, atmestini kaip nepagrįsti.
6. Skunde teismui pareiškėjas taip pat nurodė, kad patirdavo psichologinį smurtą bei spaudimą iš pareigūno E. T.. Minėto asmens prašė pakeisti darbą, tačiau į šiuos pareiškėjo prašymus nebuvo reaguojama. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė priešingai – pareigūnas visuomet vadovaujasi bausmių vykdymo principais, su visais esančiais nuteistaisiais ir suimtaisiais bendrauja mandagiai, nešališkai, nežeminant garbės ir orumo, elgiasi sąžiningai, vadovaujantis Pareigūnų etikos principais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VII skirsnio 50 punkto reikalavimais bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų „Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių“ 2 dalyje nurodytais principais. Iš esmės analogiškus paaiškinimus pateikė ir pats Lukiškių TI-K Resocializacijos skyriaus specialistas E. T. (b. l. 67). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas šis neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šiuo aspektu skundo teiginių nepagrindė.
7. Kaip vieną iš neturtinės žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas nurodė darbą Lukiškių TI-K. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. valstybės įmonei „Mūsų amatai“ pateikė prašymą, kuriuo prašė būti priimamas į darbą (b. l. 57). 2016m. rugsėjo 26 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-164 „Dėl nuteistojo palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskirstymo į pareigas“, buvo paliktas atlikti ūkio darbus ir paskirtas dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ virtuvės darbuotoju (b. l. 58). 2017 m. liepos 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-111 „Dėl nuteistojo, palikto Lukiškių tardymo izoliatoriuj-kalėjime atlikti ūkio darbus, paskyrimo į pareigas“, paskirtas dirbti maisto dalintoju (b. l. 56). 2018 m. kovo 30 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-58 „Dėl leidimo nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, jam leista dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (b. l. 54). Tos pačios dienos minėtos įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-37 (b. l. 53), pareiškėjas paskirtas nuo 2018 m. balandžio 1 d. į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininku (įstaigos valgykloje). 2019 m. sausio 29 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-14 „Dėl nuteistojo išbraukimo ir nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo“, pareiškėjas išbrauktas ir dirbančių nuteistųjų sąrašo (b. l. 52).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinės žalos, padarytos tinkamų darbo sąlygų ir tinkamo užmokesčio už darbą VĮ „Mūsų amatai“ neužtikrinimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nors pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, tačiau iš skundo argumentų bei keliamo ginčo akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti adresuojamas valstybės įmonei „Mūsų amatai“, kurioje pareiškėjas dirbo.
LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019 konstatavo, kad valstybės įmonė „Mūsų amatai“ yra valstybės įmonė, kad jos savininkė yra valstybė. Tačiau pabrėžė, jog be šių požymių, tam, kad valstybės įmonė būtų pripažįstama viešojo administravimo subjektu, būtina, jog valstybės įmonė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka būtų įgaliota atlikti viešąjį administravimą. LVAT nenustatė, kad valstybės įmonei „Mūsų amatai“ įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi buvo nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Teisėjų kolegija priėjo išvados, kad valstybės įmonė „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, padarytą tinkamų darbo sąlygų ir tinkamo užmokesčio už darbą VĮ „Mūsų amatai“ neužtikrinimu, turėtų būti reiškiamas valstybės įmonei „Mūsų amatai“. Toks reikalavimas nagrinėtinas ne administracinių, bet bendrosios kompetencijos teismų.
8. Pareiškėjas skunde teismui taip pat akcentavo, jog jam buvo suteikta netinkamai pirminė medicininė apžiūra, kuomet darbo metu patyrė sužalojimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Lukiškių TI-K. Byloje keliamas reikalavimas susijęs su žalos, padarytos pacientui netinkamu, nekokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 straipsnio 1 dalis).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatyme nurodyta, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (24 straipsnio 3 dalis). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 straipsnio 8 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis).
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šia apimtimi paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą (bendrosios kompetencijos) dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą už netinkamą kalinimą iki 2016 m. rugsėjo 27 d. nutrauktina, pareiškėjo L. Z. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl, esą, netinkamo medicininių paslaugų suteikimo paliktinas nenagrinėtas, o likusioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Šią administracinę bylą Nr. I-2475-815/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00708-2019-0) dalyje dėl pareiškėjo L. Z. reikalavimų priteisti neturtinę žalą už netinkamą kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime iki 2016 m. rugsėjo 27 d. nutraukti.
Pareiškėjo L. Z. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime palikti nenagrinėtą.
Likusią pareiškėjo L. Z. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.