- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-690-395/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Marijampolės rajono savivaldybės administracijos, Marijampolės savivaldybės administracijos, UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., Puskelnių kaimo bendruomenei, UAB „Alkesta“, Marijampolės
- Advokatai
- Paulius Koverovas, Audrius Bandzaitis, Stasė Staniukynienė
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui Vaidui Paltanavičiui, atsakovų Marijampolės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Teletower“ atstovui advokatui Pauliui Koverovui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Š., trečiųjų asmenų A. Ž. ir Puskelnių kaimo bendruomenės atstovei advokatei Stasei Staniukynienei, Puskelnių kaimo bendruomenės atstovei R. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Marijampolės savivaldybės administracijos, UAB „Bitė Lietuva“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-769/2010 pagal ieškovo Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Teletower“, Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims A. Ž., Puskelnių kaimo bendruomenei, UAB „Alkesta“, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui dėl administracinių aktų panaikinimo ir neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-03-05 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadą Nr. ŪL-431 ir 2008-03-05 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ŪL-430; pripažinti negaliojančia Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-22 posėdžio protokolo Nr. ŪN-171 išvadas - išduoti statybos leidimą mobilaus ryšio bazinės stoties statybai; pripažinti negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-04-29 išduotą statybos leidimą Nr.2.23.2109.NS; pripažinti negaliojančiu 2009-07-20 statinio, unikalus Nr. 4400-1629-3853, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; panaikinti statinio, unikalus Nr. 4400-1629-3853, teisinę registraciją viešame registre; įpareigoti statytoją UAB „Bitė Lietuva“ ir savininką UAB „Teletower“ pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, nugriauti neteisėtai pastatytą mobilaus ryšio bazinę stotį, esančią Marijampolės g. 25, Puskelnių k., Marijampolės sav., unikalus Nr.4400-1629-3853, per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per nustatytą terminą statinio nenugriovus, jį nugriauti statytojo lėšomis; teismui nusprendus, kad praleistas ieškinio pateikimo senaties terminas, pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nežymiai, ir jį atnaujinti. Nurodė, kad ginčo objektas - ypatingas statinys, pastatytas 18 cm atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Nustačius, jog valstybės ar savivaldybės institucijos savo veikloje pažeidė įstatymų ar kitas teisės normas, prokurorui atsiranda pareiga imtis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. numatytų viešojo intereso gynimo priemonių. Viešėjam interesui pagrįsti pateikta ir LR Seimo kontrolieriaus pažyma. Ieškovo nuomone, senaties terminas ieškiniui dėl viešojo intereso gynimo pareikšti, nepraleistas, kadangi Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra tik 2010-01-18 gavo LR Generalinės prokuratūros pavedimą Nr. 17.9-111-68 ginti viešąjį interesą, kuris prokuratūrai būtinas kreipiantis į teismą tokio pobūdžio bylose, remiantis LR prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, patvirtintais 2008-12-31 įsakymu Nr. 1-215. Be to, ieškiniu siekiama apginti ne tik Puskelnių bendruomenei svarbius interesus bei besitęsiantį A. Ž. konstitucinių teisių pažeidimą. Ginčo objektas yra ypatingų statinių kategorijai priskirtinas inžinerinis statinys, o įstatymo leidėjas apibrėždamas ypatingą statinį duoda nuorodą į reikalavimus, keliamus ir Visuomeninės paskirties statiniams. Atsakovų tai yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija dėl ginčo objekto - ypatingų statinių kategorijai priskirtino inžinerinio statinio, vertinama remiantis STR 1.01.09:2003 10.7 punktu, tačiau Statybos techninis reglamentas yra tik LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta taisyklė, kuri negali prieštarauti įstatymui, - šiuo atveju privalu tiesiogiai taikyti įstatymą. Projektuojant mobiliojo ryšio bazinę stotį pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. l d. dalies reikalavimai, techninį projektą rengiant be teritorijų planavimo dokumento (naujų statinių statybą reglamentuoja LR Statybos įstatymas bei teritorijų planavimo ir normatyviniai statybos techniniai dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami privalomaisiais statinio projektavimo dokumentais (LR Statybos įstatymo 2 str. 30 p.). LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. l d. 1 p. nustato, jog toms teritorijoms, kuriose numatoma plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą, privalomi detalieji planai, todėl atsakovų pozicija, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, neteisinga, projekto rengėjas šią įstatymo nuostatą aiškino remdamasis 2004-04-26 LR Aplinkos ministerijos sekretoriaus raštu „Dėl pasiūlymo koreguoti teisės aktus", t.y., nuomone dėl žemės įstatymo aiškinimo. Nors LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. l d. 2 p. pabrėžia, kad detalieji planai rengiami kai formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai, pažeisti vieni iš svarbiausių teritorijų planavimo principų, tai „visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese" (Teritorijų planavimo įstatymo 30 str.) bei teritorijų planavimo viešumas" (31 str.), nes Puskelnių kaimo bendruomenė, Marijampolės savivaldybės administracijai nusprendus, jog nereikia rengti detaliojo plano, neteko teisės dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, nors statinys turės esminės įtakos bendruomenės teisėtiems interesams, t.y. užkirstas kelias pateikti pasiūlymus, dėl jų gyvenamosios aplinkos esminių pokyčių (LVAT byla Nr. A3-64/2007). Tokiu būdu, pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. l d. 7p. Be to, LR Žemės įstatymo 30 str. l d. įpareigoja prie žemės sandorių privalomai pridėti žemės sklypo planą ir tai yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Įregistruojant sklypo nuomos sutartį Nr. MAR -65-01, žemės sklypo planas nepateiktas, todėl Marijampolės savivaldybės administracijos atsakingi asmenys neturėjo teisės spręsti dėl statybos leidimo išdavimo, kadangi nebuvo pateikti STR 1.07.01:2002 15.2 punkte nurodyti dokumentai - žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinantys dokumentai, neapibrėžta nuomojamo ploto vieta visame UAB „Alkesta" valdomame plote. Be to, žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 5166-0001-0222, esančiam Puskelnių kaime, Marijampolės sav., nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos,- 9.3 punktas nurodo, jog taikoma kelių apsaugos zona. Atsakovų keliamo ginčo dėl kelio ar gatvės sąvokos šiuo atveju iš viso neturėtų būti, kadangi kalbama apie viešame registre įregistruotas specialiąsias naudojimo sąlygas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos 2008-08-22 raštu Nr. 10.4-527-Ž, dėl statomos mobiliojo ryšio bazinės stoties Marijampolės g. 25. Puskelnių k., Marijampolės sav., konstatavo, kad projektuojant mobiliojo ryšio bazinę stotį pažeista - Statybos įstatymo 20 str. l d. ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai: pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" 3 priedo 1 ir 1.1 punktų reikalavimus statiniai sklype turi būti išdėstyti taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai ir nebūtų pažeisti nustatyti atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m. aukščio - atstumas ne mažesnis kaip 3,0 m, aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Projektuojant mobiliojo ryšio bazinę stotį, pažeisti Statybos įstatymo 20 str. ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai - pažeistos gretimo sklypo savininko (A. Ž.) teisės, kadangi negavus sutikimo 60 metrų aukščio inžinerinis statinys pastatytas 59 cm atstumu nuo gretimo sklypo ribos ( nuo gręžtinio bokšto pamato), tačiau remiantis atsakovų pateiktais duomenimis - atstumas nuo gretimo sklypo ribos iki aptvėrimo yra tik 0.18 m, o remiantis mobilaus ryšio bazinės stoties įžeminimo schema, stoties įžeminimas prijungtas prie aptvėrimo, kas duoda pagrindą vertinti, jog ypatingas statinys pastatytas 0.18 m nuo gretimo sklypo ribos. Pripažinus negaliojančiu protokolą, kurio pagrindu išduodamas statybos leidimas, pastarasis taip pat pripažintinas negaliojančiu. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai", nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžineriniai statiniai, aukštesni kaip 30 m, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Komisija neįvertino atstumų iki gretimo sklypo ribos, taip pat, kad statinys pastatytas kelių apsaugos zonoje, nors į tai atkreiptas dėmesys projektavimo sąlygų sąvado Nr. ŪL -430 specialiosiose sąlygose. Komisija neįvykdė privalomų reikalavimų, numatytų STR 1.11.01:2002 16 p., kas turėjo užtikrinti teisėtumą. Panaikinus administracinius aktus, naikintina statinio, unikalus Nr. 4400-1629-3853, teisinė registracija viešame registre, kadangi statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-03-05 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadą Nr. ŪL-431 ir 2008-03-05 projektavimo sąlygų sąvadą Nr.ŪL-430; pripažino negaliojančia Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-22 posėdžio protokolo Nr.ŪN-171 išvadas- išduoti statybos leidimą mobilaus ryšio bazinės stoties statybai; pripažino negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-04-29 išduotą statybos leidimą Nr.2.23.2109.NS; pripažino negaliojančiu 2009-07-20 statinio, unikalus Nr.4400-1629-3853, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; panaikino statinio, unikalus Nr.4400-1629-3853 teisinę registraciją viešame registre; įpareigojo statytoją UAB „Bitė Lietuva“ ir savininką UAB „Teletower“ pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, nugriauti neteisėtai pastatytą mobilaus ryšio bazinę stotį, esančią Marijampolės g.25, Puskelnių k., Marijampolės sav., unikalus Nr.4400-1629-3853, per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per nustatytą terminą statinio nenugriovus, jį nugriauti statytojo lėšomis; pripažino niekine 2007-11-15 žemės nuomos sutartį Nr. MAR-65-01 tarp UAB „Alkesta“ ir UAB „Bitė Lietuva“, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nustatytoms CK 6.547 str. 3 dalyje, LR Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Alkesta“ grąžinti UAB „Bitė Lietuva“ 3000 Lt nuomos mokesčio; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Teletower“, UAB „Bitė Lietuva“, Marijampolės savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos 800 Lt advokato išlaidų A. Ž., 200 Lt advokato išlaidų Puskelnių kaimo bendruomenei bei 350,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, su atsakovų teiginiais, kad senaties terminas, nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas, ieškinys teismui pateiktas praėjus beveik vieneriems metams nuo sužinojimo apie galimai padarytą teisės pažeidimą, nesutiko. Nurodė, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, jis, skirtingai nei privatūs subjektai, nėra tiesioginis administracinio akto adresatas, kuris gavęs administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jo teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Prokuroras nedalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eiga prasideda nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-01-11 Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, nustatęs, kad viešasis interesas yra pažeistas, pavedė Marijampolės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, 2010-02-04 Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys teisme gautas 2010-02-12, todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Be to, teismas nesutiko su atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime pateikta nuomone, kad prokuroras apie galimą viešo intereso pažeidimą sužinojo vėliausiai 2009-04-02, praėjus mėnesiui nuo atitinkamos informacijos išsiuntimo iš LR Seimo kontrolieriaus įstaigos dienos, nes prokurorų gauta LR Seimo kontrolieriaus informacija nėra tapati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse nurodytiems duomenims apie viešojo intereso pažeidimą surinkimą. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuratūroje buvo gautos prieštaringos 2008-08-22 ir 2008-11-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados, paskesniąja išvada paneigus rastus pažeidimus, kas neigiamai paveikė prokuratūros galimybes operatyviai priimti teisingą sprendimą dėl viešojo intereso gynimo teisme, ir dėl ko 2009-06-03 buvo priimtas sprendimas neginti viešojo intereso. Tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 64-1-00142-09 metu nustačius, kad vykdant mobilaus ryšio bazinės stoties statybas buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, Puskelnių kaimo bendruomenės ir gretimo sklypo savininko interesai, t. y. nustačius aplinkybes, kurios nebuvo anksčiau žinomos, 2009-12-30 Generalinė prokuratūra buvo informuota dėl viešojo intereso pažeidimo.
Dėl viešojo intereso, ieškovo tinkamumo
Teismas, spręsdamas ieškovo tinkamumo byloje, viešojo intereso buvimo klausimą vadovavosi Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarime „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos institutų“ pateiktu išaiškinimu, jog viešuoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Todėl laikė, kad prokuroras, nustatęs teisės aktų reikalavimų pažeidimą, turintį esminės reikšmės asmens, visuomenės, valstybės teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę ginant viešąjį interesą civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą. Be to, atsižvelgdamas į Puskelnių kaimo bendruomenės išreikštą susirūpinimą dėl, jų nuomone, pažeidžiamų prigimtinių teisių į sveiką ir harmoningą gyvenamąją aplinką, įvertinęs, kad ieškiniu siekiama panaikinti, prokuroro nuomone, prieštaraujančius įstatymams administracinius aktus, kurių pagrindu buvo neteisėtai pastatyta mobilaus ryšio bazinė stotis, teismas laikė, kad pateiktu ieškiniu siekiama apginti tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei,- pateiktu ieškiniu prokuroras ėmėsi viešojo intereso tame tarpe ir valstybės teisių gynybos.
Dėl mobilaus ryšio bazinės stoties statybos
Teismas nurodė, kad šalys neginčijo, kad mobilaus ryšio bazinė stotis yra ypatingas statinys, mobilaus ryšio bazinė stotis, konteineris, kuriame yra speciali įranga, pastatyti vystyti ūkinei komercinei veiklai, galinčiai daryti įtaką visuomenės sveikatai, šiai veiklai vystyti reikalingas leidimas- higienos pasas, kurį norint gauti reikalinga pateikti ir radiotechninio objekto ir su juo besiribojančios teritorijos planą, radiotechninio objekto įrengimo detalųjį planą ir planavimo brėžinius ir t.t., o detalieji planai visada ruošiami naujų statinių statybai, veiklai plėtoti, darytina išvada, kad statant ypatingą statinį, konteinerį, kuriais vykdoma veikla, priskiriama potencialiai pavojingoms žmonių sveikatai veiklos rūšims, turėjo būti nustatomos ir specialios sklypo naudojimo sąlygos (inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti), todėl turėjo būti suformuotas sklypas bazinio ryšio stiebo ir įrangos konteinerio statybai, apibrėžtos sklypo užstatymo galimybės, charakteris, mastai, nustatytas teritorijos tvarkymo režimas, turėjo būti įvertinta, ar 60 metrų aukščio bokštas nebus agresyvus aplinkos atžvilgiu elementas ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, statant mobilaus ryšio bazinę stotį ūkinei komercinei veiklai, galinčiai daryti įtaką visuomenės sveikatai, vystyti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatus, nebuvo parengtas detalus planas, statybos vyko ir nesant patvirtintam Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Aukščiau minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata numato galimybę rengti detaliuosius planus svarbių infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai, esant neparengtiems savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendriesiems planams. Tokia įstatymo suteikta teise konkrečiu atveju taip pat nebuvo pasinaudota. Esant nepatvirtintam Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrajam planui, neparengus detaliojo plano, teritorijų planavimo dokumento, kuriame turėjo būti nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos privalomosios sąlygos), jo nesuderinus, visuomenei nesuteikus įstatyme nustatytos teisės viešam svarstymui, jo nepatikrinus teritorijų planavimo institucijoje ir t.t. buvo pažeisti patys LR teritorijų planavimo įstatymo tikslai,- suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ar valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo sąlygų ir kt. Be to, teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad mobilaus ryšio bazinės stoties statybai taikytini atstumai, nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai. Pagal šio reglamento 3 priedo 1 ir 1.1 punktų reikalavimus statiniai sklype turi būti išdėstyti taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai ir nebūtų pažeisti nustatyti atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m. aukščio - atstumas ne mažesnis kaip 3,0 m, aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m., kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Pagal šį statybos reglamentą, prie visuomeninės paskirties inžinerinių statinių priskiriami statiniai visuomenės poreikiams tenkinti. Kadangi, mobilaus ryšio bazinė stotis dėl savo sudėtingumo įvardinta kaip ypatingas statinys, kurios veikla priskiriama potencialiai pavojingoms žmonių sveikatai veiklos rūšims, todėl teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad tokiam objektui netaikytini atstumo nuo gretimo sklypo apribojimai ir elektromagnetinės spinduliuotės šaltinį galima statyti arčiau negu nustatomi reikalavimai medžių sodinimui,- tik 1 metro atstumu, nors toks atstumas pagal byloje esančią medžiagą, teismo nuomone, taip pat nebuvo išlaikytas (atstumas nuo A. Ž. sklypo ribos ik pamato antžeminės dalies tik 59 cm, atstumas nuo bokšto tvoros iki A. Ž. sklypo ribos tik 17 cm (39-43 b.l. I t.)).
Taip pat teismas nurodė, kad 2007-11-15 žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. MAR-65-01 UAB „Alkesta“ ir UAB „Bitė Lietuva“ susitarė dėl 90 kv. metrų ploto sklypo (iš 3,21 ha žemės sklypo), unikalus Nr.5168-1001-0222, Marijampolės g.25, Puskelnių k., nuomos, sutartyje numatant, kad nuomos sutartis įsigalioja gavus statybos leidimą statyti bokštą. Iš bylos medžiagos matyti, kad statybos leidimas buvo išduotas tik 2008-04-29. Įvertinęs sutartyje nurodytą sutarties įsigaliojimo datą, teismas laikė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyginė prievolė, tai yra nuomos sutarties buvimas priklausė nuo statybos leidimo gavimo (negavimo) fakto, šalių teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį šalių susitarimu atsirado tik 2008-04-29. Teismas sprendė, kad pateikiant paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas neturėjo galiojančio žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančio dokumento, todėl Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento architektūros ir urbanistikos skyrius negalėjo išduoti projektavimo sąlygų sąvado, kadangi nebuvo pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.
Apibendrinant išdėstytą, teismas nurodė, kad ieškinys pagrįstas, priimant Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-03-05 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadą Nr.ŪL-431, 2008-03-05 projektavimo sąlygų sąvadą Nr.ŪL-430, Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-22 posėdžio protokolo Nr.ŪN-171 išvadas- išduoti statybos leidimą mobilaus ryšio bazinės stoties statybai, Marijampolės savivaldybės administracijai 2008-04-29 išduodant statybos leidimą Nr.2.23.2109.NS, 2009-07-20 priimant statinio, unikalus Nr.4400-1629-3853 pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo pažeisti LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 7 p., 22 str.1d., 30 str. 31 str. reikalavimai, LR Statybos įstatymo 20 str.1 d.., 2 str. 30 p., 24 str. 1 d., 6 str.4 d. reikalavimai, STR 2.02.02:2004 „ Visuomeninės paskirties statiniai“, 3 priedo 1 ir 1.1 punktų reikalavimai, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 p. ir kt. Nustatęs, kad mobilaus ryšio bazinė stotis pastatyta pažeidžiant imperatyviuosius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų Puskelnių kaimo bendruomenės bei A. Ž. teisės aktų garantuojamas teises, vadovaudamasis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, teismas kvalifikavo mobilaus ryšio bazinės stoties Puskelnių kaime statybą neteisėta, todėl aukščiau nurodytus administracinius aktus pripažino negaliojančiais, panaikino statinio, unikalus Nr.4400-1629-3853 teisinę registraciją viešam registre bei taikė ieškovo prašomas sankcijas- UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Teletower“ įpareigojo pašalinti neteisėtos statybos pasekmes.
Dėl nuomos sutarties panaikinimo
Teismas nurodė, kad iš 2007-11-15 nuomos sutarties matyti, kad nuomotojas UAB „Alkesta“ išnuomavo UAB „Bitė Lietuva“ sklypo dalį,- 90 kv. metrų, iš 3,21 ha bendro ploto, tačiau iš sutarties nėra aišku, kokia tai dalis, neaiškus nuomos sutarties dalykas, nes nepridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris pagal CK 6.547 str. 3 dalį, LR Žemės įstatymo 30 straipsnį yra neatskiriama nuomos sutarties dalis. Iš valstybės įmonės registrų centro gauta informacija, kad 2007-11-15 nuomos sutartis buvo pateikta be žemės sklypo plano. Nesant žinomam žemės nuomos sutarties dalykui (kokia konkrečiai dalis iš 3,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr.5168-0001-0222 buvo išnuomota), nėra galimybės nustatyti, ar GSM ryšio bokšto su konteineriu statyba vyko nuomojamame sklype, ar UAB „Bitė Lietuva“ galėjo būti statytoju LR Statybos įstatymo 30 straipsnio tvarka, o kadangi buvo konstatuota, kad mobilaus ryšio bazinės stoties statybos vyko pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų, statybos techninių dokumentų reikalavimus, pažeidžiant viešąjį interesą, teismas padarė išvadą, kad yra visuomenės interesas, reikalaujantis, kad asmenys, esant civiliniams teisiniams santykiams, elgtųsi pagrįstai ir sąžiningai. Kadangi civilinės teisės ir pareigos atsiranda tik iš įstatymų nustatytų arba jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teismas 2007-11-15 žemės nuomos sutartį tarp UAB „Alkesta“ ir UAB „Bitė Lietuva“ dėl neidentifikuoto 90 kv. metrų iš 3,21 ha bendro ploto žemės sklypo nuomos, nepridėjus nuomojamo žemės sklypo plano, pripažino niekine, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
Dėl ieškinio senaties taikymo
Teismas nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių ir kitų byloje esančių įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, nes Generalinis prokuroras tik 2010 m. sausio 11 d. nustatė, jog yra pažeistas viešasis interesas. Apeliantas nurodo, kad Generalinė prokuratūra 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 17-2-11142 „Dėl informacijos pateikimo“ (l t.b.1.140) informavo Marijampolės apskrities viršininko administraciją, kad 2009 m. birželio 3 d. yra priimtas nutarimas nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą. Tai reiškia, kad jau 2009 m. birželio 3 d. Generalinis prokuroras buvo nustatęs, kad viešas interesas nepažeistas, todėl ieškinio senaties termino pradžia yra 2009 m. birželio 3 d. Po 2009 m. birželio 3 d. ieškovas neatliko jokių procesinių veiksmų, kurie būtų suteikę naujų duomenų apie būtinybę ginti viešąjį interesą. Tiek Marijampolės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, tiek Generaliniam prokurorui, ex oficio turėjo būti žinomas ieškinio senaties termino bei jo praleidimo padarinių teisinis reglamentavimas. Prokurorui šiuo atveju turi būti taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, išplaukiantis iš teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Todėl vieną kartą Generalinei prokuratūrai priėmus sprendimą, kad viešasis interesas nepažeistas, šis sprendimas galėjo būti pakeistas tik paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios galėtų pateisinti nukrypimą nuo teisinių santykių stabilumo principo. Be to, prokuroro ieškinys teisme buvo gautas tik 2010 m. vasario 12 d. Todėl net ir nekvestionuojant teismo išvados, kad Generalinis prokuroras tik 2010 m. sausio 11 d. nustatė, jog yra pažeistas viešasis interesas, vis tiek būtų pagrindas pripažinti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Dėl viešojo intereso buvimo ir ieškovo tinkamumo
Teismas, grįsdamas išvadą, kad pareikštu ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir prokuroras yra tinkama šalis, turinti teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį, rėmėsi J. Č., S. P. ir N. L. parodymais, tačiau minėti asmenys byloje nebuvo apklausti kaip liudytojai, taip pat jie neturėjo įgaliojimų atstovauti kurį nors proceso dalyvį. Be to, minėtą išvadą teismas taip pat grindė LR Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų departamento 2010 m. sausio 13 d. paskelbta informacija bei Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2009 m. priimtu sprendimu. Šie dokumentai nebuvo pateikti į bylą, proceso dalyviams nebuvo sudaryta galimybė su jais susipažinti ir pareikšti savo nuomonę dėl jų. Todėl, apelianto nuomone, teismas savo išvadoms pagrįsti naudojo neleistinas įrodinėjimo priemones ir tokiu būdu pažeidė CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 186 straipsnio reikalavimus, taip pat pažeidė CPK 183 straipsnyje nustatytą įrodymų tyrimo tvarką.
Dėl mobilaus ryšio bazinės stoties statybos
1. Teismo išvada, kad mobilaus ryšio bazinė stotis buvo pastatyta pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose" ir Lietuvos higienos normos HN 81:2005 „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys“ reikalavimus, neatitinka byloje esančių įrodymų, priimta pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles. Byloje pateikti UAB „Akustinių tyrimų centras" 2008 m. rugpjūčio 22 d. elektromagnetinio lauko matavimo protokolas Nr. ATC-e-201 (l t. b.l. 171), UAB „Akustinių tyrimų centras" 2008-10-24 raštas Nr. S/08-79 „Dėl elektromagnetinio lauko matavimų" (l t. b.l. 172), Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 204 „Dėl leidimo-higienos paso išdavimo" (l t. b.l. 173), Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 3 d. ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma Nr. 1P-187 (l t. b.l. 174-176), Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 7 d. leidimas-higienos pasas Nr. L-174 (l t. b.l. 177), Marijampolės visuomenės sveikatos centro projektų dokumentų higieninės ekspertizės protokolas patvirtina, kad statytojas laikėsi Lietuvos higienos normos HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose" ir Lietuvos higienos normos HN 81:2005 „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys" reikalavimų. Marijampolės visuomenės sveikatos centro sprendimas išduoti leidimą-higienos pasą bei Marijampolės visuomenės sveikatos centro projektų dokumentų higieninės ekspertizės išvados nebuvo ginčijami, todėl atsakovams nebuvo jokio reikalo įrodinėti nei ekspertizės išvadų, nei leidimo-higienos paso išdavimo teisėtumo, o tai tuo pačiu reiškia, kad nebuvo reikalo pateikti higienos normose nurodytų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centrui siekiant gauti ekspertizės išvadas ir leidimą-higienos pasą.
2. Teismo išvada, kad prieš statant mobilaus ryšio bazinę stotį reikėjo atlikti detalų planavimą, nėra pagrįsta teisės normomis ir negali būti laikoma teisėta. Mobilaus ryšio bazinei stočiai eksploatuoti yra skirtas 0,0090 ha žemės plotas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" statinius klasifikuoja į dvi pagrindines statinių rūšis (6 p.): pastatai (6.1 p.) ir inžineriniai statiniai (6.2 p.). Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos (6.2.1 p.), inžineriniai tinklai (6.2.2 p.) ir kiti statiniai (6.2.3 p.). Prie inžinerinių tinklų yra priskiriama elektroninių ryšių infrastruktūra, įskaitant perdavimo bokštus, stiebus ir kita (10.7 p.). Todėl šiuo atveju statytojas turėjo teisę remtis LR žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtimi, nes yra visos šios teisės normos taikymo sąlygos, t.y. mobilaus ryšio bazinė stotis priskirtina inžinerinės infrastruktūros objektui ir jai aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Be to, teismo išvadą, kad prieš statant mobilaus ryšio bazinę stotį reikėjo atlikti detalų planavimą, tam, kad būtų pakeista žemės paskirtis, paneigia Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris numato, kad elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. Be to, LR statybos įstatymo 22 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingo statinio projektas iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik esant projektų ekspertizės išvadoms, kad galima projektą tvirtinti), taip pat ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Todėl, apelianto nuomone, nei iš fakto, kad statinys yra ypatingas, nei iš kitų teismo nurodytų aplinkybių teisės aktai nekildina statytojo pareigos rengti detalųjį planą.
3. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" mobilaus ryšio bazinė stotis priskirtina ne pastatų, o inžinerinių statinių rūšiai inžinerinių tinklų grupei. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" 5.2 punktą prie visuomeninės paskirties inžinerinių statinių nepriskiriami inžineriniai tinklai. O tai reiškia, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" netaikytinas inžineriniams tinklams, įskaitant mobilaus ryšio bazinę stotį. Todėl teismo išvada, kad mobilaus ryšio bazinė stotis yra pastatyta pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" 3 priedo 1.1 punkte nurodytą atstumą iki gretimo sklypo ribos, yra nepagrįsta.
Dėl žemės nuomos sutarties
1. Teismo sprendimas ta apimtimi, kuria 2007 m. lapkričio 15 d. žemės nuomos sutartis Nr. MAR-65-01pripažinta niekine, prieštarauja LR žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, nes jame įtvirtinta nuostata, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, tuo pačiu reiškia, kad tokiems žemės sklypams nereikia nustatyti žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo. Kitaip tariant, tokio pobūdžio žemės sklypams nereikia rengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto žemės sklypo plano.
2. Teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog statytojas UAB „Bitė Lietuva" pateikdamas prašymą projektavimo sąlygų sąvadui, nepateikė žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančio dokumento. UAB „Alkesta“ ir UAB „Bitė Lietuva" 2007 m. lapkričio 15 d. sudarė žemės nuomos sutartį (l t. b.l. 9-11), kuria nuomotojas UAB „Alkesta“ išnuomojo nuomininkui UAB „Bitė Lietuva" 90 m² sklypo dalį iš 3,2100 ha bendro ploto. Šalys nustatė, kad žemės sklypas nuomojamas GSM ryšio bokšto su konteineriu šalia statybai. Sutartis įsigalioja gavus statybos leidimą statyti bokštą ir galioja iki 2017 m. lapkričio 15 d. Nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Minėtos sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad UAB „Alkesta“ išreiškė valią dėl valdymo ir naudojimo teisių į 90 m² sklypo dalį suteikimo UAB „Bitė Lietuva“. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įpareigoja statytoją pateikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau nenustato reikalavimo, kad valdymo ir naudojimo teisę statytojas būtų įgijęs jau dokumentų pateikimo metu, taip pat nenustato pateiktino dokumento rūšies ir pobūdžio. Kitoks Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas nepagrįstai ribotų civilinių teisinių santykių dalyvių teisę laisvai įgyvendinti savo turtines teises. Be to, UAB „Bitė Lietuva“ Marijampolės savivaldybės administracijai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuomos sutarties įregistravimą, kuris taip pat vertintinas kaip statytojo valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas. Tokiu būdu UAB „Bitė Lietuva“ tinkamai įgyvendino Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
Dėl ieškinio senaties termino
Teismas termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią siejo su Generalinės prokuratūros 2010 m. sausio 11 d. pavedimu Nr. 17.9-111-68 ir duomenimis surinktais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00142-09. Apeliantas nesutinka su teismo termino skaičiavimu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 17.2-11142 informavo Marijampolės apskrities viršininko administracija, kad Generalinėje prokuratūroje išnagrinėtas 2008 m. gruodžio 30 d. R. S. skundas, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 24 d. išvadą Nr. 3-148, 2009 m. birželio 3 d. priimtas nutarimas atsisakyti naikinti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 24 d. išvadą Nr. 3-148 ir nesikreipti į teismą dėl 2008 m. balandžio 29 d. statybos leidimo Nr. 3.23.22109.NS panaikinimo ginant viešąjį interesą. Todėl apelianto nuomone, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. lapkričio 24 d. priimdama išvadą Nr. 3-148, turėjo žinių apie šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, atliko dėl jų tyrimą ir atsisakė kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. Tokiu būdu terminas ieškiniui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. birželio 3 d. priimto nutarimo, ir ieškinio senaties teminas baigiasi 2009 m. liepos 3 d. Be to, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 15-142 nutarė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 64-1-00142-09 nutraukti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras viename iš nutarimo rezoliucinės dalies punktų nutarė R. S. išaiškinti, kad ji turi teisę ginti savo privačius interesus susijusius su žemės sklypo savininko teisių apsauga civilinio proceso nustatyta tvarka (5 p.). Tai reiškia, kad prokuroras nustatė, kad ne tik nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ir nėra viešojo intereso pažeidimo, t. y. prokuroras nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos anksčiau. Delsimas atlikti veiksmus arba netinkamas pareigų vykdymas negali būti priežastis atnaujinti praleistą terminą. Prokuratūra, turėdama žinių apie galimus teisės aktų pažeidimus turėjo imtis priemonių ir atlikti visus veiksmus nustatyti, ar iš tikrųjų administraciniai aktai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Dėl viešojo intereso
Teismas ginčijamame sprendime, pripažindamas, kad ieškovas ieškiniu gynė ne tik trečiojo asmens A. Ž., bet ir viešąjį interesą, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos institutų“. Su tokiais motyvais apeliantas nesutinka, nurodydamas, jog teismas pažeidė CPK 12, 14, 250 str. principus, sprendime vadovavosi bendruomenės narių neįrodytais teiginiais ir nepagrįstais duomenimis dėl ženklaus gyventojų sveikatos pablogėjimo ir žemės sklypų nuvertėjimo, t. y. tomis aplinkybėmis, kurių tretysis asmuo – bendruomenė, neįrodė. Byloje nėra nei žemės sklypų vertės nustatymo dokumentų, nurodančių žemės sklypų vertę iki bokšto pastatymo ir po, nei kompetentingų institucijų pažymų, ar kitų dokumentų, kad posėdžio metu pasisakiusių asmenų sveikata pablogėjo būtent dėl pastatyto bokšto. Be to, teismas viešojo intereso pažeidimą sieja su Puskelnių kaimo bendruomenės nurodyta mobilaus ryšio bokšto statyba naktį ir traktuoja tai kaip įrodymą, kad buvo siekiama nuslėpti bokšto statybą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent naktį vyko minėto bokšto statybos. Kadangi bokštas pastatytas iš didelių gabaritų konstrukcijų, jų pervežimas diena keltų pavojų saugumui, kliudytų eismui, todėl dažniausiai tokios konstrukcijos yra pervežamos naktį, kad nekliudytų eismui.
Teismas mobilaus ryšio bazinės stoties bokštą įvardijo kaip ypatingą, sudėtingą ir svarbų statinį, tačiau nenurodė, kokiomis materialinės teisės aktų nuostatomis remdamasis padarė tokią išvadą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 6 punkte nurodyta, kad yra dvi pagrindinės statinių rūšys, t. y. pastatai ir inžineriniai statiniai. Inžineriniai statiniai skirstomi į grupes, t. y. susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, kitus statinius. Minėto reglamento 10 p. nurodyta, kad inžineriniai tinklai skirstomi į pogrupius. Pagal 10.7 punktą prie inžinerinių tinklų pogrupio priskirtinos nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos - aukšto ir žemo dažnio ryšių ir šviesolaidžio (telekomunikacijų) kabelių linijos, radijo ir televizijos tinklų perdavimo linijos, perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai, atramos ir kita. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. nurodytos aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant nereikia rengti detaliojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad detalusis planas nerengiamas kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami. Šiuo atveju minėti režimai nebuvo keičiami, todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 2 punkto nuostatas atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Todėl apelianto nuomone, vadovaujantis minėtais teisės aktais, mobilaus ryšio bazinės stoties statybai, Marijampolės g. 25, Puskelnių k., Marijampolės sav., rengti sklypo detaliojo plano nereikėjo.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad ir pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" nagrinėjamu atveju privalomas detalusis planas. Mobilaus ryšio bazinė stotis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priedo 2.7 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 10.7 punktu, yra inžinerinis tinklas pagal paskirtį priskirtina nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų pogrupiui. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" 5.2 punktu, inžineriniai tinklai visuomeninės paskirties statiniams nepriskiriami, t. y. jie yra ne visuomeninės paskirties inžineriniai statiniai. Šio reglamento 3 priedo 1.2 punkte nurodyta, kad mažiausias atstumas nuo visuomeninės paskirties inžinerinių statinių iki gretimo sklypo ribos yra 1,0 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Taigi, atstumas iki gretimo sklypo ribos pirmiau paminėtame statybos techniniame reglamente nurodytas nuo visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, ir negali būti taikomas inžineriniam tinklui, t.y. mobilaus ryšio bazinei stočiai, kuri yra tik inžinerinis tinklas.
Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos higienos norma HN 81:2005 „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys" ir Lietuvos higienos norma HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų leidžiamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHZ-300 gHZ dažnio juostose", nurodydamas, kad duomenų, kad būtų įvykdyti aukščiau minėtose higienos normose nustatyti reikalavimai, byloje nėra, peržengė ieškinio ribas, padarė neteisingas išvadas, kadangi Marijampolės visuomenės sveikatos centras pateikė įrodymus dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties Marijampolės g. 25, Puskelnių k., Marijampolės savivaldybėje statytojo pateiktų dokumentų, suteikiančių teisę statinį eksploatuoti. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko bazinės mobilaus ryšio stoties higieninę ekspertizę (2008-03-31 protokolas Nr. 43), kurioje nustatyta, kad neviršijamos leidžiamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės ir nesusidaro radiotechninio objekto sanitarinės apsaugos zonos ir (arba) ribinio užstatymo zonos. Šios išvados nenuginčytos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir taikymo
Nustatyta, jog ieškovas dar 2008 m. lapkričio 24 d. priėmė išvadą Nr. 3-148, kuria atsisakė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą mobilaus ryšio bazinės stoties statybos klausimu, nes neįžvelgė viešo intereso pažeidimo. Tokią nuomonę patvirtino ir LR Generalinė prokuratūra, 2009 m. birželio 6 d. nutarimu atsisakiusi naikinti minėtą išvadą. Be to, LR Seimo kontrolieriaus įstaiga 2009 m. vasario 2 d. priėmė pažymą Nr. 4D-2008/5-866;1526;4D-2008/5-1527 dėl R. S. skundo prieš Marijampolės savivaldybės administraciją ir kt., kurioje laikėsi nuomonės, jog buvo padaryti tam tikri pažeidimai. Ši pažyma atsakovo duomenimis 2009 m. kovo 2 d. buvo išsiųsta LR Generalinei prokuratūrai, LR Aplinkos ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai. Taigi, LR Generalinė prokuratūra 2009 m. birželio 6 d. nagrinėdama visą situaciją bei medžiagą dėl mobiliojo ryšio stoties statybos Puskelnių k., savo dispozicijoje turėjo ir minėtą LR Seimo kontrolieriaus pažymą su jame išdėstyta nuomone. Visgi, LR Generalinė prokuratūra nutarė, jog nėra pagrindo naikinti 2008 m. lapkričio 24 d. Marijampolės r. apylinkės prokuratūros išvadą bei konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, o tuo pačiu ir būtinumą inicijuoti civilinį procesą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats pripažino, jog jokių papildomų dokumentų nebuvo gauta, faktinė bei teisinė situacija nuo 2009 m. birželio 6 d. išliko nepakitusi, tiesiog praėjus pusei metų, ieškovas pakeitė savo nuomonę ir 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 15-142 (kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 64-1-00142-09) konstatavo, jog esą yra pažeistas viešasis interesas. Apelianto nuomone, toks pozicijos vienu ir tuo pačiu klausimu nenuoseklumas neatleidžia ieškovo nuo teisinių pasekmių, atsirandančių praleidus terminą ieškiniui paduoti. Prokuroras (kaip vieninga institucija) apie galimą viešojo intereso pažeidimą sužinojo vėliausiai 2008 m. lapkričio 24 d., todėl būtent nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą dėl administracinių aktų, priimtų mobiliojo ryšio bazinės stoties statybos klausimais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau šiuo atveju ieškinys teismui pateiktas praėjus 14 mėnesių nuo sužinojimo apie galimą teisės akto pažeidimą. Nors ieškovas teismo posėdžio metu ir prašė terminą atnaujinti, nes jis esą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau tokiam prašymui pagrįsti nepateikė nei vieno įtikinančio motyvo, argumento bei įrodymo. Taigi, apelianto nuomone, ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, jo pateikti prašymo terminą atnaujinti motyvai nesudaro pagrindo termino atnaujinimui, tad remiantis LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinys turėjo būti atmestas.
Dėl viešojo intereso buvimo
Kadangi ieškovas ginčija administracinius aktus bei kelia klausimus dėl viešojo intereso gynimo tokių aktų ginčijimu, šiame ginče apelianto nuomone, aktuali LR Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje nurodoma, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar jų grupės intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje saugomos ir ginamos pamatinės vertybės (LVAT 2009-10-12 nutartis adm. byloje Nr. A556-1147/2009). Ieškovas nurodo, kad buvo pažeisti LR Statybos įstatymo 20 str. reikalavimai, o tuo pačiu buvo pažeistos gretimo sklypo savininkės A. Ž. teisės, dėl esą per arti jos sklypo pastatyto statinio. Apelianto nuomone, esminis motyvas, dėl ko A. Ž. interesai tariamai buvo pažeisti, yra ne tai, kad, bokštas pastatytas per arti jos sklypo ribos, spinduliuoja elektromagnetines bangas ir tuo kenkia jos sveikatai, o dėl to, kad pastačius šį bokštą, jos sklypas tariamai tapo ekonomiškai nevertingas. Nors toks teisinis gėris kaip visuomenės sveikata bei teisė į sveiką gyvenamąją aplinką yra nekvestionuotinas, apelianto nuomone, ieškinys buvo reiškimas ne dėl šio gėrio, ne dėl šios pamatinės vertybės gynimo. Todėl teismo teiginiai apie galimą kenksmingą gyvenimo aplinką pastačius statinį, pasaulines tendencijas šiuo klausimu išeina už ieškinio ribų, kadangi tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, šie teismo argumentai paneigti byloje pateiktais įrodymais - elektromagnetinio lauko matavimų protokolais, Marijampolės sveikatos centro 2009-09-03 Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma Nr. 1P-187, šios įstaigos 2009-09-07 išduotu Leidimu - higienos pasu. Ieškovas neįrodė ir netgi neįrodinėjo, jog pastatytas mobiliojo ryšio bazinės stoties bokštas kenkia gyventojų sveikatai, tuo tarpu teismas savo sprendime remdamasis Paryžiaus Versalio Apeliacinio teismo sprendimu, perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui. Taip pat apeliantas nurodo, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo objektas, yra specialios paskirties, t.y. suformuotas tenkinti kitus, specialius poreikius. Tai reiškia, jog sklypo savininkas, laikydamasis LR teisės aktų reikalavimų, vykdys jam priklausančiame sklype tam tikrą ūkinę - komercinę veiklą, nepaisant to ar sklypo kaimynystėje gyvenantys asmenys tam pritars ar ne. Tokiu būdu, net ieškovo akcentuojamas detaliojo plano nebuvimas statybos proceso metu, neleidžia teigti, jog formuojant tokį planą, kaimo bendruomenė ar atskiri jos gyventojai turėtų veto teisę, įgalinančią uždrausti rengti detalųjį planą, jį tvirtinti, ar vykdyti sklype tam tikrą veiklą. Kitaip tariant, teisė dalyvauti teritorijos planavimo procese nėra esminė, pamatinė vertybė, o tik priemonė esminiam teisiniam gėriui ginti. Koks tas gėris, kuris esą bus apgintas, nei ieškovas, nei tretysis asmuo Puskelnių bendruomenė nenurodė ir neįrodė.
Dėl statybos proceso teisėtumo
Analizuodamas ginčo objekto statybą reglamentuojančius teisės aktus, teismas netinkamai išaiškino galiojančias teisės normas ir dėl šios priežasties padarė neteisingas išvadas. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priedo 2.7 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 10.7 punktą, bokštai ir stiebai yra inžineriniai tinklai ir pagal jų naudojimo paskirtį priskiriami tam tikram pogrupiui, t.y. nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos - aukšto ir žemo dažnio ir šviesolaidžio (telekomunikacijų) kabelių linijos, radijo ir televizijos tinklų perdavimo. Teismas laikė, jog ieškovas pagrįstai rėmėsi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" ir nurodė, jog šiame reglamente nurodyti atstumai yra taikytini ginčo objektui. Apeliantas su tokia nuomone nesutinka, nes minėto reglamento 5.2 p. yra nurodyta, kad visuomeninės paskirties inžinerinis statinys - tai tos pačios paskirties, kaip ir visuomeninės paskirties pastatas, inžinerinis statinys (išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas). Todėl STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 ir 1.1. punktų nuostatos bei jose išdėstyti atstumų reikalavimai ginčo atveju neturėtų būti taikomi.
Nors teismas skundžiamame sprendime akcentuoja, jog ginčo objektas - ypatingas statinys, tačiau aiškiai neargumentuoja, kuo remiantis netaiko LR Teritorijų planavimo įstatymo bei LR Žemės įstatyme nurodytų išimčių, kur teigiama, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Byloje yra įrodyta, jog ginčo objektas užima 90 kv.m. žemės sklypo plotą. Kadangi ginčo objektas yra specifinės paskirties objektas - inžinerinio tinklo dalis, todėl jam turėtų būti taikoma aukščiau paminėta įstatymo išimtis.
Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ginčo objektas - ypatingas statinys, jis gali būti agresyvus aplinkos atžvilgiu ir vien tuo eliminuojama įstatyme nurodyta išimtis dėl detaliojo plano rengimo. Byloje yra pateikti įrodymai, jog nepaisant objekto aukščio, nei aplinkai, nei gyventojams jis nekelia jokio apčiuopiamo pavojaus - elektromagnetinių bangų spinduliuotė yra ženkliai mažesnė už didžiausias leistinas normas. Nors teismas sprendime nurodo, jog sklypui, kuriame pastatytas mobiliojo ryšio bazinės stoties bokštas, turėjo būti nustatytos specialios sklypo naudojimo sąlygos, kas esą nebuvo padaryta, tokią poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai - LR Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, jog žemės sklypui, kuriame pastatytas ginčo objektas, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos, o taip pat elektros linijų apsaugos zonos. Taigi, nustatant šias apsaugos zonas Marijampolės apskrities viršininkas 2000-09-06 įsakymu Nr. 498 ŽM jau tuomet įvertino žemės sklypo naudojimo specialius poreikius bei galimybes, ir nustatė tam tikras apsaugos zonas.
Nepagrįstos ir teismo nuorodos į Lietuvos higienos normas HM80:2000 bei HN81:2005. Byloje yra kilęs ginčas ne dėl mobiliojo ryšio stoties naudojimo sąlygų, o dėl jos pastatymo teisėtumo, todėl teismo argumentai apie tai, jog esą nėra duomenų apie minėtų higienos normų vykdymą, yra nesusiję su bylos dalyku, o esami įrodymai šiuo klausimu neatitinka įrodymų liečiamumo kriterijaus. Be to, Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2008 m. kovo 31 d. atliko bazinės mobilaus ryšio stoties higieninę ekspertizę (protokolas Nr. 43) ir nustatė, kad leidžiamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės neviršijamos, todėl šio klausimo (įrenginio naudojimo) atveju šalia esančių objektų savininkų sutikimas nėra reikalingas. Apelianto nuomone, statant ginčo objektą, buvo laikytasi visų teisės aktų reikalavimų bei sąlygų, galiojantys LR teisės aktai (LR Teritorijų planavimo įstatymas 22 str. 3 d. bei LR Žemės įstatymas 40 str. 2 d. 2 p.) numato išimtis dėl detaliojo plano rengimo ir šios išimtys galėjo bei turėjo būti taikomos, o teismo priešinga pozicija nėra pagrįsta įstatymo požiūriu.
Dėl žemės nuomos sutarties bei valdymo teisės
Apelianto nuomone, teismas netinkamai išaiškino nuomos sutarties sąlygas. Sudarant sutartį, o vėliau aiškinant jos sąlygas, svarbiausia yra ne pažodinis, lingvistinis aiškinimas, o tikrųjų sutarties šalių ketinimas sudarant sutartį, sutarties sudarymo tikslai. Minėta nuomos sutartis kaip tik ir buvo sudaroma su konkrečiai nustatytu tikslu - mobilaus ryšio bazinės stoties statybai bei tolesniam eksploatavimui. Kitaip tariant, sklypas bus pradedamas naudoti, bei nuomos mokestis už jį bus pradėtas mokėti tada, kai atsitiks tikslas, dėl kurio nuomos sutartis ir buvo sudaryta. Atsakovui nebuvo jokios prasmės nei perimti sklypą naudoti, nei mokėti už jį nuomos mokestį, jei nebūtų galima sklype statyti mobiliojo ryšio bazinės stoties ir jos ateityje naudoti. Pačių statybą reglamentuojančių aktų reikalavimai turėti žemės sklypo valdymo teisę patvirtinantį dokumentą yra nustatyti tuo tikslu, kad statytojas, ketinantis statyti tam tikrą objektą, galėtų tą be kliūčių daryti, o vėliau - objektą pasistatęs-galėtų netrukdomai juo naudotis, o taip pat dėl to, kad tokia statyba nepažeistų žemės sklypo savininko teisių ir teisėtų interesų. Ginčo atveju žemės sklypo savininkas aiškiai išreiškė savo valią, kad jis sutinka duoti naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalį atsakovui, su tikslu pastatyti ir eksploatuoti mobiliojo ryšio bazinę stotį. Taigi, sudarius nuomos sutartį savininko interesas nepažeidžiamas, o statytojas taip pat yra užtikrintas, jog pasistatęs tam tikrą objektą, jis galės nevaržomai juo naudotis, nepatirdamas kliudymų iš žemės sklypo savininko pusės.
Teismo išvados, jog žemės sklypo nuomos sutartyje nebuvo aiškiai įvardintas sutarties dalykas, nepridėtas sklypo planas ir taip esą buvo pažeista imperatyvi įstatymo norma, nurodyta LR CK 6.547 str. 3 d., yra klaidingos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas iš UAB „Alkesta“ išsinuomojo 90 kv.m. plotą žemės sklype, Marijampolės g. 25, Puskelnių k., Marijampolės sav., sklypo unikalus Nr. 5168-0001-0222. Galiojantys teisės aktai nedraudžia išsinuomoti idealiąją žemės sklypo dalį, kurios tiksli lokacija nustatoma nuomos šalių tarpusavio sutarimu, įgyvendinant jau minėtą sutarties laisvės principą. Ginčo atveju tas ir buvo padaryta - atsakovas išsinuomojo dalį žemės sklypo, jo tikslią vietą suderino su nuomotoju UAB „Alkesta“, remiantis šiuo susitarimu ir pasistatė mobiliojo ryšio bazinę stotį tam tikroje sklypo vietoje. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog sudaryta žemės nuomos sutartis būtų pažeidusi kurio nors asmens privatų interesą ar viešąjį interesą, svarbų visai visuomenei. Dėl šios priežasties apelianto nuomone, laikytina, jog minėta CK 6.547 str. 3 d. norma, reikalaudama prie žemės nuomos sutarties pridėti žemės sklypo planą, negina jokio viešojo intereso, o jos platesnė traktuotė nepažeidžia nei viešo, nei kurio nors asmens privataus intereso ir neturėtų būti laikoma imperatyvia norma, kurios pažeidimo pasekmė būtų atitinkamo sandorio negaliojimas.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundus tretieji asmenys A. Ž. ir Puskelnių kaimo bendruomenė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų Marijampolės savivaldybės administracijos, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Teletower“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti. Ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovai apeliacinius skundus prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl terminų administraciniam aktui ginčyti
Apeliantai nurodo, kad ieškovas, ginantis viešąjį interesą, yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą administracinių aktų apskundimo terminą, nes dar 2009 m. birželio 3 d., nagrinėdama visą situaciją bei medžiagą dėl mobiliojo ryšio stoties statybos Puskelnių k., LR Generalinė prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą. Praėjus pusei metų, ieškovas pakeitė savo nuomonę ir 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 15-142 (kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 64-1-00142-09) konstatavo, jog esą yra pažeistas viešasis interesas. Apeliantų nuomone, toks pozicijos vienu ir tuo pačiu klausimu nenuoseklumas neatleidžia ieškovo nuo teisinių pasekmių, atsirandančių praleidus terminą ginčyti administracinius aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Giora“, V. M., R. G., S. M. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija, V. J. B., I. M. G., A. S., bylos Nr. 3K-3-533/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A-261-1502/2009). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).
Byloje nustatyta, kad LR Generalinė prokuratūra 2009 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakė naikinti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. lapkričio 24 d. išvadą Nr.3-148 ir nusprendė nesikreipti į teismą dėl UAB „Bitė Lietuva“ išduoto 2008 m. balandžio 29 statybos leidimo Nr.3.23.22109.NS panaikinimo ginant viešąjį interesą (T.I, 140 b.l.). Nustatyta aplinkybė patvirtina, jog LR Generalinė prokuratūra, įvertinusi duomenis apie mobiliojo ryšio stoties statybą Puskelnių k., kuriuos pati ir turėjo surinkti, 2009 m. birželio 3 d. nusprendė, jog nėra pagrindo ginti viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad prokuratūrai buvo trukdoma rinkti ar gauto kokius nors duomenis apie minėtą statybą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dar 2009 m. birželio 3 d. prokuratūra turėjo ir galėjo surinkti visus reikiamus duomenis, aktualius sprendžiant apie būtinybę ginti viešąjį interesą. Įvertinusi nustatytas, aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, ginantis viešąjį interesą, ir kreipęsis į teismą 2010 m. vasario 12 d., yra praleidęs ieškinio senaties terminą, numatytą specialiame įstatyme, ginčyti administracinius aktus.
Vis dėlto, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Tokia ieškinio senaties taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002, ir kt. Atsižvelgiant į išvardytus kriterijus ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimai neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigtos kitų asmenų teisės ir iš ne teisės atsiras teisė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors LR Generalinė prokuratūra 2009 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl UAB „Bitė Lietuva“ išduoto 2008 m. balandžio 29 statybos leidimo Nr.3.23.22109.NS panaikinimo, tačiau tuo metu Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra tęsė ikiteisminį tyrimą byloje Nr.64-1-00142-09, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. (T.II, 65-71 b.l). Baigusi ikiteisminį tyrimą byloje, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. gruodžio 30 d. nutarime, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad nors ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktinas, tačiau yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, t.y. įstatymų nustatyta tvarka neparengtas detalusis planas, tuo pačiu Puskelnių bendruomenei nesuteikta teisė dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, statinys pastatytas zonoje, kurioje draudžiama statyba, pažeisti gretimo sklypo savininko interesai, todėl LR Generalinė prokuratūra informuotina apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą (T.II, 65-71 b.l).
Byloje nustatyta, kad LR Generalinė prokuratūra, išanalizavusi Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 30 d. nutarime nurodytas aplinkybes, 2010 m. sausio 11 d. pavedimu Nr.17.9-111-68 pavedė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą dėl galimybės ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl mobiliojo ryšio stoties Puskelnių k. statybų pripažinimo neteisėtomis (T.I, 8 b.l.). Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškinį teismui pateikė 2010 m. vasario 12 d. (T.I, 1 b.l.). Taigi, byloje nustatyta, kad nors ir prokuratūros veiksmai nebuvo pakankamai operatyvūs, tačiau jie visgi rodo sieki ginti viešąjį interesą. Be to, pažymėtina, kad specialiame įstatyme nustatytas 30 dienų terminas ginčyti administracinius aktus yra ypatingai trumpas, o teritorijų planavimą ir statybų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius aktus nėra praleistas, tačiau, įvertinusi prokuroro ieškinyje keliamų klausimų išnagrinėjimo svarbą, į tai, kad praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, teisėjų kolegija laiko, kad praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Pripažinusi, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje atnaujintinas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog ieškinys turėjo būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Dėl viešojo intereso sampratos
Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, todėl ieškovas nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį byloje. Kaip jau minėta, teritorijų planavimą ir statybų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo ir statybų procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamos valstybės ir savivaldybės institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti tokių institucijų sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino vietos savivaldos ir valstybės institucijos, turėjusios tai padaryti pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje šios institucijos patrauktos atsakovais. Šią aplinkybę galima vertinti kaip dar vieną viešojo intereso aspektą, nes institucijos, nevykdančios joms paskirtų funkcijų visuomenei itin svarbiose teritorijų planavimo ir statybų srityse, turi būti atsakingos už atsiradusius tokių veiksmų teisinius padarinius. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).
Nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje yra viešasis interesas, o apeliacinių skundų motyvai, kad byloje nėra viešojo intereso, atmestini.
Dėl administracinių aktų teisėtumo
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti. Apeliantai nurodo, kad prieš statant mobilaus ryšio bazinę stotį nereikėjo parengti sklypo detalaus plano, mobilaus ryšio bazinės stotis nėra ypatingas statinys, mobilaus ryšio bazinė stotis pastatyta nepažeidžiant atstumų iki gretimo sklypo ribos.
Teisėjų kolegija, nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog mobilaus ryšio bazinės stotis nėra ypatingas statinys. 2008 m. vasario 14 d. Prašyme gauti projektavimo sąlygų sąvadą atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ nurodė, kad prašo parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą mobiliojo ryšio bazinei stočiai, kurios bokšto aukštis 60 m (T.I, 12 b.l.). Toks pats mobiliojo ryšio bazinės stoties aukštis nurodytas ir 2008 m. kovo 5 d. Projektavimo sąlygų sąvade Nr. ŪL-430, kurį išdavė Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius (T.I, 14 b.l.). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, galiojusio mobiliojo ryšio bazinės stoties statybos dokumentų rengimo ir statybos metu, 1 priedo „Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 19 punkte numatyta, kad ypatingu statiniu yra nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžineriniai statiniai, radijo navigacijos švyturiai, radiolokatoriai, aukštesni kaip 30 m. Nustačiusi, kad ginčo mobiliojo ryšio bazinė stotis aukštesni kaip 30 m, ir įvertinusi teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai mobiliojo ryšio bazinę stotį pripažino ypatingu statiniu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. kovo 5 d. Projektavimo sąlygų sąvade Nr. ŪL-430 nurodyta, jog statant mobilaus ryšio bazinę stotį būtina vadovautis STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (T.I, 14 b.l.).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, jog statant mobilaus ryšio bazinę stotį nereikėjo parengti sklypo detalaus plano. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Analogiška nuostata reglamentuota ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymo Nr. D1–239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 17 punkte – detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Taigi šiose nuostatose įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant detalieji planai nerengiami, t. y. statybos leidimas nereikalingas ir nekeičiamas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ypatingo statinio naujai statybai statybos leidimas būtinas. Įvertinusi tai, jog ypatingo statinio statybai statybos leidimas privalomas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mobilaus ryšio bazinės stoties statybai rengti detalųjį planą buvo būtina.
Be to, byloje nustatyta, kad ypatingas statinys pastatytas mažiau nei vienas metras nuo gretimo sklypo ribos (T.I, 39-43 b.l.), todėl akivaizdu, jog nebuvo laikytasi atstumų iki gretimo sklypo ribos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad mobilaus ryšio bazinė stotis pastatyta pažeidžiant imperatyvias teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, t.y. neparengus žemės sklypo detalaus plano, ir taip užkertant kelią Puskelnių bendruomenei ir A. Ž. dalyvauti teritorijų planavimo dokumentų svarstyme, bei statybos įstatymo nuostatas, t.y. nesilaikant ypatingo statinio statybai keliamų reikalavimų.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-03-05 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvada Nr. ŪL-431, 2008-03-05 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. ŪL-430, Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-22 posėdžio protokolo Nr. ŪN-171 išvados - išduoti statybos leidimą mobilaus ryšio bazinės stoties statybai, Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-04-29 išduotas statybos leidimas Nr.2.23.2109.NS, 2009-07-20 statinio, unikalus Nr. 4400-1629-3853.
Dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių (CK 4.103 str.)
Kadangi mobilaus ryšio bazinės stoties neįmanoma pertvarkyti taip, kad būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki gretimo sklypo ribos, ji turi būti nugriauta (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad mobilaus ryšio bazinės stotis pastatyta, pažeidžiant imperatyviuosius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir turi būti nugriauta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2009-07-20 statinio, unikalus Nr.4400-1629-3853 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taip pat šio statinio teisinė registraciją ir įpareigojo statytoją UAB „Bitė Lietuva“ ir savininką UAB „Teletower“ pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, nugriauti neteisėtai pastatytą mobilaus ryšio bazinę stotį, esančią Marijampolės g. 25, Puskelnių k., Marijampolės sav., unikalus Nr.4400-1629-3853, per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per nustatytą terminą statinio nenugriovus, jį nugriauti statytojo lėšomis.
Dėl 2007-11-15 žemės sklypo nuomos sutarties panaikinimo
Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis trijų metų ir ilgesniam laikotarpiui žemės nuomos sandorio neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas. Tokia pati nuostata yra ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje.
2007 m. lapkričio 15 d. žemės nuomos sutartimi Nr.MAR-65-01 nuomotojas UAB „Alkesta“ 10 metų laikotarpiui išnuomojo nuomininkui UAB „Bitė Lietuva“ 90 kv.m. žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,210 ha, dalį (T.I, 9-11 b.l.). Prie žemės sklypo nuomos sutarties išnuomotos žemės sklypo dalies planas nebuvo pridėtas. Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad trejiems ir ilgiau metams išnuomojamo žemės sklypo plano, parengto pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, paskirtis užtikrinti, jog būtų išvengta žemės sklypo ploto netikslumų ar nukrypimų nuo ribų bei dėl to galimų ginčų tarp sandorio šalių ar kitų asmenų, kurių teisės ar interesai gali būti pažeisti dėl žemės nuomos sandorio, kuriame nėra aiškiai apibrėžtas nuomojamas objektas, sudarymo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2007 m. lapkričio 15 d. žemės nuomos sutartis Nr. MAR-65-01 prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 30 straipsnio ir CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str. 1 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl 2007 m. lapkričio 15 d. žemės nuomos sutarties Nr. MAR-65-01 pripažinimo niekine ir negaliojančia atmestini.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atmetusi apeliacinius skundus, teisėjų kolegija sprendžia, kad solidariai iš apeliantų trečiajam asmeniui A. Ž. priteistina 800 Lt, o Puskelnių kaimo bendruomenei 200 Lt (CPK 93 str.).
Iš apeliantų valstybės naudai taip pat priteistina solidariai 40,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998, buveinė Žemaitės g. 15, Vilnius), Marijampolės savivaldybės administracijos (kodas 188769113, buveinė J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210, buveinė A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) trečiajam asmeniui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998, buveinė Žemaitės g. 15, Vilnius), Marijampolės savivaldybės administracijos (kodas 188769113, buveinė J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210, buveinė A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) trečiajam asmeniui Puskelnių kaimo bendruomenei (kodas 300116310. adresas Draugystės g. 25, Puskelnių k., Sasnavos sen., Marijampolės sav.) 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110688998, buveinė Žemaitės g. 15, Vilnius), Marijampolės savivaldybės administracijos (kodas 188769113, buveinė J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210, buveinė A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) valstybei 40,20 Lt (keturiasdešimt litų, 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (šias išlaidas sumokant Marijampolės apskrities VMI, į. k.188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas "Hansabankas" (banko kodas 73000) įmokos kodas 5660).