Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, teistas:

1. 2021-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, nustatant, kad V. J. mokėtina bauda yra 44 MGL (2 200 Eur). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas V. J. priklausantis automobilis (neišieškota 977,05 Eur baudos);

2. 2023-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (išregistruotas iš probuojamų asmenų registro 2023-07-19),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. Y. yra jo draugė, kurį laiką ji pas jį gyveno. Pažįstami maždaug 2 metus. Apie 2024-07-20 tarp jo ir jo sugyventinės V. Y. kilo žodinis konfliktas, kadangi V. norėjo išeiti į lauką, nes apsipyko, o galbūt norėjo dar išgerti. Abu buvo neblaivūs. Jis nenorėjo V. Y. išleisti, todėl suėmė ją už rankų ir pasodino ant lovos, norėjo, kad ji apsiramintų. Gali būti, kad suspaudė per stipriai, todėl ant jos rankų liko sužalojimai. Jis girdėjo, kaip V. Y. kvietė pareigūnus, nes tai darė prie jo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą. Su nukentėjusiąja susitaikė, sutaria draugiškai. V. Y. jis atsiprašė, ji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios V. Y. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su V. J. bendro ūkio neveda, nėra sugyventiniai, tik kartais susitinka. 2024-07-20 svečiavosi pas V. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 19 val. minėtu adresu tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis išgėrė daugiau negu reikia. Ji norėjo išeiti, nenorėjo su juo bendrauti ir tuo metu, jai išeinant jis griebė ją už rankų ir nenorėjo paleisti, bet jos nemušė. Po to, kai jis ją sugriebė už riešų, jai liko mėlynės, ji pajuto fizinį skausmą. V. po įvykio nustojo gerti, jos atsiprašė, gailisi, nenori, kad jis turėtų nemalonumų. V. ji atleido ir nori su juo susitaikyti. Esant galimybėms pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas šalims susitaikius, civilinio ieškinio ji nereikš.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio P. B. 2024-07-20 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – (duomenys neskelbtini) pilietė V. Y.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – įdrėskimas. Smurtu įtariamas asmuo – V. J.. Kaltinamajam nustatytas 3,19 promilių neblaivumas. Pareigūnas nurodė, kad atvykus duris atidarė V. Y., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji paaiškino, kad kartu su savo partneriu, su kuriuo gyvena virš 6 mėnesių (įvardino, kaip savo vaikiną), išgėrinėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Susipyko su savo partneriu V. J., bet negalėjo paaiškinti dėl ko. Konflikto metu, V. J. paėmė pranešėjai už rankos ir apdraskė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jų atvykimo metu, išskyrus įdrėskimą, rimtų sužalojimų ant pranešėjos rankos nesimatė. V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 3,19 promilių girtumas. Jis tiksliai negalėjo paaiškinti, dėl ko įvyko konfliktas. Paklausus, kiek laiko kartu gyvena, V. J. iš pradžių atsakė, kad virš mėnesio, o vėliau nurodė, kad gyveno kartu su pranešėja apie pusę metu kitame bute. Paklausus, ar jis pranešėją laiko savo sugyventine, ar veda kartu bendrą ūkį, atsakė, kad ne.

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA0034 ir jo patikros sertifikato Nr. 2069841 duomenys, kad kaltinamajam V. J. 2024-07-20 19:48:26 val. nustatytas 3,19 promilių girtumas. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti.

2024-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-07-23 specialisto išvadoje Nr. G 2266/2024 (01) nurodyti duomenys, kad remiantis V. Y. kūno apžiūros duomenimis, pateikta išvada:

1. V. Y. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos įbrėžimai abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, dešinės plaštakos I piršte. Poodinės kraujosruvos susiformuoja kontaktuojant su kietais - bukais daiktais. Odos įbrėžimai susiformuoja kontaktuojant su kieto-buko daikto briauna/kampu arba su aštriu daiktu. Sužalojimai atitinka 3-5 parų laikotarpį;

2. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tiks pats nukentėjusysis;

3. sužalojimai galėjo būti padaryti 4-10 trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui - poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti dėl spaudimo pirštais, o įbrėžimai - dėl įbrėžimo nagais.

Pareigūnų „kūno“ kameromis darytų vaizdo įrašų 2024-10-28 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, daryti pareigūno „kūno“ kameromis:

1. vaizdo įrašas „PSS-20240720-191218UTC+0300“. Užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Duris atidaro nukentėjusioji. Nukentėjusioji pareigūnui rodo ranką. Nukentėjusioji bendrauja rusų kalba (pridėtas vertimas). Užfiksuota kaip kaltinamasis pareigūnui paaiškina, kad atvažiavus pranešėjos tėvams iš (duomenys neskelbtini), jis norėjo jai padėti, todėl ją „priglaudė“. Kaltinamasis nurodo, kad su nukentėjusiąja yra pažįstami, kad jis pas ją buvo kažkiek laiko, o dabar ji gyveno pas jį;

2. vaizdo įrašas „PSS-20240720-191254UTC+0300“, užfiksuota, kaip kaltinamasis aiškina, kad nukentėjusioji gyveno pas jį, po to pradėjo daužyti jam per veidą. Paaiškino, kad nukentėjusioji čia gyvena kasdien;

3. vaizdo įrašas „PSS-20240720-193109UTC+0300“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąja lauke rusų kalba. Užfiksuota kaip kaltinamajam pareigūnai nustato neblaivumą. Pareigūnas informuoja, kad nustatytas 3,19 promilių girtumas;

4. vaizdo įrašuose „PSS-20240720-194811UTC+0300“; „PSS-20240720-194811UTC+0300“; „PSS-20240720-195748UTC+0300“ – neužfiksuota reikšmingų duomenų.

BPC skaitmeninės garso įrašo kopijos vertimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji tris kartus skambino į BPC. Skambino nurodydama, kad ji (duomenys neskelbtini) ir gyvena su lietuviu ir, kad nori susirinkti savo daiktus. Kartu su juo gyveno, bet jis ją sumušė ir neleidžia išvažiuoti, prašo pagalbos. BPC darbuotojo pasitikslina adresą. Vėliau nukentėjusioji skambino pasitikslinti informaciją, nurodė adresą.

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina V. J. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sugyventine, tyčia sugriebė jai už rankų, padarydamas poodines kraujosruvas ir odos įbrėžimus abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, dešinės plaštakos I piršte, taip nežymiai sutrikdydamas sugyventinės sveikatą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiosios parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2266/2024 (01) duomenimis bei kitais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kilo žodinis konfliktas, nukentėjusioji norėjo išeiti, o jis nenorėjo jos išleisti, todėl suėmė ją už rankų ir pasodino ant lovos, gali būti, kad per stipriai suspaudė), rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sugyventiniai, kartu gyveno.

Esant pirmiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusioji 2024-11-06 elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad nereikš ieškinio dėl žalos atlyginimo.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės: padarė naują tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusioji pretenzijų neturi. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, o ji jam atleido. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. 2024-07-22 duomenimis per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus, iš kurių 4 kartus už KET pažeidimus, susijusius su automobilio vairavimu (viršijo greitį, automobilį paliko stovėti neleistinoje vietoje), 1 kartą už tai, kad piešė grafiti ant pastato, 4 jam paskirtos baudos apmokėtos, o dėl 1 baudos apmokėjimo duomenų nėra. Kaltinamasis praeityje teistas du kartus (kartą už vairavimą būnant neblaiviam ir kartą – už sukčiavimą). Taigi aptariamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, tačiau už panašaus ar tapačių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.

Nepaisant to, kad yra nemažai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės teismas pagrindo, nustatyto BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nemato. Tačiau teismas, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, taip pat tai, kad nukentėjusioji neturi kaltinamajam pretenzijų, jis jos atsiprašė ir jie susitaikė (pasak kaltinamojo, jų santykiai draugiški), taip pat, kad tai pirmas smurto atvejis, sprendžia, jog bausmės paskirčiai pasiekti turėtų pakakti laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje, t. y. 1 metų, įpareigojant: visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per 7 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šios priemonės visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Prokurorė siūlė kaltinamąjį įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu. Tačiau teismo vertinimu, šis įpareigojimas būtų perteklinis, nes kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būtent būdamas namuose vakare.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros.

Kaltinamajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, V. J. įpareigoti per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.