Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-11-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 10 metų laisvės atėmimo;

2. 2024-11-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis T. N. 2024 m. lapkričio 9 d. apie 05.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su J. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė J. K. į galvos sritį ir kumščiais sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. J. K. nuo suduodamų smūgių nukritus ant grindų, T. N. tyčia, kelis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejuose šlaunyse, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. N. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalte pripažino dalinai. Jis paaiškino, kad J. K. pažįsta apie 20 metų, jie yra draugai, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tik kartais susitinka. Kada J. būna neblaivi, tarp jų kyla konfliktai. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tai dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių. Prisimena, kad 2024-11-08 buvo pas J. namuose, kur tarp jo ir J. įvyko konfliktas, kurio metu jis sumušė J. Kadangi buvo neblaivus, tai negali nurodyti kiek smūgių sudavė J., tačiau nesutinka, kad J. spardė kojomis. Sutinka, kad nuo jo suduotų smūgių J. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Nesutinka su J. K. pateiktų ieškiniu, tačiau su kitais pareikštais ieškiniais sutinka. Su J. K. susitaikė, jos atsiprašė, jie ir toliau bendrauja. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi.

Nors kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino tik dalinai, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstytais įrodymais:

2024-11-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK kreipėsi J. K., kuri nurodė, kad 2024-11-08 vakare namuose adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos draugas T. N., kuris jai sudavė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį bei ne mažiau dešimties kartų į kitas kūno vietas, taip pat ją spardė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. J. K. nurodė, kad T. N. yra jos draugas, jie nėra sugyventiniai, nes neveda bendro ūkio. 2024-11-08 po darbo apie 16.00 val. ji užėjo pas T. į svečius, tačiau pamačiusi, kad T. yra neblaivus, ji nuėjo namo. Grįžusi namo, namuose vartojo alkoholį. Po kurio laiko jai paskambino T. ir pasakė, kad nori su ja pasikalbėti. Praėjus kuriam laikui ji išgirdo, kad kažkas skambina į buto duris ir jas atidariusi pamatė T. T. užėjo į jos butą ir būdamas kambaryje pasakė, kad jis turi kitą moterį. Ji T. pasakė, kad galėjo jai šią informaciją pranešti telefonu. T. dėl to labai supyko ir sudavė jai kumščiu ne mažiau trijų kartų į galvos sritį bei kumščiu sudavė ne mažiau dešimties kartų į kitas kūno vietas, o nuo jo smūgių jai nukritus, T. pradėjo ją spardyti. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs T. paėmė jos telefoną ir iš jos buto pasišalino, o ji, nuėjusi pas kaimynę, paskambino savo motinai O. K. ir pranešė apie įvykį. Dėl patirto streso neprisimena kas vyko toliau, tik prisimena, kad grįžusi į savo butą bute rado policijos pareigūnus ir T. N., kuris jai grąžino telefoną. Pareigūnai kartu su T. iš jos buto išvyko, o ji sulaukusi dukters A. K. kartu su dukra nuvyko į Kauno klinikas, kur ji buvo gydoma Neurologijos skyriuje nuo 2024-11-09 iki 2024-11-14. Prašo nubausti T. N. įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 10–15).

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2024-11-09 ryte, jos namuose, tarpusavio konflikto metu, ją sumušė T. N.. T. jai sudavė kumščiu ne mažiau trijų kartų į galvos sritį bei kumščiu sudavė ne mažiau dešimties kartų į kitas kūno vietas, o nuo smūgių jai nukritus T. pradėjo ją spardyti. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs T. paėmė jos telefoną ir iš jos buto pasišalino.

Iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad J. K. yra jos motina, tačiau jos gyvena atskirai. Jos motina gyvena viena, motina piktnaudžiauja alkoholiu. Jai yra žinoma, kad jos motina bendrauja su vyru vardu T., kuris nesaikingai vartoja alkoholį, kurį maišo su raminamaisiais vaistais, ir kuris smurtauja prieš jos motiną. 2024-11-09 apie 14.00 val. jai paskambino motina ir paprašė pas ją atvažiuoti. Pokalbio metu motina pasakė, kad yra sumušta, o į klausimą ar ją sumušė T., motina atsakė teigiamai. Nuvykusi pas motiną, pamatė, kad motina yra stipriai sužalota, todėl kartu su motina nuvyko į Kauno klinikas. Dėl patirtų sužalojimų jos motina buvo iš karto paguldyta į ligoninę (b. l. 80-83).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2024-11-09 09.48 val. gautas pranešimas (pranešėja O. K.), kad pranešėjai prieš valandą paskambino jos dukra J. K. ir pranešė, kad yra sumušta (b. l. 53).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio prieškambaryje užfiksuota sulaužyta spintelė, ant drabužių pakabos yra pakabintas baltos spalvos chalatas su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 33–41).

2024-11-19 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2024-11-09 09.48 val. telefoninio skambučio garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir pranešėjos (O. K.), kuri nurodo, kad pranešėjai paskambino dukra, kuri pasakė, kad ją namuose sumušė jos draugas (sudaryta pokalbio suvestinė) (b. l. 54–56).

2024-11-20 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2024-11-09 vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir J. K., kuri nurodo, kad ją sumušė draugas, kuris jos vos neužmušė, taip pat nurodo, kad minėtas draugas pasisavino jai priklausantį telefoną (moters veide po akimi matomas patinimas, prakirsta lūpa, ant moters dėvimo chalato ir marškinėlių matosi galimai kraujo dėmės), moteris nurodo, kad konfliktas įvyko dėl kitos moters, kad draugas jai sudavinėjo smūgius į veido sritį, nugaros sritį, į kitas kūno vietas („mušė mane juodai“). Vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (T. N.), kuris yra akivaizdžiai neblaivus, negali rišliai nurodyti įvykio aplinkybes, vyrui sunkiai sekasi suregzti sakinius, vyras tik nurodo, kad nenori konfliktų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tikrinamas moters ir vyro neblaivumas (b. l. 57–59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. K. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 65–68).

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis 2024-11-09 10.36 val. J. K. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, 2024-11-09 10.39 val. T. N. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 51–52).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvada

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo T. N. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad suduodamas rankomis ir kojomis smūgius savo draugei J. K., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo draugės) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė J. K. sveikatą.

Kaip matyti iš kaltinamojo T. N. paaiškinimo, jis nepripažįsta, kad nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, jis jai kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pareikštas T. N. nesunkiai sutrikdžius J. K. sveikatą, pasitvirtino.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Kad nukentėjusiajai J. K. buvo padaryti sužalojimai ne tik rankomis, bet ir spiriant kojomis, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. K. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 65–68).

Kaltinamojo dalinis kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo T. N. parodymus, kad jis nespardė gulinčios nukentėjusiosios, paneigia pačios J. K. parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiai nurodoma, jog kaltinamasis jai gulinčiai ant grindų, kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo T. N. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad jis 2024 m. lapkričio 9 d. apie 05.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė J. K. į galvos sritį ir kumščiais jai sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. J. K. nuo suduodamų smūgių nukritus ant grindų, T. N. tyčia, kelis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejuose šlaunyse, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas netiki kaltinamojo T. N. parodymais, kad jis nespardė nukentėjusiosios J. K. ir juos atmeta, kaip siekį sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikaltimą.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę T. N., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalto siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Sunkinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis praeityje buvo teistas už nusikaltimų padarymą, jis administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, psichiatrinio gydymo ir priklausomybių ligų gydymo įskaitoje neregistruotas. Dėl priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, pažada daugiau nebenusikalsti.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, proporcingumo, protingumo principais, todėl kaltinamajam nustato mažesnį nei vidurkis bausmės terminą.

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai T. N. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. N. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – negalėtų dirbti, jis prarastų gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad T. N. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000,00 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 100 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 84).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1121,40 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 90–91, 94).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė 129,83 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 110–112, 114–118).

Nukentėjusioji J. K. bylos nagrinėjimo metu nuo ieškinio atsisakė.

Kaltinamasis T. N. su Kauno teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškiniais sutinka.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant T. N. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, T. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. N. 1121,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 40 centų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. N. 129,83 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 83 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.