Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. kovo 8 d. 23.46 val. Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 57-ame km, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo V. M. vardu registruotą automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra svarbiausias pirminės medžiagos rinkimo stadijos dokumentas, nuo kurio surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašytas itin kruopščiai, kad tiek turinio, tiek formos požiūriais nebūtų esminių trūkumų. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui yra išdėstyti ATPK 260 str. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog be kitų reikalavimų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo <...>.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam yra atimta, todėl ši jo padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Pagal šį straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Tačiau iš byloje esančios pažymos apie A. D. taikytas administracines nuobaudas nustatyta, jog A. D. Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., ir teisė vairuoti transporto priemones jam atimta terminui nuo 2013-09-09 iki 2016-09-08, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Pagal šį straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso Lietuvos Respublikos 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu..

Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. reglamentuojamas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas.

Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 316 str. įtvirtintas nutarimo skirti baudą vykdymo proceso užbaigimas. Pagal šį straipsnį nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Iš to seka išvada, kad nutarimo skirti baudą vykdymo procesas yra užbaigiamas išieškojus visą baudą.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad 2015 m. kovo 8 d. A. D., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, galimai pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir šios nuobaudos vykdymo terminas nėra pasibaigęs, todėl A. D. veika atitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. požymius.

Tiek Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., tiek Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijose neblaiviems asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatytos vienodos baudos – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų, taip pat ir vienodi administracinio arešto terminai – nuo dvidešimties iki trisdešimties parų, tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį skiriant baudą, transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip alternatyvi papildoma nuobauda, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį – transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. numatyta teisė nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui) pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Tačiau, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir asmens veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., vienas iš esminių Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sudėties požymių yra konstatavimas protokole, kad asmuo vairavo transporto priemonę, turėdamas už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytų pažeidimų padarymą paskirtą administracinę nuobaudą. A. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nekonstatuota, kad transporto priemonę jis vairavo, turėdamas už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl šioje konkrečioje situacijoje administracinio teisės pažeidimo protokole padaryto pažeidimo esmė nėra atskleista.

Taigi šios bylos administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų ir neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalavimų, pažeidžia vieną iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Asmens teisę žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir jo teisę į nešališką teismą užtikrinti įpareigotas yra ne tik teismas, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolus surašančios institucijos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas pats administracinio teisės pažeidimo protokole esančių trūkumų pašalinti negali, nustatyti protokolo trūkumai trukdo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, užkerta galimybę nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiką, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeltą administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nu­ta­rtis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu ga­li bū­ti skun­džia­ma Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­ja Aušra Volskytė