- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- 1-52-1257/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42302-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Montvydaitė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Kristina Adomavič
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, profesinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2025 m. gruodžio 3 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini)kilometre, vairavo ratinį traktorių „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jo nesuvaldęs nuvažiavo į griovį bei apsivertė, ir po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, minėtoje transporto priemonėje vartojo alkoholį, ir jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, o būtent mažiausiai 2,17 promilių neblaivumas, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gruodžio 3 d. dirbo, arė pas ūkininką (duomenys neskelbtini). Traktoriuje turėjo alkoholio, nedidelę 0,33 l „plečkutę“, kurią buvo iš anksto nusipirkęs. Planavo ją atsidaryti, kai parvažiuos ir pastatys traktorių į garažą. Tą dieną krito rūkas, buvo šlapia ir tamsu, iš paskos važiavo miškovežis. Norėjo pasitraukti į šoną, kad pravažiuotų miškovežis ir jį patraukė į „ravą“, todėl nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Traktorius nuvirto švelniai, jis nebuvo sužeistas. Tuoj sustojo mašinos, žmonės atėjo pažiūrėti, ar jam viskas gerai. Pats nieko nekvietė, nes jau buvo sustojusi mašina ir pagalba jau buvo iškviesta. Pasimetė, išsigando, buvo strese ir sugalvojo atsidaryti buteliuką. Iš buteliuko patraukė „gerą burną“. Alkoholis buvo 40 laipsnių stiprumo. Iš vakaro taip pat buvo išgėręs „skarbonkę“ alaus. Gėda pripažinti, tačiau prieš eismo įvykį irgi buvo išgėręs pusę „plečkutės“, o apsivertus traktoriui ją užbaigė. Butelį išmetį lauk, kad jo nerastų, nematytų. Kai pergalvojo visą situaciją, tai neįsivaizduoja, kodėl jis taip padarė. Traktorius priklauso darbdaviui – ūkininkui A. U.. Sunku pasakyti, kokia traktoriaus vertė, transporto priemonė nebėra nauja. Įvykio metu traktorius buvo apgadintas nestipriai. Šiuo metu pas A. U. nebedirba. Ūkininkas ir taip buvo žadėjęs mažinti „etatus“, bet šitas įvykis nulėmė, kad nebedirba pas A. U.. Anksčiau jokių panašių veikų nėra padaręs, tai buvo pirmas toks įvykis. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet jokių išmokų negauna, gyvena iš žmonos gaunamų pajamų. Bando ieškotis darbo, kol kas nerado. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui, kadangi šiuo metu finansinė padėtis yra sunki. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame
posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be paties kaltinamojo A. A. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas iudytojas A. A. parodė, kad 2025 m. gruodžio 3 d. su tėvu A. A. buvo darbe, bet kadangi dirba su skirtingomis žemės ūkio technikomis, darbe kartu nebūna, tačiau susiskambina. Tą dieną paskutinį kartą su tėvu telefonu kalbėjo 15.40 val. Pokalbio metu tėvo būsena ar kalba jokių įtarimų dėl girtumo nesukėlė. Abu turėjo būti garaže 17.00 val., todėl 16.49 val. skambino tėvui paklausti, ar jis greitai grįš, bet tėvas neatsiliepė. Paskambinus dar kartą, atsiliepęs nepažįstamas asmuo pasakė, jog kelyje yra apsivertęs traktorius, kabinos viduje – žmogus, paties eismo įvykio nematė, važiavo pro šalį ir pamatęs nugriuvusį traktorių, sustojo. Tuomet panašiai per 5 minutes atvykęs į įvykio vietą pamatė šonu nuvirtusį tėvo traktorių su plūgu. Kabinos viduje šonu buvo tėvas, kuris tiesiog gulėjo, nejudėjo ir jokių garsų neleido. Per langą bandė jį kalbinti, tačiau jis nekalbėjo, į aplinką nereagavo. Atvykus greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnams tėvas iš kabinos buvo išneštas. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje pareigūnai jam nustatė girtumą. Nematė, kad tėvas gėrė alkoholį (b. l. 28-31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. U. parodė, kad jo ūkyje dirbantį A. A. 2025 m. gruodžio 3 d. matė apie 13.30-14.00 val., kai jis su jam paskirtu ratiniu traktoriumi dar tebebuvo garaže ir jam davė nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), suarti dirvą ir grįžti iki 17.00 val. Tuo metu A. A. buvo blaivus, jokių įtarimų nesukėlė. Vakare, 16.57 val., paskambinęs A. A. sūnus A. informavo, jog jo tėvas kelyje (duomenys neskelbtini) apsivertė. Nuvykęs į įvykio vietą, kurioje jau buvo A., taip pat priešgaisrinės apsaugos tarnybos automobilis, pamatė, jog A. A. traktoriaus kabinoje guli nejudėdamas, per lango stiklus buvo neįmanoma suprasti, ar jis miega, ar yra be sąmonės, tačiau aiškiai matėsi, kad nėra prispaustas. Kad ištrauktų A. A. iš kabinos, buvo išdaužtas lango stiklas. Apžiūrėję paramedikai informavo, jog A. gyvas, nešant neštuvais į greitosios medicinos pagalbos automobilį jis buvo sąmoningas. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje policijos pareigūnai nustatė A. A. neblaivumą. Kiek pavyko apžiūrėti traktoriaus kabiną, jokių girtavimų požymių nepastebėjo. Eismo įvykio metu apgadintas tiek pats traktorius, tiek plūgas (b. l. 34-37).
2025 m. gruodžio 3 d. 16.49 val. registruotas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad neblaivus (2,17 prom.) A. A., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. 19.30 val. Regioninės Telšių ligoninės pranešimas, kad dėl peties, žasto ir klubo sumušimų greitosios medicininės pagalbos atvežtas neblaivus (2,41 prom.) A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-40).?
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. 2025 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 3 d., apie 16.50 val., gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) vairuotojas guli traktoriaus kabinoje susirietęs. Nuvykę į įvykio vietą, adresu Telšių r. sav., kelias (duomenys neskelbtini), rado nuo kelio nuvažiavusį ir apvirtusį ant šono traktorių „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje buvo vairuotojas, kaip vėliau nustatyta, A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jis buvo sąmoningas, tačiau į aplinką nereagavo. Kartu atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ištraukė A. A. iš traktoriaus. Ištrauktas jis buvo sąmoningas, tačiau į aplinką reagavo sunkiai, nunešus į greitosios medicinos pagalbos automobilį pradėjo kalbėti, tačiau sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai dėstė mintis, negalėjo pajudėti. Paklausus, kada jis vartojo alkoholinius gėrimus ir kaip nuvažiavo nuo kelio, A. A. atsakė, kad tai ne jo (K. M.) reikalas. A. A. patikrinus girtumą alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,17 promilių, antru – 2,23 promilių girtumas. Apžiūrint įvykio vietą ir traktorių jokių alkoholinių gėrimų nebuvo pastebėta. A. A. viešojoje įstaigoje Regioninėje Telšių ligoninėje nustatyta peties, žasto ir klubo sumušimas, išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 8-10).
2025 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 3 d. kelyje (duomenys neskelbtini), už dešinės pusės kelkraščio griovyje matomas apvirtęs traktorius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio prikabintas plūgas. Traktoriaus kabinos viduje matomi išmėtyti įvairūs daiktai, jokio alkoholio nestebima (b. l. 11-25).
2025 m. gruodžio 3 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad A. A. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. A. A. alkoholio kiekio matuokliu 17.36 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 17.52 val. – 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 42). ?
2025 m. gruodžio 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu traktorius „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (b. l. 48).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. 2025 m. gruodžio 3 d. apie 16.50 val., Telšių r., kelio (duomenys neskelbtini), vairavo ratinį traktorių „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldęs nuvažiavo į griovį bei apsivertė, ir po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, minėtoje transporto priemonėje vartojo alkoholį. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų A. A. ir A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymu aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. A. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Byloje gautas R. V. prašymas atleisti kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. V. atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. nurodė, kad laiduotoja sutinka tapti jo sesuo R. V., kuri jam daro tik teigiamą įtaką, ji jam kaip mama. Su seserimi juos sieja šilti santykiai, nors be jos turi dar brolių ir seserų, tačiau artimiausiai bendrauja su R. V..
Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja R. V. paaiškinimus, nustatyta, kad kaltinamasis A. A. yra jos brolis. Labai neigiamai ir nepateisinamai vertina susidariusią situaciją. Nurodė, kad įvykis buvo netikėtas, nes A. A. ilgus laiko tarpus išbūna negėręs, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Su broliu artimai bendrauja, kai mamos nebeliko, ji mažesniems broliams ją atstoja. Kalbėjo su broliu apie įvykį, visą savaitę pas jį išbuvo, kadangi brolis labai save griaužė, buvo minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo. Mano, kad brolis padarė išvadas ir ji galės jį teigiamai įtakoti. Supranta savo, kaip galimos laiduotojos, atsakomybę, sutinka laiduoti už brolį. R. V. yra pensininkė, jos pajamas sudaro gaunamos senatvės ir našlių pensijos, iš viso apie 490 Eur. R. V. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 147, 148, 151-152). Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad R. V. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. A..
Dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su A. A., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos sąlygos, t. y. A. A. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba (b. l. 57-58, 59-60, 61-63). A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė, kuri betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nurodė teismui, kad A. A. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad R. V. yra tinkama būti laiduotoja.
Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, todėl A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos R. V. atsakomybėn. Atsižvelgiant į laiduotojos ir paties kaltinamojo sunkią turtinę padėtį (b. l. 141, 151-152), skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 1-2, 4-6 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. A. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas mažiausiai 2,17 promilių girtumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 4 d. (BK 68 straipsnis).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. A. vairuodamas jo darbdaviui A. U. priklausantį traktorių sukėlė eismo įvykį ir po to iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Emprekis duomenis traktoriaus „M. F.“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 28780 Eur su PVM (b. l. 47). Jokių papildomų duomenų, paneigiančių VšĮ Emprekis pažymoje nurodytą transporto priemonės rinkos kainą, teismui nepateikta. Visgi, šiuo atveju nustatant išieškotinos konfiskuotino turto vertės dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu neturi darbo, jo turtinė padėtis yra sunki (b. l. 141). Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, iš A. A. išieškotini 4000 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam A. A. paskirtas gynėjas ir išaiškinta minėta BPK 106 straipsnio 2 dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 348,65 Eur (b. l. 126-130). Gynėjas kaltinamajam A. A. buvo paskirtas, kaip to reikalauja BPK normos, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma, kaltinamasis nedirba, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl iš A. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. A. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: traktorius „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tenkinus A. U. prašymą, grąžintas savininkui, todėl jis paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio), paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. A. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur (keturis tūkstančius Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).
Kol nuosprendis įsiteisės, A. A. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: traktorių „M. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko A. U. nuosavybėje; laikmeną su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.), palikti prie baudžiamosios bylos.
A. A. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
R. V. išaiškinti, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.