Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Danguolei Frankonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteisto ir neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius darbo teisei A. P. 2011 m. rugsėjo 23 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0809-0016 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, leido 2011 m. rugsėjo 15 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbti J. K., prieš tai nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. K. priėmimą į darbą, t.y. leido J. K. dirbti nelegaliai (b.l. 3-4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškino, kad tai, kas parašyta administracinio teisės pažeidimo protokole, yra netiesa. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai pirmiausia iškvietė (duomenys neskelbtini) cecho meistrą T. R. ir tik paskui išsikvietė jį patį. Inspektoriai jam nepateikė pavedimo dėl inspektavimo, ar jie yra įgalioti atlikti patikrinimą įmonėje, tačiau pateikė paaiškinimą T. Č. vardu. A. T. Česnako vardu ir pavarde jis nežino. Kai iš namų buvo iškviestas J. K., jis paaiškino, jog inspektoriams prisistatė ne savo vardu ir pavarde bei pabėgo. J. K. buvo atėjęs pas tėvą A. K., kuris dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, ir niekas nematė, įskaitant ir jį patį, kad J. K. ceche būtų dirbęs. J. K. (duomenys neskelbtini) nedirba ir su kuo jis tarėsi dėl darbo nežino. Kaip J. K. rašė paaiškinimą, jis nematė. Kodėl tylėjo, kai J. K. rašė paaiškinimą, jeigu viskas buvo netiesa, taip pat negalėjo paaiškinti. 2011 m. rugsėjo 15 d. jis buvo atsakingas įmonės vardu – laikinai buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi pagal įsakymą, nors įgaliojimų priimti į darbą žmones neturėjo. Jokių veiksmų tądien jis nesiėmė, tik, kai grįžo direktorius, jis jį informavo dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įvykio, tačiau direktorius jam dėl to nieko nesakė.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. K. pažįsta darbo reikalais. Apie galimą nelegalų darbą (duomenys neskelbtini) jiems buvo pranešta anonimiškai. 2011 m. rugsėjo 15 d. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta 12 darbuotojų, kurie pateikė darbuotojo pažymėjimus, ir J. K., kuris darbuotojo pažymėjimo nepateikė ir paaiškino, jog dirba pirmą dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta, dėl darbo sąlygų jis tarėsi su laikinai einančiu direktoriaus pareigas direktoriumi, darbą pradėjo 8.00 val. ir baigs 16.30 val., susitarė dėl 1000,00 Lt atlyginimo. J. K. iš pradžių inspektoriams prisistatė kitu vardu ir pavarde, surašė paaiškinimą, tačiau, patikrinus darbo sutarčių registracijos žurnalą ir darbo sutartis, pamatė, kad šitoje įmonėje J. K. anksčiau yra dirbęs, taip pat šiuo metu dirba ir jo tėvas A. K.. Kaip J. K. jau antrąkart ir savo vardu bei pavarde rašė paaiškinimą, matė buhalterė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K.. Tiek J. K. pirmame paaiškinime, rašytame svetimu vardu ir pavarde, tiek antrame paaiškinime, rašytame savo tikruoju vardu ir pavarde, buvo nurodytos tos pačios aplinkybės. Kadangi patikrinimo metu laikinai direktoriaus pareigas ėjo A. K., tai jis ir privalo atsakyti už padarytą administracinį teisės pažeidimą. J. K. jokio spaudimo nei jis, nei kartu su juo buvę inspektoriai nedarė ir nenurodinėjo, ką rašyti paaiškinimuose. Pavedimą tikrinti (duomenys neskelbtini) jie turėjo, pateikė pavedimą administracinėse patalpose ir savo darbo pažymėjimus kiekvienam darbuotojui. Pavedimo kopijos įmonėje nepaliko, nes niekas neprašė.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei. A. K. nepažįsta ir jį patikrinimo metu matė pirmą kartą. Apie galimą nelegalų darbą (duomenys neskelbtini) jiems buvo pranešta anonimiškai. 2011 m. rugsėjo 15 d. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta 12 darbuotojų, kurie pateikė darbuotojo pažymėjimus, ir dar vienas darbuotojas, kurio vardo ir pavardės nepamena. Tas darbuotojas pažymėjimo nepateikė ir paaiškino, jog dirba pirmą dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta, dėl darbo sąlygų ir atlyginimo jis tarėsi su laikinai einančiu direktoriaus pareigas direktoriumi. Ji matė, kaip tas asmuo stovėjo prie gamybinių staklių ir šlifavo detales, nes staklės buvo įjungtos, o to asmens rankos buvo murzinos, tepaluotos, asmuo buvo su darbo rūbais. Kadangi tas asmuo iš pradžių prisistatė kitu vardu ir pavarde, tai jie patikrino darbo sutarčių registracijos žurnalą ir darbo sutartis, be to, jiems buvo pasakyta, kad tas asmuo prisistatė ne savo vardu ir pavarde. Taip paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai yra J. K., iš kurio buvo paimtas antras paaiškinimas dėl duomenų patikslinimo. Savo darbo pažymėjimus ji ir kiti du inspektoriai pateikė kiekvienam darbuotojui, o pavedimą dėl inspektavimo turėjo inspektorius A. P..

Liudytojas T. M. paaiškino, kad jis yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei ir A. K. pažįsta iš matymo. Apie galimą nelegalų darbą (duomenys neskelbtini) jiems buvo pranešta anonimiškai. 2011 m. rugsėjo 15 d. atlikus patikrinimą pagal pavedimą dėl inspektavimo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jie rado vieną asmenį, nesantį jų turimuose Sodros duomenų bazės sąrašuose. Tas darbuotojas pažymėjimo nepateikė ir raštu paaiškino, jog dirba pirmą dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta, dėl darbo sąlygų ir 1000,00 Lt atlyginimo jis tarėsi su laikinai einančiu direktoriaus pareigas direktoriumi. Jis matė, kaip tas asmuo du kartus rašė paaiškinimus ir A. K. turėjo tai matyti. J. K. jokio spaudimo niekas nedarė ir nenurodinėjo, ką rašyti paaiškinimuose. Pavedimą tikrinti (duomenys neskelbtini) jie turėjo, kurį pateikė administracinėse patalpose, taip pat buvo pateikę ir savo darbo pažymėjimus. Pavedimo dėl inspektavimo kopijos įmonėje nepaliko, tačiau, jei įmonei jos reikėjo, niekas nedraudė jos pasidaryti pačiai įmonei.

Apklaustas liudytojas J. K. nurodė, kad A. K. pažįsta – prieš 4-5 metus jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. jis atėjo į (duomenys neskelbtini) cechą pas tėvą A. K., kuris ten dirba, pasiimti raktų. Raktų nepasiėmė, nes atvažiavo trys inspektoriai, kurie jam pasakė, kad jis čia dirba nelegaliai ir jam blogai baigsis. Su inspektoriais jis susitiko prie durų, jokių detalių nešlifavo ir buvo tepaluotas dėl to, jog tvarkėsi garaže. Kadangi darbo inspekcijos pareigūnai jau kartą buvo iš jo paėmę pinigus, jis išsigando, nenorėjo problemų ir pirmąkart inspektoriams prisistatė ne savo vardu ir pavarde. Inspektoriai jam liepė rašyti paaiškinimą, kadangi jei jis parašys paaiškinimą tokį, kaip inspektoriai liepė, jam ir jo viršininkui nieko už tai nebus. Kadangi jis inspektoriais pasitikėjo, tai abiejuose paaiškinimuose parašė tą patį ir viską, kaip jam liepė inspektoriai. Antrąjį paaiškinimą jis parašė jau savo vardu ir pavarde. Kai jis rašė paaiškinimą, A. K. jam sakė, kad jis kažką neteisingai rašo. A. K. nežinojo, ką jis rašo, kadangi vienas nuo kito buvo per atstumą. Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo J. K. paaiškinimą, liudytojas J. K. paaiškino, kad šiandien sako tiesą, o paaiškinime rašė melą.

Apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir paaiškino, jog J. K. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo atleistas. 2011 m. rugsėjo 15 d. įmonei vadovavo A. K.. Tik direktorius turi teisę nušalinti nuo darbo, o asmuo, laikinai einantis direktoriaus pareigas, savo parašo niekur nededa, teisės priimti į darbą asmenų neturi. Laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo yra atsakingas už gamybos procesą. Jei įvyktų nelaimingas atsitikimas ir direktoriaus nebūtų įmonėje, tai parašą padės asmuo, laikinai einantis direktoriaus pareigas, o už viską atsakys pats direktorius. Nežino tokio atvejo, jog būtų baudžiamas žmogus, kuris pagal pareigybės aprašymą teisės priimti į darbą žmonių neturi. A. K. J. K. tikrai nepriėmė į darbą. Inspektoriai, tikrindami įmonę privalo pateikti pavedimą dėl inspektavimo, kuriame turi būti nurodyti konkretūs asmenys, kuriems suteikti įgaliojimai tikrinti. Toks pavedimas pateiktas ir paliktas įmonei nebuvo, todėl jis prarado teisę apskųsti inspektorių veiksmus. Be to, visi inspektoriai turi pasirašyti įmonės žurnale, tačiau tas taip pat nebuvo padaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne įmonėje, tačiau kažkur lauke, mašinoje. Visi inspektoriai privalo atlikti patikrinimus pagal nustatytus įstatymus ir poįstatyminius aktus, todėl toks inspektorių elgesys jo įmonėje dėl patikrinimo yra neteisėtas. Mano, kad inspektoriai pažeidė tris poįstatyminius teisės aktus, kurie reglamentuoja patikrinimo procedūrą.

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. rugsėjo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 0809-0016 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo akto (b.l. 3-5, 41) matyti, kad, 2011 m. rugsėjo 15 d. 13.40 val. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojos I. B. 2011 m. rugsėjo 15 d. pavedimą dėl inspektavimo Nr. 1764 šis protokolas buvo surašytas A. K. kaip laikinai einančiam (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dėl J. K. nelegalaus darbo. Iš (duomenys neskelbtini) valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo (b.l. 30-31) matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektorių A. P., V. P. ir T. M. parašų apie 2011 m. rugsėjo 15 d. 13.40 val. nėra.

2011 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime (b.l. 6) J. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. Dėl darbo sąlygų jis tarėsi su laikinai einančiu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas A. K.: susitarė dėl 1000,00 Lt atlyginimo per mėnesį. Darbo sutartis su juo nesudaryta. Patikrinimo metu jis šveitė metalines detales. Paaiškinimas surašytas J. K. ir jo pasirašytas.

Pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. Sodros duomenų bazės išrašą, (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registracijos žurnalą ir 2011 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) darbuotojų grafiką (b.l. 7-9, 29) matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirba 40 darbuotojų, tačiau J. K. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo sąraše nėra, darbo sutartis su J. K. nesudaryta. Pagal 2011 m. spalio 4 d. Sodros duomenų bazės išrašą (b.l. 15) J. K. nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB ,,Dzūtra“.

Iš (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 99 (b.l. 10) matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. išvyko į komandiruotę, todėl laikinai eiti direktoriaus pareigas paskyrė inžinierių A. K.. Pagal 2011 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojų grafiką (b.l. 28) inžinierius A. K. dirbo 2011 m. rugsėjo 15 d. 8 valandas.

Nelegalus darbas, kaip administracinis teisės pažeidimas, objektyviai pasireiškia realiai darbuotojo dirbamu darbu, darbdavio ir darbuotojo santykiams turint darbo sutarties požymių, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str., tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių: nesudarius darbo sutarties ar/ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. ir liudytojų A. P., V. P., T. M., J. K., M. M. paaiškinimus bei teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra požymių, kad buvo dirbama nelegaliai – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiesiems inspektoriams darbo teisei 2011 m. rugsėjo 15 d. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal anoniminį pranešimą, buvo rastas vienas realiai (duomenys neskelbtini) dirbantis asmuo – J. K., kuris neturėjo jokių dokumentų, privalomų turėti prieš leidžiant darbuotojams dirbti (Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d. – darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą).

Iš pirminio J. K. rašytinio paaiškinimo 2011 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo metu matyti, kad J. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku nuo 2011 m. rugsėjo 15 d., nors darbo sutartis su juo nesudaryta, o patikrinimo metu jis šveitė metalines detales, t.y. nurodė konkrečias darbo funkcijas, kurias turi atlikti ir dėl kurių buvo susitaręs su laikinai einančiu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas A. K., sutartą atlygį už darbą (1000,00 Lt atlyginimo per mėnesį) bei darbo laiką. Nors J. K. teismo posėdžio metu teigė, jog 2011 m. rugsėjo 15 d. jis atėjo į (duomenys neskelbtini) cechą pas tėvą A. K., kuris ten dirba, pasiimti raktų, raktų nepasiėmė, tačiau patikrinimo metu inspektoriams apie tai neužsiminė ir paaiškinime to nenurodė. Pažymėtina, kad šio liudytojo paaiškinimas buvo rašytas betarpiškai valstybinės darbo inspekcijos atliekamo patikrinimo metu, todėl netikėti jame nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kad jam, J. K., buvo daromas darbo inspekcijos pareigūnų spaudimas, nenustatyta.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškino, kad inspektoriai jam nepateikė pavedimo dėl inspektavimo, ar jie yra įgalioti atlikti patikrinimą įmonėje, o liudytojas M. M. nurodė, kad inspektoriai, tikrindami įmonę privalo pateikti pavedimą dėl inspektavimo, kuriame turi būti nurodyti konkretūs asmenys, kuriems suteikti įgaliojimai tikrinti. Toks pavedimas pateiktas ir paliktas įmonei nebuvo, todėl jis prarado teisę apskųsti inspektorių veiksmus. Be to, visi inspektoriai turi pasirašyti įmonės žurnale, tačiau tas taip pat nebuvo padaryta. Visi inspektoriai privalo atlikti patikrinimus pagal nustatytus įstatymus ir poįstatyminius aktus, todėl toks inspektorių elgesys jo įmonėje dėl patikrinimo yra neteisėtas. Mano, kad inspektoriai pažeidė tris poįstatyminius teisės aktus, kurie reglamentuoja patikrinimo procedūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 1-3 p., 2 d. 5 p., 7 p. valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų; gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti; gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją). Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo, nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus; gerbti tikrinamo subjekto teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. numato darbdavių inspektavimo tvarką: valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.), kurie įteikiami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiami paštu; su inspektavimo rezultatais ir surašytais dokumentais darbuotojų atstovai supažindinami jų prašymu. Inspektavimo vykdymo tvarka nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 16 p., 27 p. numato, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektorius apie neplaninį patikrinimą praneša jo atlikimo metu. Prisistatydamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius pateikia tarnybinį pažymėjimą (valstybės tarnautojo pažymėjimą), įgaliojimą, o atlikdamas neplaninį darbdavio patikrinimą, ir sprendimo (pavedimo) atlikti šį patikrinimą kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, bei paaiškina atvykimo tikslus, aptaria tikrinimo eigą. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus veiksmai ir sprendimai, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtus nutarimus skirti baudas, gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Teismo posėdžio metu apklausti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausieji darbo inspektoriai darbo teisei A. P., V. P. ir T. M. paaiškino, jog pavedimas inspektuoti (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas administracinėse patalpose, o savo darbo pažymėjimus jie pateikė kiekvienam darbuotojui. Pavedimo dėl inspektavimo kopijos įmonėje nepaliko, tačiau, jei įmonei jos reikėjo, niekas nedraudė jos pasidaryti pačiai įmonei. Šie liudytojų paaiškinimai patvirtinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiu įrodymu – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojos I. B. 2011 m. rugsėjo 15 d. pavedimu dėl inspektavimo Nr. 1764 (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausieji darbo inspektoriai darbo teisei A. P., V. P. ir T. M. teisę tikrinti ir inspektuoti (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 15 d. turėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. ir liudytojas M. M. teismui nenurodė jokių objektyvių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, dėl kurių liudytojai A. P., V. P. ir T. M. galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. K. ar liudytojus M. M. ir J. K.. Tai, jog inspektoriai (duomenys neskelbtini) atstovaujančiam asmeniui, t.y. laikinai einančiam direktoriaus pareigas A. K., nepaliko pavedimo dėl inspektavimo kopijos nelaikytina esminiu inspektavimo procedūros pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. K. su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo inspektoriaus darbo teisei A. P. 2011 m. rugsėjo 15 d. jam surašytu patikrinimo aktu ir 2011 m. rugsėjo 23 d. jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0809-0016 buvo supažindintas pasirašytinai ir kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo M. M. teiginys, kad jis prarado teisę apskųsti inspektorių veiksmus, kadangi pavedimas dėl inspektavimo nebuvo paliktas įmonėje yra nepagrįstas, kadangi pavedimas dėl inspektavimo savaime nėra skundžiamas (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 27 p.). Tokie inspektorių veiksmai gali būti ginčijami, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ką ir darė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. bei liudytojas M. M., arba skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtas nutarimas. Be to, liudytojas M. M. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo kopijas ir paaiškino, jog visi inspektoriai, atlikę patikrinimą dėl nelegalaus darbo, privalo pasirašyti ir įprastai ankstesniais atvejais pasirašo šiame žurnale. Kaip matyti iš pateikto registracijos žurnalo jame yra tik Kauno apskrities VMI atstovų parašai, be to, aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatos dėl inspektavimo vykdymo tvarkos tokios pareigos inspektoriams nenumato.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškino, kad, kaip J. K. rašė paaiškinimą, jis nematė, ir negalėjo paaiškinti, kodėl tylėjo, kai J. K. rašė paaiškinimą, jeigu viskas buvo netiesa. Apklaustas liudytojas J. K. paaiškino, jog, kai jis rašė paaiškinimą, A. K. jam sakė, kad jis kažką neteisingai rašo. Be to, paaiškino, jog A. K. nežinojo, ką jis rašo, kadangi vienas nuo kito buvo per atstumą. Šių asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams ir kitų liudytojų paaiškinimams. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog inspektoriai jam liepė rašyti paaiškinimą, kadangi jei jis parašys paaiškinimą tokį, kaip inspektoriai liepė, jam ir jo viršininkui nieko už tai nebus, o kadangi jis inspektoriais pasitikėjo, tai abiejuose paaiškinimuose parašė tą patį ir viską, kaip jam liepė inspektoriai. Šias aplinkybes paneigia byloje esantys kitų liudytojų paaiškinimai, todėl teismas tiki liudytojų A. P., V. P. ir T. M. paaiškinimais dėl tos aplinkybės, jog darbo inspektoriai nevertė J. K. rašyti paaiškinimų, nediktavo, kaip jų rašyti, ir jam negrasino, nes būtent šie liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniems įrodymams. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojai A. P., V. P. ir T. M. galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. K. ar liudytoją J. K.. Objektyvių duomenų, kad liudytojas J. K. buvo verčiamas rašyti paaiškinimą patikrinimo metu, teismas nenustatė.

Apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad tik direktorius turi teisę nušalinti nuo darbo, o asmuo, laikinai einantis direktoriaus pareigas, savo parašo niekur nededa, teisės priimti į darbą asmenų neturi. Laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo yra atsakingas už gamybos procesą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog 2011 m. rugsėjo 15 d. jis buvo atsakingas įmonės vardu – laikinai buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi pagal įsakymą, nors įgaliojimų priimti į darbą žmones neturėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos DK 14 str. ir 16 str. darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Aiškinant Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. sąvoką „įgaliotas asmuo“, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos DK 24 str., nurodančiu darbdavio atstovo sąvoką. Lietuvos Respublikos DK 24 str. nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. šiuo atveju yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, matyti iš (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 99 ((duomenys neskelbtini) direktorius M. M. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. išvyko į komandiruotę, todėl laikinai eiti direktoriaus pareigas paskyrė administracijos darbuotoją inžinierių A. K.). Tai patvirtina ir J. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės – darbo sutartis su juo nesudaryta, o dėl darbo sąlygų jis tarėsi su laikinai einančiu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas A. K.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nepaneigė objektyviais įrodymais (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 99 jam suteiktų įgaliojimų, o liudytojas M. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, už ką atsakingas direktorius ir laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo.

Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo J. K. paaiškinimą, liudytojas J. K. paaiškino, kad teismo posėdžio metu sako tiesą, o paaiškinime rašė melą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškino, kad, kaip J. K. rašė paaiškinimą, jis nematė, ir negalėjo paaiškinti, kodėl tylėjo, kai J. K. rašė paaiškinimą, jeigu viskas buvo netiesa. Teismas netiki pakeistais liudytojo J. K. paaiškinimais teismo posėdžio metu, nes jis teismui teismo posėdžio metu negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl teismo posėdžio metu pakeitė savo pirminius parodymus/paaiškinimus, duotus inspektoriams ir rašytus patikrinimo metu. Pirminiai parodymai nelegalaus darbo bylose yra pagrindiniai faktai, leidžiantys daryti išvadą ir priimti teisingą sprendimą, todėl J. K. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurie prieštarauja jo paaiškinime, rašytame patikrinimo metu, nurodytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad A. K. nelegalaus darbo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai yra įrodyti: J. K., kaip fizinio asmens ir darbdavio (laikinai einančio direktoriaus pareigas), santykiai turėjo darbo sutarties požymius (buvo sutarta dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo funkcijų ir darbo laiko); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (J. K. nepateikė darbo sutarties patikrinimo metu, nurodė, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta), darbuotojas dirbo neturėdamas darbo pažymėjimo. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad A. K., laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, leido 2011 m. rugsėjo 15 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbti J. K., prieš tai nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. K. priėmimą į darbą, t.y. leido J. K. dirbti nelegaliai, – padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ATPK 31-32 str.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir jo turtinę padėtį – anksčiau neteistas (b.l. 12), dirba (b.l. 13), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 21-22), todėl A. K. skirtina šiek tiek mažesnė nei vidutinio dydžio nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.