Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-30 · Administracinė byla Nr. eI3-1384-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
eI3-1384-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03880-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
asociacijos R, Asociacija Rolando Pakso pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1384-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03880-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 27.4; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui J. Č.,atsakovės atstovams E. M., L. P., R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. Sp-393 4 punktu pripažino, kad asociacijos R. P. pilietinio judėjimo „Šaukiu aš tautą“ (toliau ir- Asociacija) užsakytos reklamos kompanija „Ar pritari lito sugrąžinimui?“ laikoma nepinigine auka (20 240,09 Eur) visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“ (toliau – ir Rinkimų komitetas), o 7 punktu perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) surinktą medžiagą dėl Asociacijos gautos paramos panaudojimo politinei kompanijai.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Komisijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. Sp-393 (toliau –ir Sprendimas).

3. Paaiškino, kad Komisijos sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, dėl to, kad priimtas jau pasibaigus Rinkimų komiteto veiklai po rinkimų politinės kampanijos bei koordinatoriui (atstovo rinkimams) netekus įstatyme numatytų teisių ir pareigų (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Komisijos pažymoje nurodoma, kad rinkimų į Europos Parlamentą politinė kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 26 d.; Rinkimų komitetas savarankišku politinės kampanijos dalyviu registruotas 2018 m. gruodžio 11 d. Pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau - Kontrolės įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį politinė kampanija kartu su rinkimų komitetu veiklą pabaigia per 100 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Galutiniai rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai Komisijos duomenimis patvirtinti 2019 m. birželio 2 d.; politinė kampanija baigėsi 2019 m. rugsėjo 10 d.

3.1. Mano, kad sprendimas vertinti Asociacijos veiksmus Kontrolės įstatymo požiūriu grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis. Pažymoje pripažįstama, kad vykdant Politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną 2018 m. lapkričio 6, 9, 19 dienomis buvo užfiksuota Asociacijos lauko reklama pritarianti Prezidento R. P. siūlomai diskusijai dėl lito sugrąžinimo; iš Asociacijos ir reklamos agentūros buvo gauti duomenys, kad ši priemonė vykdyta vieną mėnesį - iki lapkričio 26 dienos. Tačiau VRK tvirtina, kad tokia reklama buvo skleidžiama 2018 m. lapkričio 1-30 d. (4 pažymos punktas), nors Sprendimo rezoliucinėje dalyje tvirtina, kad diskusijos „Ar pritari lito sugrąžinimui?“ lauko reklamos kampanija vyko nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. (1 sprendimo punktas).

3.2. Nepritaria Komisijos argumentui, kad tiek asociacijos, tiek Rinkimų komiteto pavadinimuose yra naudojamas R. P. vardas (21.3 pažymos punktas) ir mano, kad būtų keista, jei Asociacija lauko reklamoje nebūtų nurodžiusi kieno kvietimui diskutuoti dėl lito sugrąžinimo pritariama.

3.3. Pažymi, kad Asociacija ir Rinkimų komitetas dėl lauko reklamos gamybos buvo sudarę sutartis su ta pačia bendrove - UAB ADVERT, nes pastaroji valdo plačiausią lauko reklamos tinklą Lietuvoje ir savo paslaugas teikia už prieinamą kainą. Todėl šis pasirinkimas negali būti vertinamas kaip rinkimų kampanijos finansavimo įstatymų pažeidimas - tai yra tik rūpestingas ir apdairus elgesys. Tas pats pasakytina ir apie Prezidento R. P. nuotraukas su lakūno apranga, prireikus turimos nuotraukos naudojamos pagal konkrečiu metu esamą poreikį (24 pažymos punktas).

3.4. Nesutinka, kad abiejuose dariniuose (Asociacijoje ir Rinkimų komitete) veiklą vykdo tie patys asmenys (25 pažymos punktas), pavyzdžiui, R. A. arba V. S.. Pastarieji su Prezidentu R. P. bendradarbiauja jau maždaug nuo 2002 metų. R. A. R. P. atstovavo Seime dar 2004 metais. Taigi, pirmu atveju, Asociacijos nariai per lauko reklamą viešai išreiškė pritarimą siūlomai diskusijai „Ar pritari lito sugrąžinimui?“, o antru atveju, pristatė konkretų asmenį (R. P.) kaip savo siūlomą kandidatą į Europos Parlamento narius.

3.5. Mano, kad Asociacija negalėjo numatyti, kada ir koks tinklapis, bendrovė pasinaudos Asociacijos medžiaga savo tikslais, ir tai įtakoti. Todėl Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nekorektiškai pripažįstama, kad straipsniai „R. P.. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems“ yra reklamos kampanijos „Ar pritari lito sugrąžinimui?“ dalis, ir yra visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento R. P. judėjimas“ politinė reklama (2 sprendimo punktas). Taip pat, komisija be pagrindo sutapatina lauko reklamos eksponavimo laiką pagal sutartį su UAB ADVERT ir pačios sutarties galiojimą (16 punktas). Asociacijos lauko reklama eksponuota nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d., sutartis galioja iki visiško atsiskaitymo, kuris atliktas 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau tai nereiškia, kad Asociacija vykdė Rinkimų komiteto politinę reklamą ir tuo pačiu suteikė nepiniginę auką visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“.

3.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Komisija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Asociacija sprendimą skundžia visa apimtimi, t. y. visus 10 punktų, nors teisines pasekmės pareiškėjai sukelia tik skundžiamo sprendimo 4 punktas, kuriame pareiškėjos užsakyta reklamos kampanija „Ar pritari lito sugrąžinimui?“ pripažinta nepinigine auka (20 240,09 Eur) visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“, ir 7 punktas, pagal kurį Komisijos surinkta medžiaga dėl asociacijos gautos paramos panaudojimo politinei kampanijai yra perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Skundžiamo sprendimo 1, 2, 3, 5, 6, 9, 10 punktai teisines pasekmes sukelia tik visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“, taip pat R. P., o 8 punktas - R. P.. Teigia, kad pareiškėja skunde nenurodo ir nepaaiškina savo teisinio suinteresuotumo skųsti visą Komisijos sprendimą.

4.1. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nėra nurodytos skundžiamo sprendimo faktinės aplinkybės. Skundžiamo sprendimo faktinės aplinkybės yra nurodytos Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2019 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. 3-130(1.2) „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento R. P. judėjimas“ 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos išlaidų pripažinimo“ (toliau - Pažyma), kuri yra skundžiamo sprendimo sudedamoji dalis. Pažymoje nurodytos aplinkybės neprieštarauja Sprendimo 1 punktui, nes patenka į Sprendimo 1 punkte nurodytą lauko reklamos kampanijos laikotarpį – 2018 m. spalio 23 d. – 2018 m. lapkričio 26 d., kuris buvo nustatytas pagal sutartį su UAB „LT ADVERT“ (Pažymos 16 punktas).

4.2. Teigia, kad pažymos 21 punkte nurodomi požymiai, pagal kuriuos nustatoma kad lauko reklamos kampanija „Ar pritari Lito sugrąžinimui?“, kurią apmokėjo asociacija, yra politinė reklama. Pareiškėjas neginčija tos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjos užsakytos lauko reklamos kampanijos priemonėse vaizduojamas R. P.. Kandidato atvaizdas išorinėje reklamoje yra vertinamas kaip vienas iš politinės reklamos elementų, kuri skleidžiama visų pirma kandidato interesais. Šiuo atveju laikoma, kad Asociacija R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą” veikė kandidato R. P. interesais.

4.3. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamam sprendimui priimti yra nereikšmingos aplinkybės, kad tiek asociacija, tiek Rinkimų komitetas reklamą užsakinėjo toje pačioje įmonėje - UAB „LT ADVERT“ (Pažymos 15-18 punktai), bei kad veiklą tiek asociacijoje, tiek komitete vykdo tiek patys asmenys (Pažymos 25 punktas: R. P., R. A., V. S., D. S.). Šios aplinkybės kaip tik įrodo, kad abiem atvejais veikia tie patys fiziniai asmenys, kurių tikslas yra politinė reklama 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą.

4.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimo, kuriuo Asociacijos platinta lauko reklamos kampanija „Ar pritari Lito sugrąžinimui?“, kurią apmokėjo Asociacija, yra politinė, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento R. P. judėjimas“ 2019 m. gegužės 30 d. Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje nebuvo nurodytos išlaidos už lauko reklamą „Ar pritari lito sugrąžinimui“ ir straipsnį „R. P.. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems“. Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė paklausimus visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“, UAB „LT Advert“ ir UAB „Prodenta“.

6.1. Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius), įvertinęs gautus duomenis, 2019 m. spalio 16 d. pažymoje pasiūlė pripažinti, asociacijos R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“ užsakytos reklamos kampaniją „Ar pritari lito sugrąžinimui?“ nepinigine auka (20 240,09 Eur) visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 7 punktu perdavė VMI surinktą medžiagą dėl asociacijos R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“ gautos paramos panaudojimo politinei kampanijai.

6.2. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 3, 8 ir 11 dalimis, 3 straipsnio 6 dalimi, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 12 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 16 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 ir 7 punktais, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, 2019 m. spalio 17 d. Sprendimu Nr. Sp-393, nusprendė pripažinti Asociacijos užsakytos reklamos kampaniją „Ar pritari lito sugrąžinimui?“ nepinigine auka (20 240,09 Eur) visuomeniniam rinkimų komitetui „Prezidento R. P. judėjimas“ ir perdavė VMI surinktą medžiagą dėl Asociacijos gautos paramos panaudojimo politinei kampanijai.

6.3. Iš Komisijos pažymos matyti, kad 2018 m. lapkričio 26 d. prasidėjo 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų į Europos Parlamentą politinė kampanija. Rinkimų komitetas savarankišku politinės kampanijos dalyviu registruotas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. PK1-2019EP-S4.

6.4. Komisija nustatė, kad Asociacija įregistruota 2018 m. rugpjūčio 9 d., jos finansinės atskaitomybės dokumentai registruoti 2019 m. liepos 1 d., Asociacijos direktorius yra V. S.. Pateiktoje 2018 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad: „Organizacija 2018 m. surengė informacinę kampaniją, kurios metu buvo siekiama informuoti visuomenę apie Organizaciją. Kampanija įgyvendinta įvairiuose miestuose, projekto įgyvendinimui pasirinkti skirtingi viešinimo kanalai socialiniai tinklai, lauko reklama“.

6.5. Stebėsenos duomenys rodo, kad R. P. dažnai ir įvairiuose portaluose viešino straipsnius, kurie parengti bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“. Viename iš jų, t. y. „R. P.. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems“, kuris buvo skelbiamas mažiausiai 3 skirtinguose portaluose (dienraščiuose „Šiaulių kraštas“, „Klaipėda“ ir „Kauno diena“, naujienų portale diena.lt), kalbama apie lito sugrąžinimo idėją.

6.6. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d. ir 9 d. (Vilniaus ir Kauno miestuose) buvo pastebėti tentai ant bendrovės UAB „LT Advert“ priklausančių stendų, kuriuose skleidžiama R. P. reklama. Reklamoje matoma R. P. nuotrauka ir užrašai: „R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“; „Ar pritari lito sugrąžinimui?“; (duomenys neskelbiami)“. Stebėsenos duomenimis, tokia reklama buvo skleidžiama 2018 m. lapkričio 1-30 d. Tokio paties turinio reklama buvo užfiksuota 2018 m. lapkričio 19 d. lauko vaizdo ekrane, esančiame (duomenys neskelbtini) (ant UAB „Prodenta“ stendų).

6.7. 2019 m. rugsėjo 23 d. UAB „Prodenta“ Komisijai pateiktame atsakyme (reg. Nr. 1-5621(7.5), nurodoma, kad reklaminį stendą „Ar pritari lito sugrąžinimui“ užsakė R. P. pilietinio judėjimo „ Šaukiu aš tautą“ atstovas D. S.. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matoma, kad už paslaugas taip pat apmokėjo R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“.

2018 m. spalio 23 d. sudaryta reklaminių plotų nuomos sutartis su R. P. pilietiniu judėjimu: Šaukiu aš tautą“ .

6.8. Iš bendrovės „LT Advert“ 2019 m. spalio 4 d. atsakymo matyti, kad „reklama buvo skleista ne politinės kampanijos laikotarpiu, ji buvo skelbiama Visuomeninio rinkiminio komiteto įvaizdinė reklama.“ Sutartis dėl reklamos su bendrove „LT ADVERT“ buvo sudaryta 2018 m. spalio 23 d. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki politinės kampanijos pradžios, ji galiojo iki 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. iki politinės kampanijos pradžios arba iki visiško šalių atsiskaitymo, paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2018 m. gruodžio 20 d.

7. Pareiškėjos teigimu, abiejuose dariniuose (Asociacijoje ir Rinkimų komitete) veiklą vykdo tie patys asmenys (25 pažymos punktas), pavyzdžiui, R. A. arba V. S.. Pastarieji su Prezidentu R. P. bendradarbiauja jau maždaug nuo 2002 metų. R. A. R. P. atstovavo Seime dar 2004 metais. Taigi, pirmu atveju, Asociacijos nariai per lauko reklamą viešai išreiškė pritarimą siūlomai diskusijai „Ar pritari lito sugrąžinimui?“, o antru atveju, pristatė konkretų asmenį (R. P.) kaip savo siūlomą kandidatą į Europos Parlamento narius. Asociacija negalėjo numatyti, kada ir koks tinklapis, bendrovė pasinaudos Asociacijos medžiaga savo tikslais, ir tai įtakoti.

8. Komisija nesutinka su Pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad lauko reklamos kampanija „Ar pritari Lito sugrąžinimui?“, kurią apmokėjo Asociacija, yra politinė reklama. Lauko reklamoje (tentuose, lauko ekranuose užfiksuoti vaizdai) yra vaizduojamas tik R. P. atvaizdas, tokiu būdu propaguojant vieną asmenį, numatomą kelti kandidatu į Europos Parlamento narius, nėra vaizduojami kiti judėjimo nariai, simbolika, logotipas.

9. Ginčo santykius reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau - ir Kontrolės įstatymas), kurio tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę. Įstatyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Įstatymo 2 str. 8 d.). Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Politine reklama nelaikomi: 1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; 3) politinės kampanijos laikotarpiu per visuomenės informavimo priemones neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas.

9.1. Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis laikomos šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus 4 dalies 7 ir 9 punktus, nustatytą paskirtį, jeigu 4 dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali pareikalauti papildomos informacijos. Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kiekvieno politinės kampanijos dalyvio šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų politinės kampanijos išlaidų, tai yra su politine kampanija susijusių išlaidų, nepriklausomai nuo sandorio datos, dydis negali viršyti šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų didžiausių politinės kampanijos išlaidų dydžių.

9.2. Įstatymas aiškiai numato, kad savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nurodydamas tik dalį politinės kampanijos išlaidų, gali siekti išvengti atsakomybės už išlaidų limito viršijimą bei išvengti skolos įsipareigojimų vykdymo kontrolės, taip pažeisdamas politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumą. Taigi politinės kompanijos dalyviui būtina deklaruoti visas politinės kampanijos išlaidas, o nedeklaravus yra pažeidžiami Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šiurkščiu įstatymo pažeidimu laikoma jeigu politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių (1 d. 2 p.), taip pat laikomi išlaidų limito viršijimas 10 ar daugiau procentų (1 d. 5 p.) arba jeigu politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 10 ar daugiau procentų išlaidų limito (1 d. 6 p.), arba jeigu politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų išlaidų limito (1 d. 7 p.).

9.3. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos asociacijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šio įstatymo nustatyta tvarka gavę paramos gavėjo statusą. Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą kaip parama gauti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje aukos apibrėžiamos kaip aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti.

9.4. Taigi, vykdant politinę kampaniją, politinės kampanijos dalyviams kaip nepiniginės aukos gali būti neatlygintinai suteiktos paslaugos, atlikti darbai, perduotos turtinės ir neturtinės vertybės ir pan. Tokiu būdu politinės kampanijos dalyvis nepatiria tiesioginių išlaidų, kurias patirtų įsigydamas atitinkamas vertybes, paslaugas, ir negauna lėšų į politinės kampanijos sąskaitą iš nepiniginės aukos teikėjo, tačiau gauna politinei kampanijai vykdyti reikalingas paslaugas ar vertybes, kurios gali būti įkainuotos materialine verte. Nepiniginės aukos, kaip ir piniginės, taip pat turi būti apskaitomos kaip politinės kampanijos pajamos. Nustatant nepiniginės aukos vertę, turėtų būti atsižvelgta į patirtas išlaidas.

9.5. Įstatymai griežtai reglamentuoja, iš kokių finansavimo šaltinių savarankiški politinės kampanijos dalyviai gali gauti pajamas politinės kampanijos metu. Kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių (ne partijų) finansavimo šaltiniai politinės kampanijos metu nurodyti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lėšos politinei kampanijai finansuoti privalo būti laikomos politinės kampanijos sąskaitoje. Politinės kampanijos sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansuoti kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, proceso šalių paaiškinimus, pažymi, kad lauko reklamos kampanija „Ar pritari Lito sugrąžinimui?“, kurią apmokėjo Asociacija, yra politinė reklama, o R. P. kaip kandidato atvaizdas išorinėje reklamoje yra vertinamas kaip vienas iš politinės reklamos elementų, ji skleidžiama kandidato interesais, vadinasi, Asociacija R. P. pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą” veikė kandidato R. P. interesais. Aplinkybė, jog dalis mokėjimų įvykdyta iki politinės kampanijos pradžios, t. y. laikotarpiu, kai visuomeninis rinkimų komitetas negali būti finansuojamas aukomis, ir iki jo registravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu, nepakeičia vertinimo, kad komitetui buvo suteikta nepiniginė asociacijos auka. Priešingu atveju, būtų sudarytos prielaidos visuomeniniams rinkimų komitetams nuslėpti dalį finansavimo šaltinių, įskaitant ir neteisėtus. Todėl sistemiškai aiškinant Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis, visuomeninio rinkimų komiteto finansavimas juridinių asmenų aukomis laikytinas neteisėtu (iš neleistinų finansavimo šaltinių) tiek politinių kampanijų laikotarpiu, tiek tarp politinių kampanijų. Taigi visuomeninis rinkimų komitetas iš juridinių asmenų, įskaitant ir viešuosius juridinius asmenis, negalėjo priimti aukų, įskaitant nepinigines aukas.

11. Pareiškėjo teigimu, nėra reikšmingos tos aplinkybės, kad tiek Asociacija, tiek visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento R. P. judėjimas” reklamą užsakinėjo toje pačioje įmonėje, t. y. bendrovėje „LT ADVERT“, kad veiklą tiek asociacijoje, tiek minėtame visuomeniniame rinkimų komitete vykdė tie patys asmenys - R. P., R. A., V. S., D. S.. Teismas negali sutikti su šiais Pareiškėjos teiginiais, nes nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad abiem atvejais veikia tie patys fiziniai asmenys, kurių tikslas yra politinė reklama 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą. Asociacijos ir minėto visuomeninio rinkimų komiteto išorinė reklama turi bendrą stilistiką, tekstinius elementus.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

13. Teismo vertinimu, Komisija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pripažino, kad Pareiškėjos (Asociacijos) užsakyta reklamos kompanija „Ar pritari lito sugražinimui?“ laikoma pinigine auka Rinkimų komitetui.

14. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, proceso šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, Sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. o Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos R. P. pilietinio judėjimo „Šaukiu aš tautą“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas