Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamieji V. Š., V. S. ir K. Č., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015-12-25 apie 13.00 val., veikdami kartu, prie namo Nr. 8, Apynių g., Kaune, parvertė nukentėjusįjį V. L., prispaudė jį prie žemės ir, panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą-peilį, juo grasindami nukentėjusiajam V. L., pareikalavo atiduoti pinigus, taip atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš jo švarko kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, 10 Eur vertės su ,,Tele2“ pildyk SIM kortelė 2 Eur vertės ir 30 eurų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. L. 42 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. su V. S. buvo prie parduotuvės „Maxima“, o K. Č. su nukentėjusiuoju buvo prie kiosko ir gėrė. Ji su V. S. bei K. Č. buvo draugai, nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Jie priėjo prie jų, visi prisigėrė, viską išgėrė, nuėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti dar. Į parduotuvę ėjo K. Č. ir V. L., jis pirko degtinę. Paskui nuėjo toliau, kad policija nematytų, toliau gėrė, kiek laiko – neatsimena. Nukentėjusysis labai agresyviai kalbėjo, prisistatė advokatu ar prokuroru, dalino savo vizitines korteles, pokalbis po pokalbio ir gavosi konfliktas tarp nukentėjusiojo ir K. Č.. K. Č. spyrė nukentėjusiajam, jie vartėsi, paskui K. Č. jai pasakė išimti piniginę, ji išėmė piniginę ir ištraukė telefoną, iš piniginės ištraukė pinigus, o piniginę numetė. Pinigus iškarto toje pačioje parduotuvėje išleido. Ji visko gerai neatsimena, nes praėjo daug laiko, buvo daug išgėrusi alkoholio.

Atsakydama į klausimus, kaltinamoji parodė, kad nukentėjusįjį prie žemės prispaudė K. Č. su V. S., o ji ištraukė piniginę ir telefoną. Iš pradžių spyrė K. Č., o parvertė kartu su V. S., abu kartu. V. S. laikė nukentėjusįjį už peties, K. Č. laikė iš kitos pusės. K. Č. spyrė kokiu 2-3 kartus. Ji peilio nematė. Telefoną padavė V. S., kur jis jį padėjo, nežino. Pinigus pasidalino ir ėjo toliau gerti. Civilinį ieškinį pripažįsta dėl turtinės žalos, o dėl 1000 Eur neturtinės žalos nepripažįsta. Nukentėjusysis nebuvo sumuštas, nebuvo joks peilis prieš jį panaudotas, nebuvo mėlynių. K. Č., į kurią vietą spyrė neprisimena, į koją, gal į šoną, visur spardė į kojas stovinčiam. Gulinčio nespardė, nes jis buvo prispaustas. Nueiti į Apynių gatvę niekas nesiūlė, ten buvo pastovi jų vieta. Parke sakė V. S., kad matė, kaip K. Č. naudojo peilį, bet ji matė peilį pas K. Č. kuprinėje, jis jį nešiodavosi maistui, tačiau konflikto su V. L. metu ji peilio nematė. Policijoje jai parodė būtent tą peilį, kurį nešiodavosi K. Č.. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Kai K. Č. jai liepė išimti piniginę ir telefoną, V. S. tą girdėjo, nes šalia buvo. Kai nugriuvo nukentėjusysis, ten buvo žolytė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste –BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 84-85), kad 2015-12-25, laiko pasakyti negali, buvo šviesus paros metas, ji su V. S. nuo PC ,,Akropolis“ eidama link PC ,,Maxima“ Vytauto pr. 32, Kaune, prie kiosko pamatė geriant K. Č. su nepažįstamu asmeniu. Ji su V. S. prie jų prisijungė, visi gėrė prie kiosko. Po geros valandos pamatę važiuojant policijos pareigūnų automobilius, nusipirko dar alkoholio ir nusprendė išeiti iš šios vietos. Ji negali pasakyti kaip jie ėjo, nes nežino gatvių pavadinimų, bet nueitą kelią gali parodyti, priėjo statybvietę, kur visi kartu toliau gėrė, o maždaug po 2 valandų kilo konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas ji nežino, bet mano, kad dėl nepažįstamo asmens turėto mobilaus telefono. V. S. su nepažįstamu asmeniu pradėjo stumdytis, V. S. spyrė ne mažiau 10 kartų nepažįstamam asmeniui į įvairias kūno vietas, po šių spyrių nepažįstamas asmuo nukrito nugara ant žemės, jam gulinčiam K. Č. spyrė ne mažiau 2 kartų į pilvą, kojas, o V. S. keliu buvo prispaudęs prie žemės nepažįstamą asmenį, o K. Č. prispaudė nepažįstamąjį, nes jis mėgino priešintis. Po to jai V. S. ir K. Č. liepė iš nepažįstamojo kišenių ištraukti turimus daiktus. Jai pradėjus kraustyti nepažįstamojo kišenes, K. Č. nurodė iš vidinės striukės kišenės ištraukti piniginę su pinigais, ji iš striukės išorinės kišenės ištraukė ir mobiliojo ryšio telefoną. Visų muštynių metu ji nematė, kad V. S. ar K. Č. turėtų peilį ar kokį aštrų daiktą. Šiek tiek nuo jų nuėjusi ji iš piniginės ištraukė apie 30 eurų, piniginę išmetė už tvoros, kur vyksta statybos. Po kiek laiko prie jos priėjo K. Č., V. S. ir jie visi pasidalino pagrobtus pinigus į lygias dalis - po 10 eurų kiekvienam, telefoną ji atidavė V. S., jis po to telefoną kažkam pardavė. Ji peilio neturėjo, įvykio metu buvo tik ji, V. S., K. Č. ir nepažįstamasis, daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Dėl šio nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta pilnai.

Kaltinamoji parodymus patvirtino, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kiek kartų ir kas spyrė nukentėjusiajam, nežino, kodėl apklausos protokole taip parašyta, nes ji spyrių neskaičiavo. Nežino, kada geriau atsimena aplinkybes. Kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad pirmas spyrė K. Č., nežino, jie abu spardė stovintį nukentėjusįjį, o gulinčio nespardė. Po to K. Č. liko su nukentėjusiuoju, o ji su V. S. išėjo.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. jis su V. Š. gėrė prie kiosko alkoholį. Jie tuo metu su V. Š. kartu gyveno. Atėjo K. Č. su nukentėjusiuoju nuo Akropolio pusės, atsinešė truputį degtinės. Jis pirmą kartą matė nukentėjusįjį, su K. Č. buvo pažįstami iš matymo. Jie išgėrė, po to pravažiavo policija, todėl kažkas pasiūlė nusipirkti dar alkoholio ir eiti gerti toliau prie vartų Apynių gatvėje. Kiek laiko gėrė, neatsimena, buvo jau daug išgėręs, labai apsvaigęs. Begeriant nukentėjusysis jam pasakė, kad yra teisėjas, po to sakė, kad prokuroras, o pabaigoje, kad advokatas, buvo davęs kortelę. Po to jie dar nusipirko degtinės, nuėjo nuošaliau, kad policija nematytų. Begeriant tarp jo su nukentėjusiuoju kilo konfliktas, bet jis neprisimena, dėl ko. Jis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, šis nukrito, jis prispaudė jį prie žemės. Tada prisijungė ir K. Č.. Jis laikė jį keliu prispaudęs nukentėjusiajam petį, norėjo dar kartą trenkti suduoti, bet K. Č. nukreipė jo dėmesį, todėl jis jį paleido ir atsistojo. Tada V. Š. pasakė: „va piniginė ir telefonas“, o ji pasakė telefoną duoti jam. Jie tada paėjo toliau, V. Š. iš piniginės ištraukė 30 Eur, o jis liepė V. Š. nunešti piniginę nukentėjusiajam, nes ten buvo ir dokumentai, ji nunešė ir numetė. K. Č. tuo metu stovėjo prie šulinio, nes ten daug šulinių yra, o nukentėjusysis tuo metu atsistojęs jau buvo. Jie su V. Š. nuėjo pro Akropolį, o K. Č. buvo su nukentėjusiuoju pasilikęs, netrukus jis atėjo prie jų ir jie toliau gėrė, K. Č., nesakė, ką veikė su nukentėjusiuoju. Jis neplanavo jokio apiplėšimo, tik susiginčijo ir viskas, bet, kai jis jį paleido, V. Š. jau turėjo piniginę ir telefoną. Jis nematė, kur buvo V. Š., kai jis su K. Č. laikė nukentėjusįjį, kažkur už nugaros, jis nematė, kaip buvo kraustomos kišenės. Atsakydamas į klausimus, V. S. parodė, kad tą dieną buvo labai neblaivus, tačiau atsimena, kai sudavė nukentėjusiajam, tik neatsimena, kad K. Č. nukentėjusįjį laikytų prispaudęs, tačiau gali būti, kad K. Č. taip pat laikė jį prispaudęs. Atsimena, kad K. Č. laikė nukentėjusiojo kairį petį, o jis – dešinę ir dar su keliu laikė prispaudęs, kodėl ir kaip K. Č. laikė – neprisimena, nežino. Gali būti, kad K. Č. nurodė V. Š. kraustyti kišenes, bet jis to negirdėjo. Jis pats tikrai neliepė, nes buvo susinervinęs, jam tik rūpėjo duoti į galvą. Laikydamas nukentėjusįjį, nieko nesakė, tik keikėsi. Peilio nematė, gal, kai K. Č. dviese liko su nukentėjusiuoju, K. Č. turėjo peilį, bet prie jo nebuvo jokio peilio. Jam V. Š. sakė, kad matė, kaip K. Č. naudojo prieš nukentėjusįjį peilį, tik ji nenorėjo to pasakyti ikiteisminio tyrimo metu, nes bijo K. Č.. Telefoną jis pardavė iš matymo pažįstamam asmeniui Mindaugui, išmainė į telefoną „Sony Ericsson“, šiuo metu jis jau sudaužytas, SIM kortelę išmetė. Jis su V. Š. nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, nusipirko alaus už tuos pinigus. Kodėl neatidavė pinigų ir telefono nukentėjusiajam, nežino, nepagalvojo, be to reikėjo pinigų išgerti. K. Č. šių pinigų negavo, bet jie visi kartu juos pragėrė. Teisme jis atsimena įvykio aplinkybes, tik dėl prispaudimo tiksliai nėra tikras dėl K. Č.. Jis buvo pamiršęs apie šį įvykį. Savo elgesį vertina blogai, civilinį ieškinį pripažįsta, nes nukentėjusysis patyrė traumą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-21, 2016-06-20 kaltinamojo duoti parodymai (1 t., b. l. 174-176, 2 t., b. l. 8-9), kad 2015-12-25 apie 11.00 val., tikslaus laiko neprisimena, girtavo netoli PC ,,Maxima“, Vytauto pr. 32, esančiame Ramybės parke su V. Š. ir Nerijumi, kurio pavardės nežino, tačiau atpažinti galėtų. Prie jų priėjo Kęstas ir nepažįstamas vyriškis, nešinas buteliu alkoholio. Visi kartu išgėrė atsineštą nepažįstamojo butelį, šis asmuo jų kompanijai pasakojo esąs advokatas, buvęs teisėjas, prokuroras, jam šis asmuo davė savo mobiliojo telefono numerį, kad galėtų į jį bet kada kreiptis. Šio asmens kontaktinių duomenų nebeturi ir negali nurodyti. Pasibaigus alkoholiui, nepažįstamasis pasiūlė nusipirkti dar. Negali pasakyti, kas nuėjo į PC ,,Maxima“, bet jis nėjo. Su nepažįstamuoju galėjo eiti Kęstas. Kai jie grįžo iš parduotuvės, visi ėjo link Apynių gatvės - ėjo Vytauto pr., praėjo Reabilitacijos centrą Vytauto pr. 37, ir atsidūrė Šiaulių gatvėje, paėję apie 20 metrų Šiaulių gatve, pasuko į dešinę ir atsidūrė Apynių gatvėje, kur praėjime už namų gėrė. Kadangi vartojo labai daug alkoholio, būtent jis susipyko su nepažįstamuoju, prisistačiusiu advokatu, tačiau dėl ko susipyko, pasakyti negali. Susipykus jis nepažįstamajam vieną kartą trenkė į veidą, į kurią tiksliai vietą, pasakyti negali. Kai nuo smūgio nepažįstamasis nugriuvo ant nugaros, jis pritūpęs koja jam prispaudė krūtinę ir iškėlęs dešinę ranką grasino trenkti dar kartą į veidą, bet netrenkė. Jam laikant prispaustą nepažįstamąjį, V. Š. patikrino jo kišenes ir kažką išėmė, ką - jis nematė, bet po to jam V. Š. parodė, kad iš nepažįstamojo pagrobė pinigus, kiek tiksliai, neprisimena, galėjo būti 10 eurų, ir mobilųjį telefoną ,,Nokia“, juodos spalvos, mygtukinį, su SIM kortele, kurią po įvykio jis išmetė. Kai jis mušė nepažįstamąjį, Kęstas ir Nerijus stovėjo šalia ir nieko nedarė. Po šio plėšimo jis su V. Š. nuėjo link prekybos centro ,,Akropolis“, o Nerijus ir Kęstas liko su nepažįstamuoju, nes dar buvo likę alkoholio. Jis nepažįstamojo mobilųjį telefoną ,,Nokia“ turėjo apie savaitę laiko, po to išmainė į ,,Sony Ericsson“ ir 2 eurus Mindaugui. Įvykio metu peilio su savimi neturėjo ir apskritai gyvenime jo su savimi nesinešioja. Dėl šio nusikaltimo labai gailisi ir savo kaltę. Papildomos apklausos metu V. S. patvirtino savo parodymus ir juos patikslino, kad ankstesnėje apklausoje minėjo asmenį vardu Nerijus, tačiau gerai pagalvojęs atsiminė, kad įvykio dieną šio asmens nebuvo. Įvykio metu jis peilio neturėjo.

Kaltinamasis V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau parodė, kad nematė, kaip V. Š. kraustė kišenes, nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip parašyta, šiuo metu geriau atsimena. Savo apklausos protokolą skaitė, pasirašė jį. Pacitavus parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kuriame užfiksuoti V. S. paaiškinimai „V. L. už rankų laikė jis ir K. Č., o V. Š. iš V. L. švarko kišenių išėmė piniginę su joje buvusiais pinigais ir mobilųjį telefoną „Nokia““ (2 t., b. l. 10-15), kaltinamasis parodė, kad užfiksuota ne iš jo žodžių, tyrėjas tiesiog lindo į psichologiją, ką jam sakė, tam jis pritarė, jis tikrai nematė, kaip V. Š. kraustė kišenes. Jokio poveikio jam nebuvo daroma, bet įtampa buvo. Advokatė dalyvavo jo apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kodėl V. Š. sako, kad jis liepė kraustyti kišenes, nežino. Kol jie visi kartu su nukentėjusiuoju gėrė, jis jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė.

Kaltinamasis K. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad jis, V. Š. ir V. S. buvo prie Akropolio. V. Š. nuėjo prie žmogaus paprašyti rūkyti, tada prie jo priėjo nukentėjusysis, užmezgė pokalbį, pasiūlė išgerti Kalėdų proga, turėjo degtinės butelį. Jis anksčiau nebuvo pažįstamas su V. L.. Tada su juo ėjo link parduotuvės „Maxima“ Vytauto prospekte, bet tą dieną ji nedirbo. Prieš tai jie buvo nusipirkę alaus, sustojo jį gerti prie kiosko Vytauto prospekte, išgėrę grįžo atgal iki Akropolio. Nukentėjusysis nupirko dar kažkokio alkoholinio gėrimo, tada kažkieno pasiūlymu nuėjo statybų, kad negerti prie kiosko, nes ten dažnai policija važinėja. Prie tų statybų dažnai jie gerdavo alkoholį. Ten išgėrinėjo, tada įvyko konfliktas tarp V. S. ir V. L., bet dėl ko, jis nežino. Tada V. S. smūgiavo nukentėjusiajam, sudavė vieną ar du kartus, nukentėjusysis parvirto. V. S. norėjo dar kartą suduoti, tačiau jis jam pasakė, kad nereikia. Jis su V. S. laikė nukentėjusįjį, o V. Š. puolė jį kraustyti. Jis laikė V. S., sakė, kad šis nesipriešintų, nes V. S. būtų dar jį mušęs, nes yra karšto būdo. Jis laikė nukentėjusįjį už peties ir ties koja, nukentėjusysis gulėjo ant dešinio šono, o jis laikė jį prispaudęs. Jis gynė V. L. nuo V. S.. V. L. buvo prasegta striukė, V. Š. iškraustė striukę, o paskui dar kraustė švarką. V. Š. pati pirma puolė kraustyti, pati tai sugalvojo. Peilio jokio nebuvo, peilis buvo kuprinėje, tačiau nebuvo naudojamas. V. L. gulėjo ant kanalizacijos dangčio, tai gal jam nuo to dangčio vaidenosi peilis. Sulaikymo metu tyrėjai pas jį peilį rado, bet jis visas surūdijęs, net geležtės nesimato. Kada iš nukentėjusiojo paėmė telefoną, jis nematė, tik matė, kad paėmė piniginę. Paskui piniginę numetė kažkur statybvietėje, tada V. S. lipo per tvorą, kad paimti piniginę ir paduoti V. L.. Piniginę, jam atrodo, kad padavė nukentėjusiajam. Jis jokių pinigų negavo, su juo niekas pinigų nesidalino, V. S. ir V. Š. dar nusipirko alaus parduotuvėje „Express Market“, Vytauto prospekte, tada išsiskirstė stotelėje, V. S. su V. Š. išvažiavo autobusu. Po to laiko jis jų nematė dvi dienas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nemelavo. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad prisipažįsta kad kai V. L. buvo užpultas, jis jį laikė ir per tą sąmyšį pasakė V. Š., kur randasi ta piniginė, nes V. L. prie jo į kišenę ją įsidėjo, todėl jis žinojo, kur ta piniginė. Jis su V. S. ir V. Š. nebuvo susitaręs veikti prieš V. L., peilio nenaudojo, negrasino nukentėjusiajam, tik pasakė, kad nesipriešintų, nes sumuš, telefono ir 30 Eur nepagrobė. V. L. jis nespyrė, jeigu būtų spyręs, tai jis būtų kritęs tiesiai ant V. Š. ir V. S.. Kodėl V. Š. sako priešingai, jis nežino, ji kažko pyksta ant jo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 32 Eur turtinę žalą, 1000 Eur neturtinės žalos nepripažįsta, tiek žalos nebuvo padaryta, gal kokie 200-300 Eur, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuo to kanalizacijos dangčio, ant rankos krumplio ir ant skruosto matė nubrozdinimus.

Nors kaltinamieji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau jų kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad K. Č., V. Š. yra anksčiau matęs, o V. S. pirmą kartą pamatė įvykio metu. 2015 m. gruodžio 25 d. jis atėjo į Ramybės parką, prie jo priėjo K. Č. ir V. Š., paprašė parūkyti, jis pasiūlė jiems išgerti, nes nebuvo ką veikti, o buvo šventės. Jie išgėrė prie kioskelio. Jis buvo pasiėmęs iš namų 50 Eur, buvo pirkęs degtinės, todėl jam buvo likę 30 Eur. Jokių konfliktų nebuvo, tik V. S. kažkokių teisinių klausimų turėjo, jis jam davė savo vizitinę kortelę. Tada policija pravažiavo ir jie pasiūlė nueiti toliau. Jie nuėjo į Apynių gatvę, priekyje ėjo V. S., už nugaros daugiau šone - K. Č., iš dešinės pusės - V. Š.. Tik įėjus į Apynių gatvę iš Šiaulių gatvės, K. Č. jam pakišo koją, jis nukrito ant nugaros, tada K. Č. prispaudė jam kairę ranką, o V. Š. dešinę, K. Č. prikišo prie kaklo kažkokį pjaunantį daiktą. Jis suprato, kad tai peilis, nes bandė tą peilį patraukti ir jam buvo sužalotas pirštas, tada jis atitraukė ranką. V. Š. ištraukė piniginę, padavė ją K. Č., o jis V. S., tada V. S. atidarė ją, ištraukė ir pasiėmė pinigus, piniginę gražino jam. Po to V. S. pasakė „paieškok telefono“, K. Č. paieškojo, ištraukė jį ir padavė V. S. ir tada jie visi pabėgo, o jis nuėjo į policiją. Jie jo nei mušė, nei spardė, tik pakišo koją, laikė, pakišo po gerkle kažkokį pjaunantį daiktą, nes jis aštrus buvo. Jis tą dieną nebuvo blaivus, tiksliai neatsimena, ar jis priėjo prie kaltinamųjų, ar jie prie jo, tačiau jis atsimena, kad nejautė jokios grėsmės, pasiūlė jiems išgerti. Alkoholį jis pirko parduotuvėje „Maxima“, pirko baltos degtinės vieną ar du butelius, tikriausiai puslitrinius, išleido 20 Eur. Kad koją jam pakišo K. Č., mano todėl, kad būtent jis ėjo jam iš dešinės pusės, o jam buvo suduotas smūgis į dešinės kojos blauzdą. Jokių grasinimų nebuvo, smūgių jam nesudavė, nežino, kodėl kaltinamieji taip teigia. Ką jie darė su pinigais, nematė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį 32 Eur turtinei žalai atlyginti, ją sudaro pagrobti pinigai 30 Eur ir 2 Eur SIM kortelė, bei prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalo, nes buvo padaryta smurtinė veika, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nemalonūs prisiminimai. Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis parodė, kad jis gerai atsimena aplinkybes, nes išsigando, kai buvo pargriautas, išsiblaivė. Patvirtino, kad buvo panaudotas kažkoks pjaunantis daiktas, nes pirštas buvo perpjautas, o ten, kur jis nugriuvo, jokių vamzdžių nebuvo, šulinių nebuvo, buvo tik plūktas molis, kietas pagrindas, šukių ar kitokių pjaunančių daiktų ten nebuvo primėtyta. Pakišus koją atsitrenkė nugara į takelio gruntą. Paties peilio nematė, tik samprotauja, kad tai buvo jis, nes pirštas buvo sužalotas, tačiau ar galėjo būti koks kitas daiktas panaudotas, negali pasakyti, galėjo būti bet kas. Bendravimo su kaltinamaisiais metu peilio pas nieką nematė, tačiau neįmanoma, kad galėjo susižaloti pirštus į šulinį, tokiu atveju būtų kitokio pobūdžio trauma. Be įpjovimo jam dar krumpliai buvo sužaloti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nuketėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-31 (1 t., b. l. 23-25), kad įsukus iš Šiaulių gatvės į takelį, jį parvertė pirmas vyras ir moteris, jis pajuto, kad guli ant nugaros. Pirmasis vyras ir moteris jį prispaudė prie žemės, pirmasis vyras prikišo jam prie gerklės peilį ir liepė atiduoti pinigus. Peilis buvo nedidelis, jo apibūdinti negali, bet kad jis buvo yra tikras, nes juto geležtę prie gerklės, norėdamas apsiginti, už geležtės pačiupo ir įsipjovė pirštus. Visą tą laiką antrasis vyras stovėjo šalia ir žiūrėjo. Jis išsigandęs tylėjo, jautė, kad iš jo švarko kišenės pirmasis vyras ištraukė piniginę, kurią padavė antrajam vyrui, šis išėmė pinigus ir atgal grąžino jam piniginę. Antrasis vyras liepė paimti ir telefoną, tada pirmasis vyras iš švarko dešinės kišenės ištraukė jo telefoną ,,Nokia“, 10 eurų vertės.

Nukentėjusysis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tada geriau atsiminė viską. Koks tai daiktas, apibūdinti negali, o apklausiamas nurodė, kad pakišo peilį, nes jam taip atrodo, tai populiariausias daiktas. Pinigus ištraukti V. Š. liepė K. Č., tą girdėjo ir V. S., kuris jokio smurto nenaudojo, tik liepė ištraukti telefoną.

Liudytojas M. J. parodė, kad jam einant prie stoties kaltinamasis V. S. jam pasiūlė pirkti telefoną Nokia 206 už penkis eurus, patikino, kad telefonas nevogtas. Kadangi jo telefonas buvo sugedęs, todėl jis tą telefoną nupirko. Vėliau telefoną paravė A.J. taip pat už penkis eurus. Į kitą telefoną nemainė, nežino, kodėl taip kaltinamasis sako. V. S. jam nebuvo pažįstamas iki telefono pirkimo.

Liudytojas A. J. parodė, kad iš M. J. nusipirko telefoną. Kada tai buvo neatsimena, tačiau seniai, per šventes. M. J. yra jo draugo panelės sūnus, jis buvo pas draugą, M. J. atvažiavo į svečius, pasiūlė nusipirkti telefoną „Nokia“ mygtukinį, jis nusipirko už 5 ar 7 eurus. Nesakė, iš kur tą telefoną turi. Jis telefonu naudojosi, o šiuo metu telefonas policijoje. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pirko iš T., tačiau turėjo mintyje M. J., tačiau tuo metu galvojo, kad jo vardas T..

Kaip matyti iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, įvykio registracijos kortelės (1 t., b. l. 5-6, 9), V. L. 2016-12-25 15.11 val. pranešė policijai, kad apie 12.30 val. jam einant kartu su iš matymo žinomais dviem vyrais ir moterimi, vienas iš vyriškių parvertė jį ant žemės ir, turėdamas daiktą, panašų į peilį pridėjo jį jam prie kaklo ir liepė atiduoti pinigus, kiti asmenys ėmė kraustyti jo kišenes ir paėmė pinigus.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. L. parodė vietą prie namo Nr. 8, Apynių g., Kaune, ir paaiškino, kad 2015-12-25 šviesiu paros metu, jis pajuto kaip jį parvertė ant žemės, apklausoje nurodytas pirmasis vyras su moterimi prispaudė prie žemės, pirmasis vyras prikišo jam prie gerklės peilį ir liepė atiduoti pinigus, o šalia stovėjęs antrasis vyras liepė pirmajam vyrui iš jo švarko kišenės ištraukti telefoną ,,Nokia“ (1 t., b. l. 28-36);

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. L. atpažino K. Č., kaip asmenį, kuris plėšimo metu jam prikišo daiktą panašų į peilį prie smakro ir iškraustė švarko kišenes, iš kišenių paėmė piniginę ir telefoną (1 t., b. l. 52-57).

2016-04-27 asmens parodymo atpažinti metu V. L. nurodė V. S. kaip asmenį, labai panašų į tą, kuris plėšimo metu visiems vadovavo (1 t., b. l. 61-65).

2016-04-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. L. atpažino V. Š., kaip moterį, kuri plėšimo metu laikė jo dešinę ranką (1 t., b. l. 44-48).

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G34/2016(02), dėl žaizdos dešinės plaštakos III piršte bei odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje: žaizda galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė, odos nubrozdinimai padaryti kietu, buku daiktu bei galėjo gautis griūvant, atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus (1 t., b. l. 14).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (2016-05-12) įtariamasis K. Č. nurodė vietą prie namo Nr. 8, Apynių g., Kaune, ir paaiškino, kad 2015-12-25 tarp V. S. ir V. L. įvyko konfliktas, kurio metu V. S. trenkė V. L., kai nuo smūgio V. L. nukrito ant nugaros, jis su V. S. laikė V. L. už rankų, o V. Š. iš jo švarko kišenių išėmė pinigus ir telefoną (3 t., b. l. 9-14).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. S. nurodė vietą prie namo Nr. 8, Apynių g., Kaune, ir paaiškino, kad 2015-12-25 tarp jo ir V. L. įvyko konfliktas, po kurio jis su K. Č. laikė už rankų V. L., o V. Š. iš V. L. švarko kišenių paėmė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 10-15).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji V. Š. nurodė vietą prie namo Nr. 8, Apynių g., Kaune, ir paaiškino, kad 2015-12-25 tarp V. S. ir nepažįstamo asmens įvyko konfliktas, po kurio ji iš nepažįstamo asmens paėmė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 94-98).

Kaip matyti iš 2016-03-31 ir 2016-06-16 tarnybinių pranešimų, kontroliuojant mobilaus ryšio abonentą Nr. 863641343, kuris veikė iš nukentėjusiojo V. L. pagrobtame telefone IMEI 35670205115460, surastas pagrobtas nukentėjusiojo V. L. mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, (1 t., b. l. 146).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad A.J. apžiūrai pateikė ir buvo apžiūrėtas iš nukentėjusiojo V. L. pagrobtas mobilaus ryšio telefonas Nokia IMEI 356702051154608 (1 t., b. l .81-84).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. J. atpažino M. J., kaip asmenį, pardavusį jam mobilųjį telefoną ,,Nokia“ (1 t., b. l. 85-89).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. J. atpažino V. S., kaip asmenį, pardavusį jam telefoną ,,Nokia“ (1 t., b. l. 92-96).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą. Plėšimas – tyčinis nusikaltimas, todėl atsakomybė už šiame BK straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.

Kaltinamieji V. S. bei V. Š. teisme iš esmės pripažino plėšimo faktą, nurodė, kad buvo smurtaujama prieš nukentėjusįjį, kad jis buvo laikomas prispaustas prie žemės, kad jį laikant buvo iškraustytos jo kišenės ir paimti pinigai - 30 eurų ir mobilaus ryšio telefonas, tačiau kaltinamieji neigė peilio panaudojimo faktą. Kaltinamasis K. Č. neneigė laikęs nukentėjusįjį, neneigė, kad iš nukentėjusiojo buvo paimtas kaltinime nurodytas turtas, tačiau nurodė, kad laikė nukentėjusįjį ne turėdamas tikslą apiplėšti jį, o siekdamas apginti nuo V. S., taip pat nurodė, kad nei pinigų nei telefono negavo, peilio plėšimo metu nenaudojo.

Teisme kaltinamoji V. Š. nurodė, kad konfliktas prasidėjo tarp V. L. bei K. Č. ir K. Č. pirmas spyrė V. L. 2-3 kartus, šis parvirto, tada V. S. laikė V. L. už peties, K. Č. laikė iš kitos pusės ir liepė jai išimti piniginę ir telefoną, V. S. tai girdėjo, nes buvo šalia. Telefoną ji padavė V. S., o rastus pinigus visi trys pasidalino ir ėjo toliau vartoti alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. davė kitokius parodymus, nurodė, kad konfliktas kilo tarp V. L. ir V. S., V. S. spyrė nukentėjusiajam apie dešimt kartų į įvairias vietas, V. L. nukrito, o K. Č. dar spyrė ne mažiau nei du kartus į pilvą, V. S. laikė keliu prispaudęs V. L., o K. Č. prispaudė jį, nes šis mėgino priešintis. Po to, V. S. ir K. Č. liepė jai iškraustyti nukentėjusiojo daiktus, jai kraustant, K. Č. liepė iš vidinės striukės kišenės ištraukti piniginę su pinigais, ji dar ištraukė ir telefoną, kurį atidavė V. S., kuris gi šį telefoną kažkam vėliau pardavė, pinigus pasidalino po 10 eurų. Teigė nemačiusi, kad kuris nors naudotų peilį ar kitą aštrų daiktą. Kaltinamoji teisme negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi jos parodymai, tačiau teisme ji nurodė, kad įvykio metu buvo labai neblaivi, nelabai atsimena aplinkybes.

Kaltinamasis V. S. teisme parodė, kad konfliktas kilo tarp jo ir nukentėjusiojo, neatsimena dėl ko, jis sudavė kumščiu V. L. į veidą, šis nukrito ir jis prispaudė jį prie žemės, laikė keliu jo petį, prisijungė K. Č., padėjo laikyti, tada jis paleido V. L. ir atsistojo ir tuo metu V. Š. jau buvo paėmusi telefoną ir piniginę. Jam laikant V. L., nematė, kur tuo metu buvo V. Š., kažkur jam už nugaros, jis nematė, kaip ir kada ji ištraukė piniginę ir telefoną. Telefoną ji padavė jam, o pinigus – 30 eurų ištraukė iš piniginės ir numetė piniginę V. L., pinigus kartu su V. Š. išleido parduotuvėje, telefoną jis išmainė į kitą telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad jam laikant keliu prispaudus V. L., V. Š. patikrino jo kišenes ir kažką išėmė, ką nematė, K. Č. nieko nedarė, tik stovėjo, po to V. Š. jam parodė, kad iš V. L. paėmė pinigus, neatsimena, kiek, galėjo būti 10 eurų ir mobilaus ryšio telefoną Nokia su SIM kortele, kurią jis išmetė. Parodymų patikrinimo vietoje metu, V. S. parodė, kad jam sudavus V. L. ir šiam parkritus, V. L. prispaustą prie žemės už rankų laikė jis ir K. Č., o V. Š. tuo metu iš švarko kišenių išėmė piniginę ir telefoną, pinigus – 30 eurų jis pasidalino su V. Š., o vėliau pragėrė kartu bei su K. Č., telefoną išmainė į kitą telefoną bei dar gavo 2 eurus. Kaltinamasis teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi jo parodymai, nurodė, kad parodymų apklausiamas bei parodymų patikrinimo vietoje metu jautė psichologinį spaudimą, todėl galimai atsakinėjo į klausimus taip, kaip norėjo pareigūnai, tačiau kaip matyti iš šių procesinių dokumentų, V. S. susipažino su jais, pasirašė dėl jų teisingumo, atliekant šiuos procesinius veiksmus, dalyvavo gynėjai, todėl šis kaltinamojo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl kai kurių aplinkybių neatsimena, tik tiksliai atsimena, kad vieną kartą sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam, kad paėmė pinigus bei telefoną iš nukentėjusiojo.

Kaltinamasis K. Č. teisme parodė, kad konfliktas kilo tarp V. S. ir V. L., tačiau negalėjo pasakyti dėl ko, V. S. sudavė vieną ar du kartus V. L., šis parvirto, V. S. norėjo dar kartą suduoti, tačiau jis pasakė V. S. nesimušti, laikė V. L., kad šis nesipriešintų V. S., norėdamas jį taip apsaugoti nuo V. S. smurto, o jiems laikant V. L. prispaustą prie žemės V. Š. pati, savo iniciatyva ėmė kraustyti pastarojo kišenes. Jis pinigų negavo, V. Š. ir V. S. po įvykio dar ėjo į parduotuvę, ten pirko alų, ir paskui išvažiavo namo, taip jie išsiskyrė. Atsakydamas į klausimus, K. Č. jau parodė, kad būtent jis nurodė V. Š., kur yra nukentėjusiojo piniginė, nes žinojo, matė, kur ji yra. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą K. Č. nurodė, kad dėl buvusio girtumo jis negali tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių, tačiau jokio plėšimo nebuvo, tik susistumdymas tarp V. S.. V. Š. bei V. L., kurį jis nutraukė ir išvažiavo namo. Antrą kartą apklausiamas, jis plėšimo faktą pripažino, tik neigė peilio naudojimo faktą, parodė, kad V. S. sudavė smūgį V. L., pargriovė jį, tada jis ir V. S. laikė V. L., kad nesipriešintų, V. Š. priėjusi spyrė V. L. bei kartu su V. S. iš V. L. švarko kišenių išėmė piniginę ir telefoną.