Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. (toliau vadinama Pareiškėja) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2015-11-04 ir vyr. prokuroro 2015-12-11 nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Zarasų PK KP skyriuje 2014-01-16 buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., padarymo.

Atlikus eilę procesinių veiksmų, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė 2015-11-04 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroras 2015-12-11 nutarimu Pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjai apskundus šį aukštesniojo prokuroro nutarimą, skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi Pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2015-11-04 ir vyr. prokuroro 2015-12-11 nutarimų panaikinimo atmetė.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį, prokurorų 2015-11-04 ir 2015-12-11 nutarimus, įpareigoti prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei iškelti baudžiamąsias bylas UAB „E“ darbų vadovui Z. B. pagal BK 175 str. 1 d., AB „L“ dispečeriui R. P. ir operatyvinės brigados elektromonteriams pagal BK 132 str. 3 d. Skunde dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kritikuojamas teismo atliktas šių duomenų vertinimas ir pateikiamas savas, nesutinkama su išvada dėl Z. B. atsakomybės nebuvimo. Pareiškėja teigia, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „E“ darbų vadovas Z. B. pažeidė įvairius teisės aktų ir dokumentų (įsakymų, sutarčių, aktų, pareiginių nuostatų ir kt.) reikalavimus, kurie lėmė mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, ir apie kuriuos prokurorai nutyli bei nepateikia jokių išvadų. Nurodo, kad A. K. nebuvo išduotos pagrindinės apsaugos nuo aukštos įtampos įrenginiuose priemonės: aukštos įtampos indikatorius, dielektrinės pirštinės. Mano, kad tuo Z. B. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 3 d. 8 p., 25 str. 3 p., taip pat 2013-05-23 rangos sutarties 8.8.1. p. reikalavimus. Pareiškėjos manymu, Z. B. galėjo daryti neteisėtą poveikį A. K., po ko pastarasis 2014-01-16 sutiko vykdyti negaliojantį nurodymą bei atlikti elektros įrenginių demontavimo darbus be elektros apsaugos priemonių. Pareiškėja teigia netikinti, kad A. K. ir jo bendradarbis V. B. abu suklydo, ir nemano, jog be vadovų nurodymų A. K. galėjo atlikti nenurodytus darbus. Mano, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad Z. B. 2014-01-16 organizavo ir koordinavo negaliojančio nurodymo Nr. x vykdymą. Taip pat skunde teigiama apie AB „L“ dispečerio R. P. ir operatyvinės brigados darbininkų padarytus darbo saugos reikalavimų pažeidimus, pareiškėjos manymu, taip pat buvusius tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šių asmenų kaltė visiškai nepagrįstai nebuvo nagrinėjama. Be kita ko pažymima, kad skundžiamoje teismo nutartyje klaidingai nurodyta, jog ji kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, nes ji su skundu kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, kuris skundą persiuntė.

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad buvo atliekamas ir vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl asmens žūties nelaimingo atsitikimo metu pažeidus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Pareiškėja, nesutikdama su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi, skunde iš esmės ginčija prokurorų bei teismo išvadas, susijusias su surinktų įrodymų vertinimu, teigia apie nevisapusišką tyrimo atlikimą bei, jos manymu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti. Tačiau tokie Pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri be kita ko sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o BPK prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą, prokurorų nutarimus ir skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti ir išanalizuoti tyrimui reikšmingus duomenis bei Pareiškėjos skunduose nurodytas galimo jos nurodytų asmenų nusikalstamo elgesio dėl A. K. žūties aplinkybes, pašalinti prieštaravimai, konstatuoti ankstesnėse ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtose nutartyse, atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kam pritaria ir šis aukštesnės instancijos teismas. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas Pareiškėjos skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Nors Pareiškėja nurodo aplinkybes, jos manymu, patvirtinančias UAB „E“ darbų vadovo Z. B., AB „L“ dispečerio R. P. ir operatyvinės brigados elektromonterių nusikalstamų veiksmų padarymą jos žuvusio sutuoktinio A. K. atžvilgiu, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių Pareiškėjos nurodomų asmenų nusikalstamus veiksmus, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Šios išvados nekeičia ir Pareiškėjos skunde pateikiamas jos įsitikinimą atitinkantis surinktų duomenų vertinimas. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, teismo nutartyje, Pareiškėjos skunde nenurodoma. Jame taip pat nenurodoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti, kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti, o tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, tyrimo neišsamumą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, kurie nėra nepagrįsti ar neteisingi. Kad Pareiškėja su šiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja bylos duomenis vertinti iš naujo, ir taip, kaip vertina ji pati, nereiškia, kad tai turi būti besąlygiškai vykdoma ikiteisminio tyrimo institucijų.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, būtini procesiniai veiksmai atlikti, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje nagrinėtos Pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jos nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2015-11-04 ir vyr. prokuroro 2015-12-11 nutarimus bei dėl jų priimtą Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.