Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., bei nubaustas galutine subendrinta bausme – 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013-09-29, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, aktyviais veiksmais (bandė smūgiuoti rankomis bei kojomis) pasipriešino policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui buvo surašytas nedalyvaujant jo gynėjui, nors R. K. dėl psichinių trūkumų (negalios) nemoka skaityti ir rašyti, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės. Pažymima, kad pareigūnas O. Z. žinojo, jog R. K. yra neįgalus, nemoka skaityti ir rašyti, tačiau jo atžvilgiu pradėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neužtikrino apeliantui tinkamo atstovavimo, t.y. nesuteikė advokato. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo šališkas, nes neteisėtus pareigūnų veiksmus atsisakant apeliantui suteikti gynėją pripažino teisėtais veiksmais.

Pabrėžiama, kad teismas, grįsdamas R. K. kaltę įvykdžius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi liudytojų O. Z., A. N., D. V., E. L., G. R. bei R. M. parodymais, tačiau į skundžiamą nutarimą buvo įtraukti ne visi liudytojo R. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad R. M., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, jog jokio konflikto jis nematė; matė, kaip policijos pareigūnai užėjo į apelianto butą, kas paneigia policijos pareigūnų G. R. ir E. L. parodymus, neva R. K. priešinosi policijos pareigūnams namo laiptinėje.

Aptariamu atveju R. K. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą buvo pristatytas 2013-09-29, t.y. sekmadienį, todėl policijos pareigūnai neturėjo galimybės iškviesti VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos atstovų, kurie pagal minėtą sutartį, esant būtinumui, atstovauja psichinę negalią turintiems ir į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pristatytiems asmenims.

Pažymima, kad R. K. patvirtino, jog policijos pareigūnas perskaitė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš ko spręstina, kad su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nemoka skaityti, buvo supažindintas tinkamai.

Pabrėžiama, kad pagal ATPK 275 str. nuostatas, įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar kitas asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, pareikšti prašymus, apskųsti nutarimą byloje, tačiau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo dalyvavimas nėra privalomas.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl R. K. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais R. K. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto R. K. atžvilgiu, 2013-09-29, apie 18.00 val., jis, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, aktyviais veiksmais (bandė smūgiuoti rankomis bei kojomis) pasipriešino policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Pagal ATPK 187 str. 1 d., asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, pasipriešinimas ATPK 187 str. 1 d. prasme, suprantamas kaip fizinio smurto panaudojimas, bandymas ištrūkti ir pabėgti ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai.

Tuo tarpu ATPK 187 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Nors R. K. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo sumuštas, pareigūnai jam keršija, jis pareigūnams neprieštaravo, smūgiuoti jiems taip pat nebandė, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltė įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. L. parodė, kad R. K. nepažįsta, su juo santykių nepalaiko, ir patvirtino savo tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad 2013-09-29, apie 18.00 val., patruliuojant kartu su patruliu G. R., gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur sumuštas vyriškis. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi R. M., kuriam buvo praskelta galva ir stipriai kraujavo žaizda. Jis paaiškino, kad su gumine lazda jam galvą praskėlė R. K.. Bendraujant laiptinėje pasirodė įtariamasis, kuris laikė rankoje žirkles, buvo girtas (sklido stiprus alkoholio kvapas), šūkavo, keikėsi ir įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Bandant sulaikyti R. K., jis pradėjo grasinti žirklėmis, buvo agresyviai nusiteikęs. Pareikalavus padėti žirkles ant grindų, nes jos kelia grėsmę jų gyvybei ir sveikatai, R. K. nereagavo (komanda buvo paduota garsiai ir įtariamasis ją puikiai girdėjo). Kai R. K. pradėjo eiti link jų, t. y. pareigūnų, ir atstumas tapo pavojingu, buvo panaudotas elektros prietaisas „Taser“ ir kovinių imtynių veiksmai, tačiau R. K. ir toliau priešinosi aktyviais veiksmais (bandė suduoti smūgius rankomis bei kojomis). Uždėjus antrankius, R. K. toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, grasino fiziniu susidorojimu, atleidimu iš darbo bei aukšto rango pareigūnais. Nukentėjęs R. M. buvo išvežtas į Žalgirio ligoninę, R. K. sulaikytas ir apie 18.45 val. pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 3).

Papildomos apklausos metu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. L. parodė, kad įvykis įvyko laiptinėje, į koridorių buvo išėjusios kaimynės. Jis (E. L.) į R. K. butą nebuvo įėjęs, ar buvo užėjęs porininkas, nepamena. Tame bute jokio įvykio nebuvo. Jie įėjo į 102, nukentėjusiojo, butą, kur pastarasis ir buvo. Su R. K. bendravo koridoriuje. R. K. nesakė, kad yra silpnos sveikatos.

Tokiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojo pareigūno G. R. parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis paaiškino, kad R. K. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini), 10 metų ten važinėja dėl nuolatinių iškvietimų. Buvo gautas iškvietimas, kad Pietario g. 8 name, 5 aukšte, žmogui praskelta galva. Atvykus, į pareigūnus kreipėsi R. M., kuriam buvo praskelta galva. Jis pareiškė, kad R. K. jam davė per galvą policijos lazda ir ją praskėlė. Buvo iškviesta greitoji. Į butą atėjo R. K., kuris buvo neblaivus (sklido alkoholio kvapas), pradėjo juos, t. y. pareigūnus, įžeidinėti. Pareikalavus nutraukti veiksmus, jis juos tęsė toliau. R. K. buvo paaiškinta, kad jei nenutrauks įžeidinėjimų jis bus sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. Jis nesuprato, nėjo namo. Jie, t. y. pareigūnai, pradėjo sulaikinėti R. K. už įžeidinėjimus ir galvos praskėlimą. R. K. priešinosi, dešinėje rankoje turėjo žirkles, kurių neišmetė, todėl buvo panaudotas elektros šokas. Viską matė kaimynai, buvo iškviestas antras ekipažas, kuriam atvykus, R. K. buvo nuvestas į apačią, į tarnybinį automobilį, pristatymo metu ir komisariate toliau įžeidinėjo. R. K. kategoriškai atsisakė eiti, pabandžius griebti už rankos – apibrozdino. Elektros šokas buvo panaudotas, nes R. K. galėjo juos, t. y. pareigūnus, sužaloti. Į R. K. butą jis, t. y. G. R., užėjęs nebuvo, kad R. K. serga, nežinojo. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir jo 2013 m. rugsėjo 29 d. surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 4).

Liudytojas policijos pareigūnas O. Z. teismo posėdžio metu, parodė, kad R. K. pažįsta, jis būna komisariate ir kaip pareiškėjas, ir kaip pristatytas asmuo. Jis (O. Z.) žinojo, kad R. K. yra neįgalus. Įvykio metu, jis (O. Z.) priėjo prie R. K., paaiškino jam, ką parašė patruliai ir paklausė, ar sutinka su pažeidimu, R. K. atsisakė priimti protokolo kopiją. Papildomai paaiškino, kad įvykio jis pats nematė, liudytojų neapklausinėjo, rašto, kad R. K. negalima apklausinėti be atstovo, nematė. Jis (O. Z.) turi teisę surašyti protokolus, tokią teisę jam davė viršininkas. Vakare viršininko nebūna, protokolas yra surašomas be vizos. Viršininko pareigas atlieka budėtojas, jis žodžiu davė nurodymą surašyti protokolą. Jis (O. Z.) su R. K. asmeniškumų neturi, jam nebuvo iškelta byla, vidaus tyrimo metu jis buvo tik apklaustas. R. K. pareiškė, kad pas jį įvykio metu dingo dvi piniginės.

Liudytoju apklaustas pareigūnas A. N. parodė, kad R. K. pažįsta, nes seniai dirba policijoje, jų santykiai tarnybiniai. R. K. buvo atvežtas, nes buvo įtariamas, kad primušė kaimyną, pasipriešino policijos pareigūnams. Jis (A. N.), paties įvykio nematė, kai pradėjo tarnybą, apie 20 val., R. K., jau buvo pristatytas. Protokolą surašė O. Z., jis (A. N.) tuo metu buvo su juo kartu, perskaitė R. K. protokolą, kadangi pastarasis nurodė, kad nemoka skaityti. Ar R. K. buvo duota pasirašyti, nepamena, atrodo, jis pasiaiškinti ir pasirašyti atsisakė. A. Z. turi teisę pradėti teiseną, rašyti protokolą. Apie kontrolierės pažymą jis girdėjo, nes buvo ne vienas tarnybų raštas. Budinčių advokatų administraciniame procese nėra numatyta.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja pareigūnė D. V. parodė, kad R. K. yra jos aptarnaujamos apylinkės gyventojas. Kai R. K. buvo pristatytas, jam jau buvo surašytas protokolas, prie jo buvo pridėtas daiktinis įrodymas – žirklės. Dėl protokolo įteikimo ji nepamena.

Iš šių asmenų parodymų matyti, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai buvo iškviesti gavę informaciją, jog R. K. sužalojo savo kaimyną R. M.. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiajam R. M. iš galvos bėgo kraujas, pastarasis pareigūnams nurodė, kad jį gumine lazda primušė jo kaimynas R. K.. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, į namo koridorių atėjo R. K., kuris rankose turėjo žirkles, pareigūnams pareikalavus padėti jas ant žemės, vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, jis tai daryti atsisakė, toliau artėjo prie pareigūnų, turėdamas rankose žirkles, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės. R. K. aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tokia įvykių seka visiškai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., požymius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti aptartais liudytojų parodymais. Byloje, priešingai nei teigia apeliantas, nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, vykdė tiesiogines savo funkcijas – bandė sulaikyti asmenį, kuris, pasak nukentėjusiojo, jį sužalojo. R. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų padėti rankose turėtas žirkles, dėl ko buvo sulaikytas, sulaikymo metu priešinosi aktyviais veiksmais.

Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo R. M. parodymų, pažymėtina, kad R. M., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, jog R. K. aptariamo įvykio dieną jį sužalojo gumine lazda, užėjęs į pastarojo kambarį. Kai atvažiavo policija, pareigūnai kalbėjo su R. K., tačiau apie ką, jis (R. M.) pasakyti negali, nes lietuviškai nesupranta. Papildomai paaiškino, kad to, ką darė policijos pareigūnai ir R. K., jis nematė, durys į jo butą buvo pridarytos, todėl nematė, kas vyko koridoriuje. Negalėjo paaiškinti ir to, ar R. K. su pareigūnais konfliktavo jo (R. M.) bute. Iš šių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jie neinformatyvūs, įvykio tarp policijos pareigūnų ir R. K. metu, R. M. buvo savo kambaryje, į kurį durys buvo privertos. Tuo tarpu tai, kad liudytojas patvirtino, jog pareigūnai buvo užėję į R. K. butą, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi.

Vertinant apelianto argumentus, kad jo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nedalyvavo jo atstovas, nors jis yra neįgalus asmuo – nemoka skaityti ir rašyti, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, pažymėtina, kad pagal ATPK 272 str. nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese turi tokias pačias teises, kokios yra garantuojamos kaltinamajam baudžiamajame procese. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 str. 3 d., kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, gauti kaltinamojo akto nuorašą, susipažinti teisme su byla, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus, turėti gynėją, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų ir t.t.

Remiantis byloje pateikta 2013-07-26 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma Nr. (13)-SN-150 „Dėl R. K. skundų tyrimo“, atlikus tyrimą, ši tarnyba nusprendė rekomenduoti policijos įstaigų vadovams užtikrinti tvarką, pagal kurią policijos įstaigose būtų sudaromos tinkamos sąlygos neįgaliesiems, svarstyti specializuotų mokymų policijos pareigūnams organizavimo būtinumą. 2013-07-26 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. 10-ST2-177 su VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba. Šia sutartimi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba įsipareigojo neatlygintinai bendradarbiauti teikiant pagalbą asmenims, turintiems psichinę negalią, sutartyje aptartomis sąlygomis. Pagal 2013-08-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko tarnybinį pranešimą „Dėl bendradarbiavimo su VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ Nr. 10-PR5-6843, minėtos tarnybos vadovei N. N. pareigūnai, bendradarbiaujantys su žinomai psichinę negalią turinčiais asmenimis, gali skambinti darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 15.00 val. ir su pastarąja derinti laiką dėl atstovavimo psichinę negalią turintiems asmenims.

Aptariamu atveju, R. K. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą buvo pristatytas 2013-09-29, t.y. sekmadienį, todėl policijos pareigūnai neturėjo galimybės iškviesti VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos atstovų, kurie pagal minėtą sutartį, esant būtinumui, atstovauja psichinę negalią turintiems ir į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pristatytiems asmenims. Dėl to, R. K. jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo perskaitytas žodžiu, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 str., ką patvirtina ir protokole esanti policijos pareigūno O. Z. žyma. Pažymėtina, kad pastabų dėl pažeistų jo procesinių teisių R. K. protokolo surašymo metu nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. 2013 11 15 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės. Pareiškus R. K. prašymą skirti jam advokatą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (b.l.33-34). Kaip matyti iš byloje esančio orderio, atstovauti R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo paskirtas advokatas Gintaras A. P.. Tokiu būdu, procesinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. teisės nagrinėjantį bylą pirmosios instancijos teisme buvo užtikrintos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, procesiniai pažeidimai nebuvo nustatyti. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.