Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjai teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo, norėdami gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo savo sutuoktinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. A. motina ir pareiškėjo D. A. močiutė G. K., o (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis – pareiškėjos R. A. tėvas bei D. A. senelis S. K., kurių paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po S. K. mirties liko S. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kurio dalis yra bendroji jungtinė palikėjo S. K. ir jo sutuoktinės G. K. nuosavybė: 0,7800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3120 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant jo esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pridedamas S. K. testamentas, išrašai iš testamentų registro patvirtina, kad pareiškėja R. A. yra palikėjo S. K. testamentinė įpėdinė. Joniškio rajono notarų biuro notarės liudijimas ir minėtasis testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. K. mirties pareiškėja R. A. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į palikimo vietos notarą ir priėmė palikimą, likusį po S. K. mirties. Pridedama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis patvirtina, jog po S. K. palikimo priėmimo R. A. paveldėjimo teises perleido savo sūnui D. A.. Pradėjus S. K. palikimo bylą, pareiškėjams paaiškėjo, kad dėl įstatymu nustatytos santuokoje įgyto turto prezumpcijos dalis palikėjo S. K. vardu registruoto turto yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. ir S. K. nuosavybė, priklausiusi palikėjams lygiomis dalimis; be to, paaiškėjo, kad testamentų registre nėra duomenų apie palikimo, likusio po pareiškėjos motinos G. K. mirties, priėmimą, nes dėl jo į notarą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais niekas nesikreipė. Pareiškėjos R. A. tėvai S. ir G. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir jos nenutraukė iki vieno sutuoktinio (G. K.) mirties, todėl pagal turto įsigijimo metu galiojusio 1969 m. patvirtinto Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatas ir pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos nuostatas aukščiau nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. ir G. K. nuosavybė (Lietuvos Respublikos SŠK 21 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Abu palikėjai S. ir G. K. iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), šio turto nebuvo pasidalinę ir naudojo jį bendrai kaip savo bendrą nuosavybę. Nors po palikėjos G. K. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, likusį po sutuoktinės mirties, priėmė jos sutuoktinis S. K., iš karto, nuo pat palikimo atsiradimo dienos, pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo nuosavybę: jis ir toliau gyveno tame pačiame gyvenamajame name, naudojosi ir juo, ir pagalbiniais pastatais, pasodybiniu žemės sklypu, daržu, rūpinosi jais kaip savais, neatskirdamas sutuoktinės dalies, iki pat savo mirties. Pareiškėjos tėvas elgėsi su visu turtu kaip su savo nuosavybe, nes teisinė registracija buvo jo vardu. Jis greičiausiai net nežinojo, kad privalėjo, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, kreiptis į notarą, gauti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus, todėl dokumentai ir turto teisinė registracija iki šiol liko nesutvarkyti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas, nes kitaip pareiškėjas D. A. negalės gauti paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą turtą. Nors po G. K. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė, tačiau – minėta – G. K. palikimą iš karto, įstatymo nustatytu paveldėjimo terminu, po jos mirties priėmė sutuoktinis S. K., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo. Sutuoktiniai S. ir G. K. gyveno kartu nuo pat santuokos sudarymo, iš bendrų, santuokoje įgytų lėšų įsigijo paveldimą turtą, juo naudojosi bendrai, nepasidalinę ir neatsidalinę iki pat G. K. mirties. Mirus sutuoktinei, S. K. ir toliau liko gyventi abiem sutuoktiniams priklausančiame name, naudojosi toliau kaip savo visais pastatais ir žemės sklypais, rūpinosi gerbūviu, laikė savo nuosavybe visus abiejų sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpiu įgytus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, baldus, indus, buities reikmenis, namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, t. y. atliko visus savininkui būdingus veiksmus, susijusius su gyvenamojo būsto, gerbūvio, aplinkos, žemės sklypo priežiūra, naudojimu, valdymu. Lygiai taip pat, kaip ir esant gyvai sutuoktinei, S. K. po G. K. mirties bendrą turtą valdė, tvarkė ir naudojo kaip nuosavą, taip priimdamas palikimą. Į turtą ir/ar dėl jo paveldėjimo niekas niekuomet nėra pareiškęs jokių prieštaravimų ar pretenzijų.