Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2285-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
1S-2285-319/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01244-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
V. T.
Advokatai
Aušra Ručienė
Nr. 1S-2285-319/2015
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01244-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. T. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-12-01 nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl solidariai priteistų civilinių ieškinių išskyrimo dalimis kiekvienam nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir sutinkamai su BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. V. T. atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Iš M. Č. ir V. T. solidariai priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems: A. G. – 5000 Lt, A. M. – 2000 Lt, M. J. – 2000 Lt.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nuteistojo V. T. prašymas dėl nuosprendžiu priteistos sumos išskirstymo skolininkams buvo atmestas, konstatuojant, kad 2012-12-20 nuosprendžiu nustatyta solidari nuteistųjų civilinė atsakomybė, nuosprendis įsiteisėjęs ir juo nustatytos solidariosios nuteistųjų atsakomybės atskyrimas kiekvienam iš nuteistųjų būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas.

Šalies argumentai

Nuteistojo V. T. atstovė advokatė A. Ručienė skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-01 nutartį ir patekinti jos prašymą dėl kiekvienam nuteistajam priteistos neturtinės žalos dalies atskyrimo. Skunde ji nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nuteistojo prašyme apylinkės teismu, kad išieškant tik iš V. T. atlyginimo yra pažeidžiami jos atstovaujamojo interesai, nes, nepaisant to, kad kitas nuteistasis taip pat dirba ir gauna pajamas, antstolė vykdo priteistos žalos išieškojimą tik V. T. atžvilgiu. Nors visa M. J. priteistos neturtinės žalos dalis – 1000 Lt (289,52 Eur) yra išieškota, tačiau antstolė ir toliau vykdymo veiksmus atlieka V. T. atžvilgiu, o į M. Č. turtą jokie išieškojimai nenukreipti, nors jis taip pat dirba ir turi pajamų. Dėl ko ji ir prašo pataisyti jos atstovaujamojo nuteistojo teises pažeidžiantį sprendimą ir nustatyti kiekvieno iš nuteistųjų jų mokėtinas dalis nukentėjusiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. atstovės advokatės A. Ručienės skundas atmestinas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžiu, nustačius, kad nukentėjusiesiems žala padaryta bendrais kaltininkų V. T. ir M. Č. veiksmais, vadovaujantis solidariosios atsakomybės taisykle, pagal kurią žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys kartu, buvo nustatyta solidari nuteistųjų civilinė atsakomybė. Nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdomas. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad teismo nuosprendis priimtas vadovaujantis įstatymu, todėl jį keisti BPK 361 straipsnyje numatytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nukentėjusiesiems, kuriems buvo priteista iš nuteistųjų civiliniai ieškiniai, buvo išsiųsti vykdomieji raštai dėl priteistų sumų išieškojimo iš abiejų nuteistųjų (t. 3, b. l. 36-38). Išieškotojas turi teisę gautą vykdomąjį raštą pateikti antstoliui, kad šis jį vykdytų. Byloje esantis antstolės A. A. patvarkymas dėl skolos išieškojimo patvirtina, kad ji išieškojimą vykdė tik pagal vieną šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą, t.y. išduotą dėl priteistos sumos išieškojimo iš skolininko V. T.. Tai, kad nukentėjusysis M. J. į antstolę kreipėsi pateikdamas tik vieną vykdomąjį raštą, dėl išieškojimo iš V. T., patvirtino ir pirmosios instancijos teisme dalyvavusi antstolio padėjėja G. K..

Solidariosios prievolės ypatumas yra tas, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari (CPK 6.279 str.), tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Įvertinus aptartą, matyti, kad situacija, kai solidariai iš dviejų nuteistųjų priteisti civiliniai ieškiniai yra išieškomi tik iš vieno iš jų, susiklostė nepažeidus jokių proceso normų ir nuteistojo procesinių teisių.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, esant solidariai prievolei, šią solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šiuo atveju yra visos sąlygos nuteistajam V. T. pasinaudoti teise regreso tvarka išreikalauti iš kito nuteistojo M. Č. tą sumą, kuri už pastarąjį buvo iš jo išieškota (CPK 6.280 str.). Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo buvo teisingai nuspręsta V. T. prašymo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015-12-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. T. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Rimas Švirinas