Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. sausio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 8 kartus:

1) 2011 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 16 parų arešto bausme;

3) 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme, kurią subendrinus su 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė;

4) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausme. 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės paskirtos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

5) 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme;

6) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 54 parų arešto bausme;

7) 2021 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;

8) 2022 m. sausio mėn. 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2023 m. kovo 27 d. kalėjimo viršininko sprendimu paleistas lygtinai; 2023 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir vėl pasiųstas į kalėjimą atlikti likusios bausmės; bausmę atlikęs 2023 m. liepos 19 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmas sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos narei - sugyventinei), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. birželio 26 d. apie 15.00 val., D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė šeimos narei – sugyventinei J. M. į veido sritį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė J. M. į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė dešinio žando sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau nukentėjusiosios, kuri yra jo sugyventinė, atžvilgiu nesmurtavo, tik lengvai pirštais buvo prilietęs jos smakrą, kad ji užsičiauptų, po to buvo nuėjęs ir pas V., pas kurią buvo nuėjusi nukentėjusioji, ten rado pilną butelį degtinės, kurį nuo stalo paėmė, gal tada kažkaip galėjo nukentėjusiąją užkabinti, bet to neprisimena, specialiai jai nesmūgiavo. Anksčiau buvo teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, kuri pati išprovokuoja jo agresiją, nes nuolat girtauja. Jis vartojo narkotines medžiagas, bet šiuo metu nevartoja. Mano, kad jiems abiem reikėtų gydytis. Apgailestauja, kad taip viskas vyksta.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. M. yra jos sugyventinis apie 10 metų. Galimai 2025 m. birželio 26 d. apie 15 val., kartu su sugyventiniu šventė pas jos mamą (duomenys neskelbtini). Supyko, nes pamatė, kad sugyventinis susirašinėja su savo buvusiąja, todėl pasiėmė degtinę, cigaretes ir išėjo pas V.. Po to pas V. atėjo ir D., kuris pagriebė butelį nuo stalo, jie susipyko. Norėdama sugyventinį pagąsdinti, ji iškvietė policiją. Su V. išėjo į lauką, kur ją „metė“ epilepsija, atvažiavo policija, greitoji, o po to V. ją parvedė namo. Kaltinamasis tą dieną smurto prieš ją nenaudojo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu melavo dėl smurto, buvo supykusi ant sugyventinio. Supranta, kad buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, bet melavo jau ne pirmą kartą, yra ir baudą už tai susimokėjusi. Sugyventinis į smakrą jai netrenkė. Psichologei skambino, prašė sugyventinį sudrausminti ne dėl mušimo, o dėl nuolatinio rėkavimo, grasinimo. Melavo ir policijai, ir draugei, ir psichologei, tiesiog, kai pergeria, taip daro. Skruosto sumušimas jai nebuvo padarytas, čia buvo labai seniai, kai ji nugriuvo nuo laiptų ir vis dar nepraeina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 26 d. nuo ryto, adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu D. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15-16 val. tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas ir sugyventinis jai ranka sudavė į dešinį skruostą. Po konflikto ji paskambino pažįstamai V. S., pasakė, kad susipyko su D. M. ir, kad šis ją mušė. Tada su V. nuėjo pas ją į namus - adresu (duomenys neskelbtini). Tik pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus atėjo D. M. ir pradėjo priekaištauti dėl alkoholio, susirinko alkoholį, trenkė ranka jai į smakrą ir išėjo. Dėl šio įvykio ji paskambino psichologei ir papasakojo, kas įvyko. Netrukus atvyko policija ir greitoji pagalba. Išėjus į lauką ją ištiko epilepsijos priepuolis. Medikai ją apžiūrėjo, suleido kažkokius vaistus ir paliko gydytis namuose. Po įvykio į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 39-42).

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. birželio 26 d. apie 15-16 val., neblaivi J. M. atėjo pas ją į namus. Sakė, kad susibarė truputį. Kad kaltinamasis smurtavo - nesakė. Jos virtuvėje bendravo, ji išgėrė gal du stikliukus, kai atbėgo D. M.. Jis pasakė porą žodžių, pribėgo, stvėrė už butelio, o griebdamas butelį grybštelėjo J. M. per veidą. Jai pasirodė, kad trenkė. J. M. supyko, iškvietė policiją. Ji pabaigė kalbėti su policijos pareigūnais, nenorėjo, kad važiuotų į jos butą, todėl pasakė, kad atvyktų prie namo. Tada J. M. prasidėjo priepuolis. Atvykusi policija iškvietė greitąją, bet J. M. nesutiko važiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Kai J. M. atėjo pas ją, tai sakė, kad susipyko su draugu, bet nesakė, kad jis smurtavo prieš ją. Šiandien jos duodami parodymai yra teisingi. Kai D. M. griebė butelį jai tik pasirodė, kad jis trenkė J. M. per veidą. J. M. psichologei prie jos neskambino. J. M. jai buvo minėjusi, kad D. M. yra išduotas orderis, kad jis negali lankytis jos bute dėl tų piktumų, bet tiksliai dėl ko, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo melagingi, nes buvo pasimetusi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 26 d. apie 16 val., pas ją į namus atėjo neblaivi J. M., kuri pasakė, kad pabėgo iš savo namų, nes jos draugas D. smurtavo prieš ją. J. M. daugiau jokių aplinkybių jai neaiškino. Kartu su J. M. jos pradėjo vartoti alkoholį. Netrukus į jos namus įbėgo D. ir nieko nesakęs trenkė ranka vieną kartą J. M. į veido sritį. Ji sušuko, kad jos namuose tokio elgesio nebus ir ji iškvies policiją. D., išgirdęs jos žodžius, iš buto pabėgo. J. M. išsikvietė policijos pareigūnus, bet pareigūnams nespėjo nieko paaiškinti, nes jai prasidėjo epilepsijos priepuolis. Atvykę medikai apžiūrėjo J. M., tačiau ši atsisakė vykti į gydymo įstaigą, todėl po to ji palydėjo ją namo (1 t., b. l. 68-71).

Liudytoja K. K. - policijos pareigūnė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo su kolega R. D.. Koks tiksliai buvo pranešimas neprisimena, bet atsimena, kad moteris konfliktavo su vyru. Atvykę pirma rado moterį, kuri vis kartojo, kad serga epilepsija ir nuolat krenta. Moteris buvo labai neblaivi. Atsimena, kad važiavo ieškoti vyriškio. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusiajai ant veido matėsi paraudimas, buvo patinę, ji rodė į tą skruostą, sakė, kad jai skaudėjo. Moteris kalbėjo nerišliai, jaudinosi, bijojo grįžti, o tai reiškė, kad pas juos šeimoje kažkas nutiko. Įtariamasis elgėsi agresyviai. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželį, tiksliai dienos neatsimena, su kolega R. D. apie 15 val., jei gerai pamena, iš budėtojo gavo pranešimą, kad namuose konflikto metu moterį sumušė sugyventinis. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) miestelį, jų laukė dvi moterys. Žino, kad smurtautojas buvo M.. Viena iš moterų pasakė, kad pas ją į namus atėjo sugyventinis ir ją išgertuvių metu sumušė, t. y. sudavė į veidą. Ant moters veido (žando) matėsi paraudimas, patinimas. Šalia moters buvo ir jos draugė. Abi moterys buvo neblaivios. Bendraujant su nukentėjusiąja ją ištiko epilepsijos priepuolis, ji nuvirto ant žolės. Virto šonu ir veidu atsirėmė į žolę. Nemano, kad nuo šio veiksmo ji galėjo susižaloti veidą, nes iš pradžių kaip ir suklupo, o po to, nuvirto. Sulaukė medikų, kurie suteikė moteriai pirmą pagalbą, bet jos į gydymosi įstaigą nevežė. Tuomet patikrino dar vieną adresą, kur buvo surastas įtariamasis M., šis buvo neblaivus, aiškino, kad sugyventinės nemušė, kad ji pati susižalojo. Išsamiau apie šį įvykį yra aprašiusi savo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 74-77).

Liudytojai G. P. ir V. F. – policijos pareigūnai, kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiąją J. M. ir liudytoją V. S., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie apklausos protokoluose viską surašė iš apklaustųjų, kurios parodymus davė savo valia, žodžių, apklausiamosios buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, skaitė protokolus ir pasirašė. Abi patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Abi buvo apklausiamos blaivios, abejonių, kad jos duoda melagingus parodymus – nebuvo. Liudytojas V. F. nurodė, kad nukentėjusioji, nors ir nurodė, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, pergyveno, kas jam už tai bus. Abu liudytojai kaltinamąjį charakterizavo kaip konfliktišką, ypač, kai padauginamas alkoholis.

Liudytoja E. B. – parodė, kad dirba koordinatore ir konsultante Kauno moterų linijoje, teikia įvairią pagalbą nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje. J. M. žino iš policijos pranešimų. Gyvai nebuvo susitikusios, bendraudavo telefonu. Praeitais metais su J. M. bendravo pagal penkis policijos pranešimus, kurių pagrindu buvo skirti smurto orderiai. Kai policija yra kviečiama dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, pranešimai atkeliauja į moterų liniją, o jie skambina nukentėjusiems ir siūlo pagalbą. 2025-06-26 jai paskambino pati J., pasakė, kad patyrė smurtą. Tuo metu kaltinamajam dar galiojo orderis. Pasakė, kad nukentėjo nuo D.. Su nukentėjusiąja kartu buvo ir jos draugė V., kuri taip pat prašė padėti J., abi sakė, kad bijo D., sakė, kad abi yra lauke, kažkur prie V. namų. J. sakė, kad jai trenkė ar tai pastūmė, žodžiu, kad ji fiziškai nukentėjo. Pasakė J., kad reikia kviesti policiją ir pati pranešė policijai. Patvirtino, kad pranešime policijai nurodė tą informaciją, kurią sužinojo iš nukentėjusiosios. Nurodė, kad kalbant telefonu su nukentėjusiąja, jai nesusidarė įspūdis, kad nukentėjusioji kalba nerišliai, kalba nesąmones, nes nukentėjusiosios pateikta informacija buvo aiški, ji aiškiai išdėstė, kas jai nutiko. 2025-12-29 vėl gavo informaciją apie orderį dėl galimo smurto, kalbėjo su J. du kartus, ši sakė, kad kaltinamasis kėlė triukšmą, stumdė baldus, bet sakė, kad pati nuo jo nenukentėjo.

Rašytiniai įrodymai.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2025 m. birželio 26 d. 17.11 val. Kauno moterų linijos darbuotoja E. B. pranešė, kad šiandien į juos kreipėsi J. M., kuri informavo, kad sugyventinis D. M. šiandien pažeidė orderį, atvyko į namus ir ją sumušė. Moteris šiuo metu pasišalinusi (1 t., b. l. 12-16).

Policijos pareigūnės K. K. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivios J. M. ir jos draugė V. S.. J. M. paaiškino, kad namuose su sugyventiniu D. M. vartojo alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas, nes ji paėmusi sugyventinio telefoną perskaitė sms žinutes. Sugyventinis D. M. supykęs kairės rankos delnu trenkė J. M. į dešinį skruostą. Vėliau, abiem išbėgus iš buto į daugiabučio koridorių, D. M. dar sudavė vieną smūgį iš kairės rankos į smakrą, dėl ko J. M. pajuto fizinį skausmą. Bendraujant su J. M. ji nugriuvo, jai prasidėjo traukuliai. Buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, kuri suteikė pirmąją pagalbą ir nustatė skruosto sumušimą. Bendraudama su pareigūnais J. M. vis kartojo, kad serga epilepsija ir jai dažnai būna traukulių priepuoliai. V. S. paaiškino, kad kartu su J. ir D. vartojo alkoholinius gėrimus ir visą konfliktą matė, vėliau pradėjo aiškinti, kad ėjo pas J. į svečius ir pamatė daugiabučio koridoriuje, kaip konflikto metu D. ranka sudavė J. į smakrą. Po konflikto V. S. J. išsivedė pas save į namus, kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus nurodytą adresą, bute rastas D. M., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,06 promilių girtumas. Jis nurodė, kad šiandien su sugyventine J. M. nekonfliktavo, ji viską išgalvojo, jai galėjo būti epilepsija ir krisdama galėjo susižaloti (1 t., b. l. 5-7).

Policijos pareigūnės K. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė E. B.. Nukentėjusi J. M., įtariamasis – D. M., liudytoja - V. S.. Nukentėjusios sužalojimai kaip patinimas fiksuoti veide, dešiniame skruoste. Nukentėjusioji nurodė, kad išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu D. M.. D. M. nurodė, kad su sugyventine J. M. nekonfliktavo, ji viską išsigalvojo, galėjo pati susižaloti krisdama nuo epilepsijos priepuolio. D. M. nustatytas 3,06 promilių girtumas (1 t., b. l. 8-11).

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1792/2025(02) nurodyta, kad J. M. konstatuotas galimai dešinio žando sumušimas, padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir delnas, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64-65).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnų kūno kamera padarytuose įrašuose užfiksuota, kaip J. M. nurodo, kad jos sugyventinis D. M., kuriam išduotas smurto orderis, namuose ją pradėjo mušti, kai ji perskaitė jo telefone žinutes su kita moterimi. Jis jai kairės rankos delnu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, o jai išbėgus į laiptinę, dar vieną kartą sudavė kairės rankos delnu į pabarzdę. Dėl smūgių jautė fizinį skausmą, serga epilepsija ir ištinka epilepsijos priepuoliai. Šalia nukentėjusios esanti moteris (R. S.) nurodė, kaip jis jos draugę mušė, t. y. norėjo suduoti į kaklą, bet nepataikė (1 t., b. l. 78-80).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. birželio 26 d. apie 15.00 val., D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė šeimos narei – sugyventinei J. M. į veido sritį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė J. M. į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė dešinio žando sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Sugyventinė yra šeimos narė (BK 141 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis kaltu tyčią smurtavęs nukentėjusiosios, kuri yra jo sugyventinė, atžvilgiu, neprisipažino.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji J. M., teisiamojo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad kaltinamasis jos nemušė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji melavo.

Nukentėjusiosios draugė - liudytoja V. S., teisiamojo posėdžio metu taip pat pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo melagingi, nes ji buvo pasimetusi. Teisme tvirtino, kad kaltinamasis, griebdamas butelį nuo stalo, tik brūkštelėjo per nukentėjusiosios veidą ir jai tik pasirodė, kad jis nukentėjusiajai trenkė. Taip pat nurodė, kad pas ją atėjusi nukentėjusioji nesakė, kad namuose kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo, tik sakė, kad jie tuputį susibarė. Neigė, kad prie jos nukentėjusioji skambino psichologei.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M.: ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ir medikams, ir moterų linijos konsultantei, be to ir 2025-07-02 apklausta, kaip liudytoja, nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, tai yra 2025-06-26 apie 15.00 val. - sudavė ranka jai į skruostą, apie ką ji pasakė savo draugei V. S., o apie 16.00 val., būnant pas V. S. - sudavė ranka jai į smakrą, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų ji juto fizinį skausmą, buvo patinęs jos skruostas (1 t., b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S., apklausta kaip liudytoja 2025-07-02, taip pat aiškiai nurodė, kad pas ją į namus atėjusi J. M. pasakė, kad pabėgo iš savo namų, nes jos draugas D. smurtavo prieš ją, kad netrukus į jos namus įbėgęs kaltinamasis, nieko nesakęs trenkė ranka vieną kartą J. M. į veido sritį (1 t., b. l. 68).

Kaip nustatyta byloje - nukentėjusioji J. M. ir liudytoja V. S. nėra neįgalios, nėra neveiksnios, tai yra nesusivokiančios, nesuvokiančios savo elgesio ir negalinčios jo valdyti.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir paminėtos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymi, kad jų abiejų parodymai buvo ir nuoseklūs, ir logiški.

Nei nukentėjusioji J. M., kuri teisme tvirtino, jog kaltinamasis jos atžvilgiu nesmurtavo, nei kaltinamojo naudai parodymus pakeitusi liudytoja V. S., nenurodė jokių bent kiek įtikinamų motyvų, dėl kurių jos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį apkalbėjo ir nepagrįstai apkaltino smurtavus prieš nukentėjusiąją.

Kadangi byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji J. M. ir liudytoja V. S., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, būtų siekusios apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius kriminalinį nusikaltimą būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – nukentėjusiosios ir paminėtos liudytojos, įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismas neturi pagrindo netikėti paminėtų nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes juos patvirtina ir netiesioginių liudytojų, kurie taip pat buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, parodymai.

Liudytoja K. K. - policijos pareigūnė, patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą dėl smurto, viena iš dviejų jų laukusių moterų pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, kuris namuose sudavė jai į veidą, parodė, kad ant nukentėjusiosios veido matė paraudimą, buvo patinęs veidas, nukentėjusioji rodė tą skruostą ir sakė, kad jai skaudėjo. Po to, kai nukentėjusioji apie tai papasakojo - ją ištiko epilepsijos priepuolis. Taigi paminėta liudytoja patvirtino, jog matė ant nukentėjusiosios veido paraudimą/patinimą, nukentėjusioji pasakė, kad jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis, kad patinimą ant veido matė iki nukentėjusiajai prasidedant epilepsijos priepuoliui, kas eliminuoja sužalojimo atsiradimą priepuolio metu.

Liudytojai G. P. ir V. F. – policijos pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjęs nukentėjusiąją J. M. ir liudytoją V. S., patvirtino, kad apklausos protokoluose jie viską surašė iš apklaustųjų, kurios parodymus davė savo valia, žodžių, jos abi tvirtino, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Liudytojas V. F. nurodė, kad nukentėjusioji, nors ir nurodė, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, jau tada pergyveno, kas jam už tai bus. Be to, apie tokią aplinkybę, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios perkaitytų žinučių kaltinamojo telefone, pareigūnai, nesant nukentėjusiosios parodymų, žinoti negalėjo. Tokią specifinę aplinkybę pareigūnams pasakė pati nukentėjusioji, o kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino.

Liudytoja E. B. – pagalbos moterims linijos darbuotoja, parodė, kad 2025-06-26 jai paskambino nukentėjusioji J., su kuria bendravo jau ne pirmą kartą, nes vis gaudavo iš policijos pranešimus dėl kaltinamajam paskirto apsaugos nuo smurto orderio, ir pasakė, kad patyrė smurtą, nukentėjo nuo D., tuo laiku su nukentėjusiąja buvo ir jos draugė V., kuri taip pat jos prašė padėti J., abi sakė, kad bijo D.. J. sakė, kad jai trenkė ar tai pastūmė, žodžiu, kad ji fiziškai nukentėjo. Ji pasakė J., kad reikia kviesti policiją ir pati policijai pranešė. Nurodė, kad kalbant telefonu su nukentėjusiąja jai nesusidarė įspūdis, kad nukentėjusioji kalba nerišliai, kalba nesąmones, nes nukentėjusiosios pateikta informacija buvo aiški, ji aiškiai išdėstė, kas jai nutiko. Taigi paminėta liudytoja patvirtino, jog tuoj po įvykio paskambinusi nukentėjusioji jai pasipasakojo, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, apie ką ji pranešė policijai.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. M. ir liudytojos V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir paminėtų liudytojų parodymai teisme kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

Policijai apie įvykį 2025 m. birželio 26 d. 17.11 val. pranešė Kauno moterų linijos darbuotoja E. B., kuri nurodė, kad šiandien į juos kreipėsi J. M., kuri informavo, jog sugyventinis D. M. pažeidė orderį, atvyko į namus ir ją sumušė.

Policijos pareigūnė K. K. 2025-06-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad apie įvykį pranešė E. B., kad ant nukentėjusiosios J. M. veido buvo užfiksuotas patinimas, kad nukentėjusioji susijaudinusi, bijo, neblaivi, o smurtu įtariamas D. M. – agresyvus, neblaivus. Kad konfliktas kilo, kai nukentėjusioji, paėmusi kaltinamojo telefoną, perkaitė SMS žinutes. Pažymėta, kad įvykio aplinkybes gali paaiškinti V. S..

Policijos pareigūnė K. K. 2025-06-26 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodė, kad atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivios J. M. ir jos draugė V. S.. J. M. paaiškino, kad namuose su sugyventiniu D. M. vartojo alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas, nes ji paėmusi sugyventinio telefoną perskaitė SMS žinutes. Supykęs sugyventinis D. M. kairės rankos delnu trenkė J. M. į dešinį skruostą. Vėliau, abiem išbėgus iš buto į daugiabučio koridorių, D. M. dar sudavė vieną smūgį iš kairės rankos į smakrą, dėl ko J. M. pajuto fizinį skausmą. Bendraujant su J. M. ji nugriuvo, jai prasidėjo traukuliai. Buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, kuri suteikė pirmąją pagalbą ir nustatė skruosto sumušimą. Bendraudama su pareigūnais J. M. vis kartojo, kad serga epilepsija ir jai dažnai būna traukulių priepuoliai. V. S. paaiškino, kad kartu su J. ir D. vartojo alkoholinius gėrimus ir visą konfliktą matė, vėliau pradėjo aiškinti, kad ėjo pas J. į svečius ir pamatė daugiabučio koridoriuje, kaip konflikto metu D. ranka sudavė J. į smakrą. Po konflikto V. S. J. išsivedė pas save į namus, kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus nurodytą adresą, bute rastas D. M., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,06 promilių girtumas. Jis nurodė, kad šiandien su sugyventine J. M. nekonfliktavo, ji viską išgalvojo, jai galėjo būti epilepsija ir krisdama galėjo susižaloti.

Pareigūnų kūno kamera padarytuose įrašuose užfiksuota, kaip J. M., kurios veidas sutinęs, nurodo, kad jos sugyventinis D. M., kuriam išduotas smurto orderis, namuose ją pradėjo mušti, kai ji perskaitė jo telefone buvusį susirašinėjimą su kita moterimi. Kartu su nukentėjusiąją buvusi, kaip nustatyta - R. S., nurodė, kad ji matė, kaip kaltinamasis daužė nukentėjusiąją, norėjo suduoti į kaklą, bet nepataikė. Nukentėjusioji nurodė, kad, kaip galima suprasti - kaltinamasis, namuose kairės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į dešinę veido pusę, o jai išbėgus į laiptinę, dar vieną kartą sudavė kairės rankos delnu į pabarzdę. Dėl smūgių ji jautė fizinį skausmą. Po to nukentėjusioji pradeda drebėti ir nukrenta ant žolės. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji, nors ir buvo neblaivi, kalbėjo ir elgėsi pakankamai adekvačiai.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 55) nurodyta, kad pagalbą iškvietė policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad sugyventinis kumščiu sudavė nukentėjusiajai į dešinį skruostą, kuris patinęs, kad atvykus pas nukentėjusiąją buvo stebimi traukuliai, ji nurodė, kad serga epilepsija, į ligoninę vykti atsisakė. Grafoje sužalojimo/skausmo vieta pažymėtas veido skausmas.

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. M. galimai dešinio žando sumušimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir delnas, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Duomenų, kad susižalojimą pasidarė pati nukentėjusioji, byloje nėra. Priešingai, į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė K. K. ant nukentėjusiosios veido, dar iki nukentėjusiajai prasidėjus epilepsijos priepuoliui, dėl kurio ji nukrito ant žolės, jau matė paraudimą/patinimą ir nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusioji dėl prasidėjusio epilepsijos priepuolio virto šonu ir veidu atsirėmė į žolę, bet nemano, kad nuo šio veiksmo ji galėjo veidą susižaloti, nes iš pradžių kaip ir suklupo, o tik po to nuvirto.

Kad kaltinamasis elgiasi agresyviai, patvirtina ne tik kaltinamąjį vykdant tarnybines pareigas žinančių policijos pareigūnų parodymai, bet ir ankstesnių jo teistumų, tame tarpe teistumas ir už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą, bei administracinių nuobaudų turinys.

Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji J. M. yra kaltinamojo sugyventinė ir toliau gyvena su kaltinamuoju, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu, kurie nepatvirtino nukentėjusiosios išsakytos versijos dėl ankstesnio pačios susižalojimo, nes ta versija buvo paneigta teismo jau aptartais įrodymais, į tai, kad nukentėjusiosios, kaip ir nukentėjusiosios draugės liudytojos V. S. parodymai prieštarauja byloje surinktų kitų įrodymų visumai - teismas nesiremia nukentėjusiosios ir liudytojos V. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais - kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, tokius jų parodymus vertina kritiškai ir daro išvadą, kad tokiais savo parodymais nukentėjusioji ir liudytoja savo valia, ar prieš savo valią siekia padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo D. M. neprisipažinimą sumušus ir sužalojus sugyventinę teismas taip pat vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes jo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, kaltinamasis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Tai, kad neblaivus kaltinamasis orientavosi situacijoje, įrodo ir jo pasišalinimas iš įvykio vietos iki atvykstant policijos pareigūnams, ir jo sąmoningas neigimas smurtavus prieš nukentėjusiąją aiškinant, kad nukentėjusioji pati susižalojo epilepsijos metu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes priešingų duomenų teismas neturi, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels sugyventinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo D. M. anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu ir paties kaltinamojo pripažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtiniai veiksmai pavartoti prieš moterį – sugyventinę, dėl nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, taip pat ir už smurtą prieš šeimos narę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 2016 m. gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, kitų psichikos ir elgesio sutrikimų.

Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis, bet iš esmės dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, į tai, kad kaltinamajam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės, tame tarpe areštas, tikslo nepasiekė - išvadų vis nepadarančiam ir savo elgesio nekeičiančiam kaltinamajam, intensyviai bandžiusiam klaidinti ir teismą, už nusikaltimą šį kartą skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajai sukelta nebuvo, kaltinamajam paskiriant trumpesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), ir, atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai yra nesant jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo, terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiunčiant atlikti į laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktą vietą, į bausmės laiką įskaitant suėmimo laiką (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Nuo 2025 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d., pakeitus švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinis įrodymas.

Kompaktinis diskas su vaizdo/garso įrašais, saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir kaltinamajam VGTPT paskirto gynėjo gynybos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad gynėją kaltinamajam užtikrino teismas, į bedarbio kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sugyventinei), ir nuteisti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2025 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d. (1:1).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi – D. M. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruoti PK, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykti bausmę - panaikinti.

Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską su vaizdo/garso įrašais, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto ir VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nutartimi pranešti prokurorui apie nukentėjusiosios J. M. ir liudytojos V. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi parodymai).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).