Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta D. R. pagal ATPK 41³ str. 1 d., nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nelegalaus darbo tyrimo 2013-03-20 akto Nr. NDA 0801-0248 pagrindu 2013-03-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0801-0047, kuriame nurodyta, kad D. R., būdamas UAB „Lidora“ direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido M. S. ir S. K. dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtą asmenų priėmimą į darbą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant administracinės nuobaudos, numatytos ATPK 41³ str. 1 d., skyrimo klausimą, turi būti įrodytas nelegalaus darbo laikas, darbo pobūdis.

2013-09-19 Vilniaus apygardos teisime gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjos pavaduotojo, l.e. einančio Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas Daliaus Čepono apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2013-08-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-4429-655/2013; 2) pripažinti D. R. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti sankcijoje numatytą administracinės baudos vidurkį – 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą

• yra šio LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

• darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

• darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

• darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Atkreipia teismo dėmesį, kad galiojančios LR DK 98 str. 1 d. 2 p. redakcijoje, įstatymų leidėjo įtvirtinta nelegalaus darbo sąvoka numato, kad nelegaliu darbu taip pat laikytinas faktas, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytosios darbo pradžios. Apeliantas nesupranta, kodėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir vertindamas įrodymus, ignoravo apelianto pateiktus tiesioginius D. R. kaltės įrodymus, paremtus tiek darbo sutartimi, tiek VSDFV Vilniaus skyriaus pateikta informacija. Apeliantas mano, jog D. R. kaltė dėl M. S. nelegalaus darbo fakto yra pagrįsta tiesioginiais įrodymais ir įrodyta neginčijamai, todėl teismas, konstatuodamas, kad pranešimo apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikimo tvarkos nesilaikymas nėra laikytinas nelegaliu darbo nėra laikytinas nelegaliu darbu nukrypo nuo galiojančios praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pažymėtina, jog apeliantas neskundžia teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl S. K. nelegalaus darbo, tuo pačiu pripažindamas šioje dalyje surašyto 2013-03-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 0801-0047 nepagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235), todėl apelianto argumentai, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog apeliantas vadovaujasi vieninteliu argumentu, kad darbdavys turėjo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytosios darbo pradžios, tačiau to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, jog M. S. 2013-01-25 būtų realiai dirbęs pagalbinius darbus. Priešingai nei nurodo apeliantas, M. S. teismo posėdyje parodė, jog 2011-01-25 jam buvo pasakyta, kad šią dieną jis nedirbs, tik bus supažindintas su objektu, realiai darbą pradės 2011-01-26. Teigė, jog jo gimtoji kalba lenkų, šneka rusiškai, inspektorius su juo bendravo lietuviškai, tiksliai neatsimena, kas jam buvo aiškinama, buvo išsigandęs, nes pirmą kartą bendravo su darbo inspekcija, patyrė šoką.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad su M. S. 2013-011-24 buvo pasirašyta darbo sutartis, numatant, kad darbuotojas pradeda dirbti 2013-01-25. Sutarties sudarymo faktą patvirtina įmonės darbo sutarčių registracijos žurnalas (b.1.18). Dėl įmonės kompiuterio gedimų, pranešimas VSDVF Vilniaus skyriui apie M. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateiktas raštu, o ne elektroniniu paštu. Pranešimą Sodrai M.R. nuvežė asmeniškai 2013-01-25, patvirtina VSDVF Vilniaus skyriaus raštas Darbo inspekcijai (b.l. 12). Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad patikrinimas UAB „Lidora“ pradėtas 2011-01-25 apie 10.00 val. (b.l. 3-4). Apklaustas teismo posėdyje D. R. parodė, kad 2011-01-25 10.30 val. jis jau buvo objekte, kur iš jo buvo paimtas pasiaiškinimas. Darbą M. S. turėjo pradėti 2011-01-26. Iš objekte dirbusio darbų vykdytojo J. L. paaiškinimo matyti, kad patikrinimo metu, pastarasis kaip tik pravedinėjo darbų saugos instruktažą naujai pradedančiam dirbti M. S..

Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, šiuo konkrečiu atveju, ta faktinė aplinkybė, kad VSDF Vilniaus skyriui apie M. S. valstybinio socialinio darbo pradžią pranešta ne sutarties sudarymo, o sekančią dieną nelaikytinas aplinkybe, patvirtinančią nelegalų šio asmens darbą 2013-01-25, kadangi nėra neginčijamai įrodyta, kad M. S. 2011-01-25 realiai dirbo pagalbinius darbus.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių D. R. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. padarymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas, vadovaudamasis tik subjektyvia nuomone dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepateikė aukštesnės instancijos teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.