- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- P-442-12-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Č. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A556 - 646/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. S-237(7-226/2008), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 68-203, bei Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 5-3-6 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 5-3-6, kuriuo patvirtino 2008 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 14-15-11 papildomai apskaičiuotus 334011 Lt akcizų, 43689 Lt akcizų delspinigių, taip pat skyrė 100203 Lt akcizų baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos šį sprendimą patvirtino, o Mokestinių ginčų komisija patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis su šiais sprendimais nesutinka. Mokesčių administratorius, surašydamas patikrinimo aktą, rėmėsi 2007 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išvadomis, taip pat Muitinės laboratorijos 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 7C 0037 ir Kauno teritorinės muitinės 2007 m. birželio 19 d. raštu Nr. 113-19.5/12-8829. Tačiau minėtų dokumentų išvados kelia abejonių. Mokestinėje byloje negalima nevertinant remtis baudžiamojoje byloje atliktų tyrimų rezultatais. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės laboratorijoje atliekant tyrimus naudoti įrenginiai (dujų chromatografai) nebuvo metrologiškai sertifikuoti. 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 7C 0037 nurodyta, jog susmulkinto tabako rūšies ir kokybės nustatymas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija. Tabako skirstymas į sodininkystės, rūkomąjį, perdirbtą (apdorotą) yra laikomas skirstymu pagal rūšį. Remiantis 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos Nr. 95/95/EB 11 straipsnio a punktu, denatūruotas apdorotas tabakas, naudojamas pramonėje ar sodininkystėje, yra neapmokestinamas akcizu. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė, jog visuose pareiškėjo automobilyje rastuose maišuose buvo tabakas. 2007 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme paminėtame 2007 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, jog visuose 145 maišuose yra tabakas, o 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 7C 0037 tik konstatuota, jog tyrimui pateiktuose dviejuose 260 g ir 305 g svorio maišeliuose esanti medžiaga yra tabakas. Pareiškėjas nurodė, kad akcizai apskaičiuoti neteisingai, nes neteisingai nustatytas tabako svoris. Be to, abejonių kelia ir tai, ar tyrimui buvo pateikta būtent ta medžiaga, kuri rasta pareiškėjo vairuotame automobilyje, nes skiriasi rastų maišų aprašymas 2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. apžiūros protokoluose. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra subjektas, kuriam kyla prievolė mokėti akcizus. Jis tabako nelaikė, nebuvo įgijęs ir nedisponavo juo kaip savininkas. Tabaką gabeno trečiųjų asmenų pavedimu ir jų lėšomis, nežinodamas apie krovinio turinį. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriai nepasisakė dėl delspinigių skaičiavimo, todėl nėra aiškus delspinigių skaičiavimo terminas, delspinigių dydis. Mokesčių administratorius negalėjo skaičiuoti delspinigių daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl apdoroto tabako apmokestinimo akcizais pagrįstumo bei dėl prievolės mokėti akcizų delspinigius ir baudą. Teismas nurodė, kad Akcizų įstatymo nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, o toks faktas šiuo atveju yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai neturi būti įrodinėjami iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis). Turėjimo savo žinioje, medžiagos atitikimo akcizais apmokestinamų prekių kategorijai bei masės faktai neturi būti įrodinėjami administracinėje byloje, o taip pat vykdant mokesčių administravimo procedūrą. Faktų pripažinimas neįrodinėtinais reiškia, kad esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms ar priimtiems dokumentams, teismas faktus nustato remdamasis tomis aplinkybėmis bei dokumentais, o ne tirdamas įrodymus. Teismas nurodė, kad Valstybinė metrologijos tarnyba 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtino Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą ir laiko intervalus tarp patikrų. Dujų chromatografai nėra įtraukti į šį sąrašą, todėl jų metrologinė patikra neturi būti vykdoma. Teismas nurodė, kad medžiagos priskyrimo apmokestinamai akcizais bei jos kokybės nustatymo klausimai nustatyti teismo baudžiamuoju įsakymu. Specialisto išvadoje pažymėta, kad susmulkinto tabako rūšies ir kokybės nustatymas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija. Kartu specialisto išvadoje duoti tikslūs atsakymai dėl medžiagos priskyrimo kombinuotosios nomenklatūros kategorijai bei medžiaga įvardinta kaip perdirbtas rūkomasis tabakas. Tyrimo aprašyme taip pat nėra nurodyta kokių nors kliūčių, galinčių trukdyti klasifikuoti medžiagą pagal kombinuotosios nomenklatūros pozicijas. Teismas nurodė, kad muitinės pareigūnai taip pat turi teisę administruoti akcizus, kombinuotosios nomenklatūros kodų nustatymas yra jų įprasta veikla. Nustatant prekės priklausymą tam tikrai kombinuotosios nomenklatūros pozicijai, imami mėginiai, o ne tiriama visa medžiaga. Šiuo atveju sulaikytą medžiagą ikiteisminiame tyrime apžiūrėjo, svėrė daug asmenų, tačiau visuose dokumentuose prekės apibūdinamos vienodai, neišskiriant kurio nors maišo turinio. Pats pareiškėjas taip pat nekėlė medžiagos skirtingumo problemos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo prievolės mokėti akcizus atsižvelgiant į tabako konfiskavimą. Teismas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius teisingai apskaičiavo akcizų delspinigius, o 180 kalendorinių dienų delspinigių skaičiavimo terminas dar nėra prasidėjęs.
III.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnyje yra pateiktas baudžiamojo įsakymo apibrėžimas, kur nurodoma, jog teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Taigi akivaizdu, kad baudžiamojo įsakymo sąvoka pagal savo prasmę atitinka nuosprendžio definiciją, o tai reiškia, kad argumentai dėl negalimumo remtis baudžiamuoju įsakymu visiškai nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai dėl nesiaiškinimo nusikaltimo objektyviosios pusės, tyrimams naudotos įrangos, nėra nagrinėtini administracinėje byloje, kadangi tai susieta su baudžiamuoju procesu bei jo išdavoje priimtinu baigiamuoju teisės aktu – baudžiamuoju įsakymu. Pastarasis yra įsiteisėjęs, todėl jokios interpretacijos dėl jo neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą. Teismas nurodė, kad tabako rūšis, svoris, tabako gabenimas (laikymas) yra konstatuoti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame įsakyme. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, pastarosios juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės dar kartą neįrodinėtinos. Kadangi pareiškėjas neteisėtai laikė ir gabeno rūkomąjį tabaką, jis pagrįstai buvo apmokestintas remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi. Šios Akcizų įstatymo nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, kuris šiuo atveju nustatytas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš pradžių buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu už teisei priešingą kriminalinio pobūdžio veiką. Tuo tarpu šioje byloje keliamas jo, kaip mokesčių mokėtojo, mokestinės atsakomybės klausimas, o tai nėra baudimas už tą pačią veiką antrą kartą. Tai dvi skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, iš kurių viena siekiama ne nubausti, o įpareigoti sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Teismas nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir negali būti panaikinamas.
IV.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
Pareiškėjas nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006 bei 2009 m. vasario 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2009 pateiktais išaiškinimais. Remiantis šiais išaiškinimais, pareiškėjui prievolė mokėti akcizus neatsirado, nes nėra teisės akto, kuriame būtų nustatyta, kad asmuo vykdęs neteisėtą veiklą, būtų pripažįstamas mokestinių santykių subjektu. Pareiškėjas nurodo, kad jis jokios žalos valstybei nepadarė, jo gabentas rūkomasis tabakas buvo konfiskuotas bei sunaikintas ir į apyvartą nebuvo išleistas. Todėl jokia prievolė mokėti akcizus už šį tabaką jam neatsirado.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Tačiau daryti išvadą, jog šioje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai yra be motyvų, nėra jokio pagrindo. Šioje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose motyvai yra nurodyti ir yra paaiškinta, kodėl buvo priimti būtent tokie sprendimai.
Pareiškėjas taip pat remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą ar nutartį, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Tačiau ir šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimas nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, teismų praktiką administracinėse bylose formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl vertinant konkrečią administracinę bylą vienodos administracinių teismų praktikos formavimo kontekste, pirmiausia turi būti atsižvelgiama būtent į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atitinkamais teisės taisymo klausimais. Dėl pareiškėjo nagrinėjamu atveju keliamų klausimų yra susiformavusi aiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios šioje administracinėje byloje nebuvo nukrypta. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas ar jog būtina šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus keisti siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenims atsiranda prievolė mokėti akcizus nepaisant jų atliktų veiksmų neteisėtumo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės prasme. Tokiais atvejais yra atsižvelgiama į tai, kad atitinkama prievolė mokėti akcizus išplaukia iš Akcizų įstatyme numatyto reglamentavimo, bei į Europos Teisingumo Teismo praktikoje akcentuojamą fiskalinio neutralumo principą, pagal kurį, sprendžiant apmokestinimo klausimus, neleidžiama daryti skirtumo tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų ir neteisėtų prekių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi aiškios pozicijos, kad atitinkamų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas bei sunaikinimas prievolės mokėti akcizus nepanaikina.
Minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos atsispindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 (sprendimas paskelbtas biuletenyje „Administracinė jurisprudencija Nr. 2(12)“, 2007, gegužė – rugpjūtis, psl. 60-70), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1502/2008, 2008 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1720/2008, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje A146-1829/2008, 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1974/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-205/2009, 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-754/2009, 2009 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-827/2009 ir kt.
Pareiškėjo prašyme pateikiamos bendro pobūdžio nuorodos į Konstitucinio Teismo nutarimą, o taip pat nuorodos į dvi atskiras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtas baudžiamąsias bylas nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo Ž. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A556 - 646/2010).
Nutartis neskundžiama.