Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-5848-996/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
e2-5848-996/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00811-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“
Atsakovas
G. G.
Advokatai
Reda Aleksynaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5848-996/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00811-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.4.1.5.2.1.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,

atsakovui G. G., jo atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ ieškinį atsakovui G. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „Emons transportas LT“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) G. G. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo iš įmonės darbuotojo naudai buvo nuspręsta išieškoti 583 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 489,71 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d., mano, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai vadovavosi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis. Teigė, kad yra sumokėjusi atsakovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo darbo sutarties sudarymo iki įsakymo dėl atleidimo iš darbo (šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo), o už priverstinės pravaikštos laiką, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017, ieškovės įsitikinimu, nėra pagrindo skaičiuoti kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi atsakovas į darbą grąžintas nebuvo; visos darbuotojui mokėtinos sumos ir kompensacijos skaičiuotinos ir mokėtinos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK nuostatas, nes taip įvirtina DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis (atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo yra išvestinis, kylantis iš jau išnagrinėto reikalavimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju pagal darbo drausmės pažeidimo procedūrą). Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 19, pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsipareigojo dirbti įmonėje tarptautinių krovinių gabenimo vairuotoju–ekspeditoriumi, 2017 m. vasario 27 d., dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną, atsakovas buvo atleistas iš darbo darbdavės sprendimu dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 tokį atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Paaiškino, kad ginčas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju buvo išspręstas per kelis etapus – Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-20783-727/2017 nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta pažyma apie priskaičiuotas sumas ir 2017 m. liepos 10 d. sumokėtas priskaičiuotas likutis, teismui 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 nustačius didesnes mokėtinas sumas, įmonė jas sumokėjo, todėl, ieškovės įsitikinimu, ji su darbuotoju yra visiškai atsiskaičiusi. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. vasario 27 d. buvo atostogavęs nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., jam buvo priskaičiuota ir išmokėta 159,69 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (10 dienų), o kompensacijos už vėlavimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad į bylą pateiktoje 2017 m. liepos 3 d. pažymoje (t. I, b. l. 46) nurodyta 69,61 Eur kompensacija už panaudotas kasmetines atostogas (2016 m. gruodžio 28, 29, 30, 31 d.) ir 159,69 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta, prieš tai nagrinėtoje byloje tokia pažyma taip pat buvo teikta, atsakovas ar jo atstovas tuomet įmonės atstovų teiravosi dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos ir įmonės atstovai šias aplinkybes aiškino.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palikti nepakeistą Darbo ginčų komisijos sprendimą bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 104–106).

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp tų pačių ginčo šalių, dėl kurių 2017 m. lapkričio 6 d. bei 2017 m. gruodžio 15 d. buvo priimti du savarankiški sprendimai, nei vienoje iš civilinių bylų nebuvo pateikta informacija dėl kompensacijos už 25 dienas kasmetinių atostogų išmokėjimo, prašymai išleisti kasmetinių atostogų, įsakymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo, pavedimo nuorašai, patvirtinantys atostoginių sumokėjimą. Atsakovo įsitikinimu, 2017 m. liepos 10 d. mokėjimo pavedimas nepatvirtina, jog darbuotojui buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. Teigė, jog DK įtvirtinta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos atostogos įskaitomas priverstinės pravaikštos laikas.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 28, 29, 30, 31 d. nedirbo, buvo namuose, prašymą dėl atostogų rašė, tuomet prašymus atostogoms rašė ir kiti įmonės darbuotojai, su įsakymu dėl atostogų supažindintas nebuvo, banko sąskaitų išrašuose mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad pervedamas darbo užmokestis, už panaudotas atostogas su juo taip pat nebuvo atsiskaityta.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad nėra įsakymo dėl atostogų atsakovui suteikimo, atostogų grafiko, nėra įrodymų, kad tinkamai atsiskaityta su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19, pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo įmonėje dirbti tarptautinių pervežimų vairuotoju–ekspeditoriumi, iš darbo buvo atleistas 2017 m. vasario 27 d. (el. b. t. I, b. l. 60, 97–98), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžino jo į darbą, laikė, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė darbuotojui iš įmonės 131,14 Eur darbo užmokestį, 671,23 Eur dienpinigius, 489,71 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 2 448,55 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 23,32 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (el. b. t. I, b. l. 21–33), 2017 m. lapkričio 21 d. darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo iš darbdavės (el. b. t. I, b. l. 16–17), 2017 m. gruodžio 11 d. Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti iš įmonės darbuotojo naudai 583 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. bei 489,71 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo santykių pabaigos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki 2017 m. gruodžio 11 d. (el. b. t. I, b. l. 11–13).

Pažymėtina, kad DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki DK įsigaliojimo, baigiamos pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas darbdavės iš darbo buvo atleistas 2017 m. vasario 27 d. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pravaikštą) (el. b. t. I, b. l. 78), vadinasi, darbdavė darbuotojo atžvilgiu taikė darbo drausmės pažeidimo procedūrą, kuri, esant pradėtai iki 2017 m. liepos 1 d., pagal DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalį, turi būti pabaigta pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau akivaizdu, kad darbdavė pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju (kartu išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) turėjo darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys, 177 straipsnio 2 dalis) – pabaigusi darbo drausmės pažeidimo procedūrą, todėl darbo drausmės pažeidimo procedūrą darbdavei pabaigus 2017 m. vasario 27 d. visos su šia procedūra susijusios aplinkybės (kartu kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas klausimas) nagrinėjamos pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas, kaip tai įtvirtina DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis, todėl teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog Darbo ginčų komisija nepagrįstai vadovavosi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatomis, todėl darbo ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjo netinkamai. Visiškai teisingai ieškovė nurodė, jog nebūtų pagrįsta ir teisėta dalį su darbuotojo atleidimu iš darbo susijusių klausimų spręsti pagal vieno įstatyminio reglamentavimo nuostatas ir dalį – pagal kito, naujai priimto įstatymo nuostatas, kurios neturi atgalinio veikimo galios. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamam klausimui spręsti taikomos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatos.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau darbuotojo į darbą negrąžino, jam pačiam taip pageidaujant. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktą, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, negrąžintam į pirmesnį darbą, nepriskirtinas prie laikotarpių, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2012). Vadinasi, pagal DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju darbuotojui, negrąžintam į darbą, priklausė tik kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. vasario 27 d. (el. b. t. I, b. l. 78, 97–98), o priverstinės pravaikštos laikas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitomas, nes darbuotojas į darbą grąžintas nebuvo, todėl jam už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 įsiteisėjimo dienos) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriklauso. Kartu pastebėtina, kad darbuotojui prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką kompensuoja jam visus netekimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs grąžintas į darbą (tarp jų ir kasmetines atostogas). Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2012).

Byloje iš įmonės direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. ADM065-3 „Dėl kasmetinių atostogų“ (el. b. t. I, b. l. 44), 2017 m. kovo 10 d. suvestinės (el. b. t. I, b. l. 47), 2017 m. liepos 3 d., 2018 m. sausio 8 d. pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (el. b. t. I, b. l. 46, 49, 127), įmonės direktoriaus 2018 m. sausio 18 d., 2017 m. gegužės 19 d. pažymų (el. b. t. I, b. l. 111, 126), 2017 m. gegužės 19 d. pažymos apie vidutinį darbo užmokestį (el. b. t. I, b. l. 108), 2016 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (el. b. t. I, b. l. 109–110), darbuotojo 2016 m. gruodžio 28 d. prašymo (el. b. t. I, b. l. 43), 2018 m. sausio 8 d. aiškinamosios pažymos (el. b. t. I, b. l. 45), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 turinio apie 2016 m. gruodžio 30 d. pavedimą 398,02 Eur sumai, kas atitinka darbo užmokesčio su atostoginiais už 2016 m. gruodžio mėnesį sumą (el. b. t. I, b. l. 26, 46) nustatyta, kad darbo įmonėje laikotarpiu darbuotojui buvo priskaičiuoti ir išmokėti 69,61 Eur už panaudotas kasmetines atostogas, kas, įvertinus tai, jog atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 23,32 Eur, reiškia, jog atsakovas darbo įmonėje laikotarpiu atostogavo 4 dienas, todėl atleidimo iš darbo dieną jam priklausė 159,69 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri, ieškovės teigimu, atsakovui buvo išmokėta 2017 m. liepos 10 d. (el. b. t. I, b. l. 50). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 užfiksuota, jog T. S., tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, parodė, jog darbuotojui kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo paskaičiuota atleidimo iš darbo dieną, bet iš darbuotojui paskaičiuotos galutinio atsiskaitymo sumos pradžioje buvo padarytas atskaitymas, vėliau jis anuliuotas, ir teismas sprendime konstatavo, jog galutinis atsiskaitymas su darbuotoju įmonės buvo atliktas 2017 m. liepos 10 d., nustatydamas konkrečias nepriemokas, vadinasi, teismas sprendime, nustatydamas, kokia yra likusi darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoka darbuotojui, įvertino tiek darbuotojui išmokėtus 69,61 Eur už 4 atostogų dienas (2016 m. gruodžio 30 d. pavedimas 398,02 Eur sumai, kas atitinka darbo užmokesčio su atostoginiais už 2016 m. gruodžio mėnesį sumą (el. b. t. I, b. l. 26, 46), kaip kad teismas jau konstatavo aukščiau), tiek 159,69 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimą darbuotojui (2017 m. liepos 10 d. pavedimas, kas atitinka T. S. parodymus apie atleidimo dieną padarytų atskaitymų grąžinimą vėliau (el. b. t. I, b. l. 24, 26, 50)), priešingai vertinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų teismas pagrindo neturi. Išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 turinį, aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad įmonė darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas yra išmokėjusi.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017 priteisė darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, todėl papildomai vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) darbuotojui (dėl pavėluoto kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo) negali būti priteisiamas, kadangi priteisiant darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas) tuo pačiu laikotarpiu susidarytų netoleruotinas dvigubos sankcijos taikymas įmonei. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Kadangi pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, teismas darbo ginčą dėl teisės nagrinėja iš esmės, todėl dėl ieškovės teigiamų Darbo ginčų komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų teismas nepasisako.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra, todėl jie atmetami; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo jos patirtas ją atstovavusiai advokatei sumokėtas 399,30 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei sumokėtą 24 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 7, 8, 53, 54, 130–134). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 423,30 Eur (399,30 Eur + 24 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Nors ieškovė taip pat prašė taikyti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas pagrindo tam nenustatė, kadangi tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017, tiek šioje byloje darbuotojas buvo atstovaujamas teisininko, todėl nėra galimybės nustatyti, ar darbuotojas jo atstovo nebuvo suklaidintas dėl pakartotinio kreipimosi pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ ieškinį patenkinti visiškai.

G. G. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-6664 darbo byloje Nr. APS-36-23154, atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-6664 darbo byloje Nr. APS-36-23154 laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Emons transportas LT“ (į. k. 303906886) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 423,30 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė