- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- A17.-4795-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04049-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- V. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. 2019 m. birželio 28 d. 18.17 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir, teigdama, kad nukentėjo nuo sugyventinio L. V., melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad V. Z. informavo policijos pareigūnus, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymui į policijos įstaigą neatvyks, pageidavo administracinio nusižengimo protokolą gauti paštu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (b. l. 5). Teismui susisiekus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu administracinio nusižengimo protokole nurodytu jos telefono numeriu, ji informavo teismą, kad apie posėdžio vietą ir laiką žino (b. l. 14). Į teismo posėdį V. Z. neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ANK 629 str. 1 d.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. Z. pozicija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, byloje neišreikšta, tačiau jos kaltę, padarius minėtą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys duomenys.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra nurodytos visos esminės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. 18.17 val. V. Z. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog namuose konfliktuoja su sugyventiniu. Į įvykio vietą išsiųstos pajėgos. Minėto pranešimo pagrindu pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 7-9).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuota: 1) 2019 m. birželio 28 d. V. Z. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugyventinis L. V. būdamas neblaivus sudavė jai du kartus ranka į galvą, sukeldamas fizinį skausmą; 2) 2019 m. birželio 28 apklausta nukentėjusioji V. Z. parodė, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 15.00 val., kartu su sugyventiniu L. V. buvo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Staiga dėl jai nežinomos priežasties, sugyventinis trenkė jai per veidą su delnu du kartus. Sugyventinis trenkęs jai pataikė į tarpakį, kaktą, dešinę akį bei per nosį. Ji patyrė fizinį skausmą. Tuo metu, kai L. V. jai trenkė, ji sėdėjo ant taburetės prie televizoriaus. Medikų pagalbos jai nereikia; 3) 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomai apklausta nukentėjusioji V. Z. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų nori papildyti ir patikslinti, kad dėl įvykio, kuris įvyko 2019 m. birželio 28 d., kurio metu buvo konfliktas tarp jos ir sugyventinio L. V., gali pasakyti, kad šį konfliktą pradėjo iš esmės ji. Dėl ko pradėjo konfliktą negali pasakyti, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Konflikto metu ji sudavė pirma sugyventiniui per pilvą. Rankoje taip pat laikė kažkokį daiktą, kokį negali prisiminti. Ji dėl kažko buvo susinervinusi, susijaudinusi. Po ko ji dar sugyventiniui sudavė vieną kartą su turimu daiktu per ranką ir galų gale sugyventinis jai sudavė vieną ar du kartus su ranka į veidą. Po ko ji pasiėmė telefoną ir būdama strese iškvietė policiją. Dabar supranta, kad jos skambutis bendruoju pagalbos centrui buvo skubotas, nes neįvertino pasekmių. Ji neatsimena, kodėl pagalvojo, kad prieš ją tik smurtavo L. V. ir paskambino bendrajam pagalbos centrui, iškvietė specialiąsias tarnybas, nes buvo visiškai girta. Greičiausiai dėl visko ir yra kaltas alkoholis. Jai pagalba buvo nereikalinga, nes iš esmės pati yra kalta. Sugyventinis visada yra ramus ir pats niekada nesmurtavo prieš ją. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes prieš ją nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, ji jokio fizinio skausmo nepajuto, kažkokių sužalojimų negavo. Tiesiog jai buvo nemalonu. Taip pat tiksliai negali pasakyti ar dar kažkas iš kaimynų buvo jų bute, kai vyko įvykis; 4) Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 duomenimis, 2019 m. birželio 28 d. 19.50 val. V. Z. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas; 5) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. N. surašė užduotį Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistams atlikti medicininį kūno tyrimą dėl galimai V. Z. padarytų sužalojimų. Kaip matyti iš tyrėjo ranka ant užduoties padaryto įrašo, V. Z. paimti užduotį atsisakė. Duomenų apie tai, kad nukentėjusioji buvo nuvykusi į medicinos tarnybą nėra; 6) 2019 m. birželio 29 apklaustas L. V. parodė, kad 2019 m. birželio 28 d. iš ryto pas juos į butą atėjo pažįstamas R.. Dienos metu jis, jo pažįstamas R. ir sugyventinė, jų bute, kambaryje vartojo alkoholį, išgėrė apie du litrus degtinės. Apie 14.00 val. jis pasijuto blogai, todėl tame pačiame kambaryje atsigulė ir užmigo, kiek pamena, R. ir jo sugyventinė toliau vartojo alkoholį. Apie 15.00 val. miegodamas lovoje pajuto smūgį per pilvą. Atsibudęs šalia savęs pamatė stovinčią sugyventinę, kuri rankoje laikė kočėlą. Pastarosios paklausė ką ji daro, sugyventinė jam neatsakė. Tuo metu kambaryje buvo jo draugas R.. Iš karto jis nuėjo į balkoną parūkyti. Po kelių minučių grįžo į butą, ir tuo metu, jo sugyventinė be jokios priežasties sudavė jam tuo pačiu kočėlu vieną kartą per kairę ranką bei bandė jam suduoti dar kelis kartus. Gindamasis nuo savo sugyventinės sudavė pastarajai vieną kartą delnu per kaktą ir atėmė iš sugyventinės rankų kočėlą, kurį numetė virtuvėje. Sugyventinė apsiramino. Po ko jis su savo draugu R. ir savo sugyventine, toliau bute vartojo alkoholį. Apie 18.00 val. į jų butą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę; 7) 2019 m. birželio 28 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūra. Bute grumtynių nesimato. Bute yra akivaizdžių girtuokliavimo požymių. 8) Kadangi iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad nei nukentėjusioji V. Z., nei įtariamasis L. V. dėl galimai patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė nei iš karto po įvykio, nei vėliau. Papildomos apklausos metu V. Z. savo parodymus pakeitė, teigdama, kad fizinio skausmo nejuto, pati buvo konflikto iniciatorė, o L. V. gynėsi nuo jos veiksmų, tuo pačiu įtariamasis savo kaltės dėl galimo smurto sugyventinės atžvilgiu nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusioji pirma pradėjo konfliktą, kurio metu sudavė jam smūgius į pilvą ir per ranką, o bandant suduoti dar kartą, jis gindamasis nuo savo sugyventinės pastarajai trenkė vieną kartą delnu per kaktą. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei nukentėjusiosios parodymai, nei jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina įtariamojo L. V. veiksmuose esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo pobūdžių. Savo ruožtu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie galimai V. Z. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnyje (b. l. 2-3).
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kyla, kai šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka. Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio specialiųjų tarnybų pagalbos poreikio nėra.
Bylos duomenimis yra užfiksuota, kad V. Z. 2019 m. birželio 28 d. 18.17 val. Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 pranešė, jog prieš ją smurtavo jos sugyventinis L. V.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimai prieš V. Z. padarytą nusikalstamą veiką yra užfiksuota, kad V. Z. į medikus dėl galimai patirtų sužalojimų nesikreipė, atlikę įvykio vietos apžiūrą policijos pareigūnai grumtynių požymių neaptiko. Nors iš pradžių V. Z. teigė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis, tačiau papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui skubotai, neįvertino visų pasekmių, jai pagalba buvo nereikalinga, nes ji skausmo nepajuto, sužalojimų nepatyrė ir prieš ją nusikalstama veika nebuvo padaryta. Be to, V. Z. ir L. V. teigimu, tarp jų kilusį konfliktą pradėjo V. Z.. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. Z. suprato, jog policijos pareigūnų pagalba buvo nereikalinga, bet ji juos iškvietė, taigi V. Z. veikė tiesioginės tyčios kaltės forma. Todėl nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad prieš V. Z. nesmurtavo jos sugyventinis, jai nebuvo kilęs realus pavojus, dėl kurio būtų būtina policijos pareigūnų pagalba. Melagingai kreipdamasi pagalbos, ji trukdė tiek Bendrojo pagalbos centro darbui, tiek policijos pareigūnų darbui, V. Z. be priežasties, eikvojo specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarė prielaidas nukreipti policijos ir kitų pareigūnų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių ir kilusių grėsmių. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. Z. kaltę, padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad V. Z. 2019 m. birželio 28 d. 18.17 val. iš telefono (duomenys neskelbtini) skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir žinodama, kad pagalba nebuvo reikalinga, melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas nusižengimas, susijęs su viešąja tvarka), į tai, kad nenustatyta V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog administracinį nusižengimą padarė neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.), taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę: anksčiau nėra bausta administracine tvarka (b. l. 12), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, brandaus amžiaus.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant baudą, kurios dydis yra minimalus, t. y. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, skirtina 200 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19104800701 ir įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.