Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-490/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
1-104-490/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14905-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Kaltinamasis
V. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-490/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14905-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.12.1; 2.12.1.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14905-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, mokosi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, jam nustatytas neįgalumas – iš dalies darbingas, darbingumo lygis 45 procentai, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (iki kardomosios priemonės paskyrimo (2017 m. kovo 30 d.) gyveno (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2017 m. kovo 28 d., apie 21.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine E. Š. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė du smūgius nukentėjusiajai E. Š. į dešinę šlaunį bei vieną smūgį dešinės rankos delnu sudavė į kairį petį, tokiu būdu nukentėjusiajai E. Š. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

V. Š. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su E. Š. santuokoje gyvena apie 20 metų, o kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 27 metus. Su sutuoktine turi bendrų vaikų, kurie gyvena kartu. Visa šeima gyvena socialiame būste. Šiuo metu su žmona skiriasi, vyksta skyrybų procesas. 2017 m. kovo 28 d., apie 14 val., jis grįžo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centro. Jam nustatytas 45 proc. nedarbingumas dėl širdies ligos, minėtame centre pagal darbo biržos siuntimą mokosi juvelyrikos ir kiekvieną dieną važinėja į minėtą centrą. Grįžęs išgėrė alkoholio, buvo namuose, kur taip pat buvo ir šeima. Vakare, apie 18 val., visi vaikai ir žmona išėjo žaisti krepšinio. Šeimos nariai grįžo į namus apie 21 val. Tuomet jis su žmona pradėjo pyktis dėl skyrybų, prašė, kad jam atleistų, pagalvotų ir nesiskirtų. Konflikto metu, supykęs ant žmonos, jai du kartus dešinės rankos delnu sudavė per koją ir vieną kartą sudavė į petį. Jis išėjo į laiptinę parūkyti, o berūkant laiptinėje, jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 65–68).

Nukentėjusiosios E. Š. apklausos protokolu nustatoma, kad ji su V. Š. kartu gyvena apie 20 metų, turi keturis vaikus. Šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. 2017 m. kovo 28 d., apie 12 val., ji iš darbo grįžo namo. Taip pat namo grįžo neblaivus sutuoktinis V. Š., kuris nuėjo miegoti ir miegojo iki vakaro. Apie 20.30 val. Virginijus pradėjo konfliktuoti – prikaišiojo jai neištikimybę, kad buvo ne su vaikais, o pas svetimus vyrus, pyko, kad suruošė dokumentus dėl skyrybų. Ji su vaikais kambaryje sėdėjo ant lovos, šalia sėdėjo V., kuris dešinės rankos delnu du kartus sudavė smūgius į kairę koją, šlaunies srityje, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, bei vieną kartą delnu sudavė smūgį į kairį petį, dėl ko taip pat juto stiprų fizinį skausmą. Ji sutuoktinio bijo, nes jis paskutiniu metu dažnai vartoja alkoholį, būna agresyvus. Sutuoktinis ir anksčiau buvo prieš ją smurtavęs, tačiau ji nesikreipdavo į policiją, nes jo bijojo. Šį kartą policiją iškvietė sūnus D., kadangi vaikų akivaizdoje V. Š. smurtavo pirmą kartą. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 19–21).

Nepilnametės nukentėjusiosios S. Š. apklausos protokolu nustatoma, kad V. Š. yra jos tėtis, jie visi kartu gyvena viename bute (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 28 d. ji grįžo į namus apie 10 val. Apie 12 val. į namus grįžo neblaivus tėtis V. Š.. Tuo metu jis elgėsi ramiai, iš karto nuėjo miegoti. Grįžus broliams, apie 18 val., jie kartu su mama išėjo į mokyklos aikštelę žaisti krepšinio. Bežaidžiant krepšinį, mamai skambino tėtis. Kadangi mama mėtė kamuolį, telefonu atsiliepė ji ir informavo, kad mama žaidžia krepšinį. Apie 21 val. jie visi grįžo namo. Besėdint kambaryje, tėtis pradėjo konfliktuoti su mama. Tėtis kaltino mamą tuo, kad ji buvo pas kitus vyrus, jie pykosi dėl skyrybų. Konflikto metu tėtis du kartus dešinės rankos delnu sudavė mamai į kairę koją bei vieną kartą delnu sudavė į kairį petį, tuomet išėjo iš buto į laiptinę parūkyti. Dėl to, kad tėtis mušė mamą, ji labai išsigando. Tuomet brolis D iškvietė policiją. Tėtis dažnai vartoja alkoholį, pastaruosius penkerius metus beveik kiekvieną dieną geria. Tėtis prieš mamą buvo smurtavęs ir anksčiau (b. l. 28–29).

Nepilnamečio nukentėjusiojo D. Š. apklausos protokolu nustatoma, kad V. Š. yra jos tėtis, jie visi kartu gyvena viename bute (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 28 d. į namus jis grįžo apie 15 val., namuose buvo mama ir tėtis, tėtis buvo neblaivus. Vėliau į namus pargrįžo visi broliai ir sesė. Apie 18 val. kartu su sese, broliais ir mama išėjo žaisti krepšinio, tėtis liko namuose miegoti. Apie 21 val. jie sugrįžo į namus. Besėdint kambaryje tėtis su mama pradėjo konfliktuoti, tėtis prikaišiojo mamai kitus vyrus, pykosi dėl skyrybų. Konflikto metu tėtis dešinės rankos delnu du kartus sudavė mamai į kairės pusės koją bei vieną kartą delnu į kairį petį ir išėjo iš buto. Tuomet jis iš telefono paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad tėtis sumušė mamą. Tai buvo ne pirmas kartas kai tėtis smurtauja prieš mamą. Dėl šio įvykio labai išsigando, susijaudino (b. l. 36–37).

Liudytojo E. Š. apklausos protokolu nustatoma, kad 2017 m. kovo 28 d. jis buvo namuose. Apie 12 val. į namus grįžo neblaivus tėvas V. Š., kuris iš karto nuėjo miegoti. Vėliau į namus grįžo broliai ir sesė. Apie 18 val. kartu su mama jie išėjo pažaisti krepšinio, nes bijojo palikti mamą su neblaiviu tėčiu. Tėtis prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau dėl to policijos mama nekviesdavo, tėvui atleisdavo. Namo jie visi grįžo apie 21 val., visi buvo kambaryje. Tėtis mamai ėmė prikaišioti kitus vyrus, kalbėjo apie skyrybas. Besėdint ant lovos, tėtis mamai dešinės rankos delnu du kartus sudavė į kairę koją, šlaunies srityje bei vieną kartą delnu sudavė mamai į kairį petį. Ant mamos kojos ir peties buvo paraudimai. Sudavęs smūgius tėvas išėjo į laiptinę parūkyti. D iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę tėvą sulaikė. Tėtis pastaruoju metu labai stipriai geria, išgėręs būna labai agresyvus, tuomet jie bijo palikti mamą vieną, kad tėtis jai ko nors nepadarytų (b. l. 44-45).

2017 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyresn. patrulio D. J. 2017 m. kovo 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2017 m. kovo 28 d., apie 21.30 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus V. Š. sumušė sutuoktinę E. Š., suduodamas jai du smūgius delnu į koją bei vieną smūgį į kairį petį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Įvykio metu buvo jų vaikai: D. Š., S. Š., E. Š. ir V. Š. (b. l. 10–13).

Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017 m. kovo 28 d., 21.09 val., V. Š. nustatytas 2,48 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad V. Š. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Š. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. Š., naudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, sukėlusį fizinį skausmą, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamasis V. Š. neteistas (b. l. 54), administracine tvarka baustas (b. l. 53), bedarbis (b. l. 50), mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre (b. l. 51), jam nustatytas neįgalumas – iš dalies darbingas, darbingumo lygis 45 procentai (b. l. 52), duomenų apie V. Š. psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su prokurorės prašomais draudimais ir įpareigojimais.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas kaltinamajam BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu.

R. R., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. kovo 28 d., 20.55 val. (b. l. 60), paleistas iš laikino sulaikymo 2017 m. kovo 30 d., 15.10 val. (b. l. 61).

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 72–73, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės su S. Š. ir D. Š. apklausų garso ir vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

V. Š. visos bausmės atlikimo metu uždrausti lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini)

V. Š. įpareigoti:

- tęsti mokslą arba pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalis, 72² straipsnis).

Šiuos įpareigojimus įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu V. Š. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017-03-28 iki 2017-03-30 (2 paros) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę V. Š. – įpareigojimą gyventi nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę baigti taikyti.

Dvi kompaktines plokštelės su nukentėjusiųjų S. Š. ir D. Š. apklausų garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Damulienė