Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) atstovui Aleksejui Bugajui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusižengimo esmė ir paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusižengimo kvalifikavimo motyvai

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

5. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytam, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021, Nr. 2AT-36-495/2023).

6. Faktinis pagrindas inicijuoti nemokumo procesą, o tame tarpe ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

7. JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiu, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoto procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu yra imperatyvios. Vadovo pasyvus elgesys pažeidžia kreditorių interesus ir sistemiškai aiškinant ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas su JANĮ nustatytomis įmonės vadovo pareigomis nemokumo procese, užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o pakartotinis tokio paties pažeidimo padarymas – pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

7.1. Pažymėtina, kad nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Asmuo būdamas juridinio asmens vadovu, turi būti atidus ir rūpestingas ir prisiimti su tuo kylančias pasekmes.

8. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2021 m. sausio 11 d. buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Kaip nurodoma pareiškime, nuo 2020 m. liepos 16 d. pradėjo kauptis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka. 2021 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, kuriuo nutarta nurašyti 18942,39 Eur nepriemoką. 2021 m. lapkričio 18 d. priimtas nurodymas nurašyti papildomą 3509,44 Eur nepriemoką. 2021 m. gruodžio 7 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę 21689,78 Eur nepriemoką iš turto, kuris 2022 m. vasario 2 d. priimtas vykdyti antstolio. 2022 m. vasario 21 d. priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, kurios suma – 200,67 Eur. Taigi A. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu jau buvo neatsiskaitoma su VMI, jam buvo žinoma prasta įmonės finansinė padėtis, tačiau jis nevykdė pareigos iškelti nemokumo bylą. Pareiškimo teismui pateikimo dieną (2024 m. gegužės 9 d.) įmonės įsiskolinimas VMI sudarė 21991,93 Eur. (b. l. 3). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo kreditorė VMI, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Nemokumas ir teisė“ (bylos Nr. eB2-198-569/2024; b. l. 5-6). Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl jau bankroto byloje konstatuota, kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

9. Bylos medžiaga patvirtinta, kad A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokia, JANĮ reikalavimų nevykdė, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, elgėsi pasyviai. Pažymėtina, kad JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, leidžiančių vadovui šios pareigos nevykdyti. Bendrovės nemokumo procesą inicijavo VMI, pagal kurios pareiškimą įmonei buvo iškelta bankroto byla.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, buvo pasyvus, nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neatliko jokių įstatyme numatytų procedūrų, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, tame tarpe nepateikė ir pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi šiuo atveju A. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesielgė rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. A. B., kaip bendrovės vadovo, pasyvus elgesys pažeidė kreditorių interesus.

11. Nustatyta, kad 2024 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. B. buvo paskirta 1400,00 Eur bauda už kreditorės VMI teisių pažeidimą, kai jis laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos iškėlimo jo vadovaujamai kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutarimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 8 d., bauda sumokėta 2024 m. kovo 6 d. Taigi įvertinus šiuos duomenis bei tai, kad trunkamojo pažeidimo padarymo diena laikytina 2024 m sausio 18 d., kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, darytina išvada, kad pažeidimas padarytas pakartotinai.

12. Esant nustatytoms aplinkybėmis bei išdėstytam teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas daryti išvadą, kad A. B. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl jis pripažįstamas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

III. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

13. ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

14. Teismas, skirdamas A. B. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės nemokumo neiniciavimu laiku, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu; padarytas analogiškas pažeidimas, už kurį jis jau buvo baustas), į tai, kad jis dirba, per paskutinius vienerius metus baustas administracine tvarka tik du kartus, abi baudos sumokėtos. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. B. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, jos dydį nustatant tarp straipsnio sankcijose numatytos baudos minimumo ir vidurkio – 3 000 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – A6.-32-1139/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.