Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. mušdamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto su nepilnamete J. Č. (gimusia (duomenys neskelbtini)) metu, dešiniu kumščiu sudavė jai du smūgius į kairės rankos žastą, po ko rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į kairės kojos šlaunį, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste ir abiejose šlaunyse.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. G. mušdamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto su nepilnamete J. Č. (gimusia (duomenys neskelbtini)) metu, sugriebė jai už dešinės rankos žasto ir stipriai tampė, po ko abejomis rankomis sudavė dešimt smūgių į galvą ir ne mažiau kaip penkis smūgius į kairės kojos šlaunį, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas krūtinėje bei kairiame žaste.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. sausio 14 d. įtariamuoju apklaustas D. G. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, parodymus duos lietuvių kalba, psichiatrijos ligoninėje ir priklausomybių ligų įstaigose nesigydė. Su pranešimu apie įtarimą susipažino – jo turinys jam aiškus. Savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta pilnai. Nori paaiškinti, kad jie su J. Č. yra pora; draugauja apie metus laiko. Kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, nes J. vis dar yra nepilnametė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su tėvais Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Planuoja gyventi kartu, kai J. sulauks pilnametystės. J. nepatinka gyventi (duomenys neskelbtini), nes pasako jos ji nesutaria su kitais globotiniais bei socialinėmis darbuotojomis. Dėl šios priežasties ji laikas nuo laiko pabėga ir būna pas jį (D. G.). Pranešime apie įtarimą nurodytomis datomis, o būtent: 2024 m. spalio 8 d. ir 2024 m. spalio 25 d., jis buvo neblaivus ir vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, tarp jo ir J. kilo žodiniai konfliktai. Žodinių konfliktų metu jis sudavė pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius ir galimai padarė J. sužalojimus, nes būdamas neblaivus nesusivaldė. Tikslių aplinkybių neprisimena, nes, kaip ir minėjo, buvo neblaivus. Be to, įvykiai buvo gana senai, tačiau atsimena, kad minėtomis datomis tarp jų buvo kilę konfliktai, kurių metu mušė J. Kaip ir minėjo prieš tai, taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus, būdamas blaivus J. nuskriausti negalėtų. Nuo to laiko alkoholio nebevartoja ir daugiau smurtinio pobūdžio konfliktų, tarp jų nėra kilę. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Sutiktų su prokurorės sprendimu ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 166-168).

2024 m. spalio 12 d. liudytojos J. V. protokole-pareiškime ir apklausos protokole nurodoma, kad gyvena pažymoje nurodomu adresu. Dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Pagal įgaliojimą atstovauja nepilnametę J. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri dėl laikinos globos nustatymo gyvena (duomenys neskelbtini) iki sulauks pilnametystės. 2024 m. spalio 2 d. J. Č. negrįžo į (duomenys neskelbtini) iš profesinio mokymo centro, todėl buvo paskelbta jos paieška. 2024 m. spalio 12 d. apie 7.14 val. J. parašė per socialinę programėlę, kad yra sumušta ir norinti grįžti į laikinus namus. Paimti mergaitės nuvyko individualios priežiūros darbuotoja. J. pasiskundė, kad 2024 m. spalio 8 d., vėlų vakarą, (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos draugas D. G.. Juto stiprų fizinį skausmą. Apžiūrėjus mergaitės kūną pastebėtos hematomos. Taip pat minėtas vaikinas neleido pasišalinti mergaitei iš jo namų, pasisavino jos asmeninius daiktus, t. y. mobilaus ryšio telefoną Redmi 13 C ir banko kortelę (be kodų). Prašo dėl nurodytų faktų pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 1-7, 8-11).

2024 m. gruodžio 18 d. apklausta nepilnametė nukentėjusioji J. Č. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Mokosi profesinėje mokykloje. Jai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Jos teisės ir pareigos jai išaiškintos. 2024 m. spalio 2 d. ji nuvažiavo pas savo vaikiną D. G., kurį pažįsta apie metus laiko. Jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Jiedu kartu leidžia laiką. Ji žino, kad dėl negrįžimo į (duomenys neskelbtini) po 22.00 val. yra paskelbiama paieška, todėl jiedu slapstėsi nuo policijos. Konfliktas su D. galėjo įvykti 2024 m. spalio 8 d., vakare, tikslios valandos neprisimena. Su D. buvo bendro naudojimo virtuvėje. D. buvo neblaivus, jai priekaištavo, o ji sėdėjo ant kėdės. Jis stovėjo priešais ją ir dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus jai į kairės rankos žastą. Ji labai išsigando, pajuto momentinį skausmą, kurį vertintų 6 balais, po ko jis savo rankomis ir kojomis sudavė jai 5-6 smūgius į kairės kojos šlaunį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, kurį vertintų 7 balais. Ji išsigando ir verkė. Vėliau D. apsiramino ir atsigulė miegoti, po ko ji taip pat kartu atsigulė miegoti. Jie miegojo virtuvėje, kurioje D. smurtavo jos atžvilgiu. Kitą dieną, vakare jie susitaikė ir kol jis miegojo, ji paėmė jo telefoną, atsisiuntė programėlę, susisiekė su savo socialine darbuotoja A. K., bei paprašė pagalbos. Jos su A. susitarė, kad ji (J. Č.) nuvažiuos iki stoties, iš kur ją paėmė jų (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Po to, ją parvežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovės kreipėsi į policiją. Buvo parašytas pareiškimas ir atlikta apžiūra VTMT. Po šio įvykio su D. nebendravo 2 savaites. Ji iš draugės telefono jam parašė, jie susitarė susitikti. Jis jai atrašė, kad jei dėl jos pareiškimo jam bus pasekmių, tuomet pasekmių sulauks ir ji. Grasinimo neišsigando, nes po to jis jai paaiškino, kad taip pasakė tiesiog iš pykčio. Po to jiems susitikus prie jo namų jis jos klausinėjo, kas parašė pareiškimą policijai, ji jam papasakojo, kad pareiškimą parašė socialinė darbuotoja. 2024 spalio pabaigoje, galėjo būti spalio 25 d., ji po mokyklos vėl nuvažiavo pas D. G. anksčiau minėtu adresu. Jiems susitikus viskas buvo gerai, jokios agresijos nebuvo. Pas jį buvo apie 3-4 dienas. Pirmą, antrą dieną po išėjimo iš (duomenys neskelbtini), vakare, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. sugriebė ją už kairės rankos žąsto bei suspaudęs patampė, po ko abiem rankom sudavė apytiksliai 10 smūgių į galvą, dėl ko buvo pradėję mirguliuoti akyse bei buvo atsiradę guzai ant galvos. Dėl šių suduotų smūgių jautė 4 balų skausmą. Po ko jis jai vėl sudavė 5-6 smūgius į kairės kojos šlaunį, dėl ko jautė 6 balų fizinį skausmą. Tuo metu, kai jis prieš ją smurtavo, ji tiesiog sėdėjo ir verkė. Kitą rytą jis pradėjo pats verkti, atsiprašinėti ją, po ko jie susitaikė. Ji jam (D.) atleido ir sutiktų susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu. Apie patirtą smurtą papasakojo savo tėvams bei socialinei darbuotojai, dėl ko buvo pristatyta į VTMT apžiūrai. Be kitų nustatytų sužalojimų VTMT apžiūros metu ant jos krūtinės dešinėje pusėje buvo atsiradusi mėlynė, tačiau jos kilmės ji paaiškinti negali. Kaip ir minėjo, su D. jie susitaikė, šiuo metu bendrauja, smurtas nesikartoja (e. b. l. 149-151).

2024 m. spalio 17 d. vyriausiojo tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodoma, kad nusikalstamą veiką galimai padarė D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26-28).

2024 m. lapkričio 3 d. liudytojos A. K. protokole-pareiškime nurodoma, kad maždaug prieš 4-5 d. būdama (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, buvo sumušta auklėtinė J. Č. gim. (duomenys neskelbtini). Ją sumušė jos draugas D. G., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: sugrėbė ją už kairiąją ranką ir sudavė pora kartu į ta pačia ranką su kumščių. Dėl tokių D. G. veiksmu jos auklėtinė J. Č. patyrė fizinį skausmą (e. b. l. 29-34).

2024 m. lapkričio 3 d. apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 14 val. į (duomenys neskelbtini), grižo jų auklėtinė J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai yra paskelbta asmens paieška nuo 2024 m. spalio 25 d., kuri jai papasakojo, kad 4 dienas buvo pas savo draugą D. G., gim. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Paklausė ją kodėl vėl buvo nuvažiavusi pas D. G., nes žinojo, kad prieš tai jis ją buvo sumušęs. Taip pat pasidomėjo ar jis ją vėl nemušė. J. Č. paaiškino kad buvo sumušta ir parodė jai kairę ranką, kur buvo matyti mėlynės. Taip pat pasakė kad D. G. jai mušė per galvą; kiek smūgiu buvo negali pasakyti, bet nemažiau kaip 10. Mušė su dviem rankom ir su kumščiu. Į ranką taip pat mušė su kumščių, nemažiau kaip 3 smūgiai. Pagal skausmo skalė 7-8 balai. Po to paklausė auklėtine, kodėl tiek laiko negiždavo į (duomenys neskelbtini), į ką J. Č. atsakė kad D. G. ją neišleisdavo iki tol kol užgis mėlynės. Išklausiusi J. Č. nusprendė pranešti apie įvykį į policiją. Žino, kad D. G. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. Č. sumušimų (e. b. l. 39-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3357/2024(01) nurodoma, kad J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), remiantis kūno apžiūros duomenimis nustatyti sužalojimai poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, abiejose šlaunyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais. Sužalojimai atitinka apie 5-7 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galėjo būti padarytos 3 trauminiais poveikiais. Poodinės dešinėje šlaunyje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (e. b. l. 72-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3626/2024(01) nurodoma, kad J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), remiantis apžiūros duomenimis nustatyti sužalojimai poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, kietu ir ribotą paviršiu turinčiu daiktu (-ais), prieš 5-9 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai sugyja be pasekmių (e. b. l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloja ar trumpai susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama, paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu, panaudojus gyvūnus ir kt. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios J. Č. įgaliotos atstovės J. V. ir A. K. pareiškimai, o taip pat jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 1-7, 8-11, 29-34, 39-42), kaltinamojo D. G. ir nukentėjusiosios J. Č. parodymai (b. l. 166-168, 149-151), specialistų išvados (b. l. 72-73, 89-90) ir kiti byloje esantys duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis D. G. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje taip pat įrodyta, kad D. G. 2024 m. spalio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto su nepilnamete J. Č. metu, sugriebė jai už dešinės rankos žasto ir stipriai tampė, o vėliau abejomis rankomis sudavė dešimt smūgių į galvą ir ne mažiau kaip penkis smūgius į kairės kojos šlaunį, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas krūtinėje bei kairiame žaste.

Peržiūrėjus kaltinamojo D. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių, nes tiriamų įvykių metu buvo neblaivus. Nepaisant to, proceso metu kaltinamasis D. G. neginčijo to, kad smurtavo nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, ką patvirtina pačios nukentėjusiosios J. Č., liudytojos J. V. ir A. K. parodymai, bei specialistų išvados.

Nustatytos faktinės nusikaltimų aplinkybės, o taip pat pačio D. G. parodymai, patvirtina, kad jam inkriminuotus nusikaltimus jis padarė tiesiogine tyčia, nes nesuvaldė savo emocijų (agresijos) žodinio konflikto metu. Kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė padarytos veikos pavojingumą nukentėjusiosios sveikatai ir numatė, kad savo neteisėtais veiksmais sukels fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir šių padarinių norėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo D. G. padarytas veikas skiria ilgas laiko tarpas, t. y. 17 dienų; surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina to, kad kaltinamasis D. G. turėjo vieningą tyčią smurtauti nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu, todėl teismo vertinimu padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius įvykdytų nusikaltimų požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal dvi BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas BPK IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418-425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis, o būtent: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išdėstytų motyvų kaltinamajam D. G. turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. 2025 m. sausio 14 d. kaltinamasis D. G. informuotas apie galimybę užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 173-174); siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (e. b. l. 180-184). Iš byloje esančio 2025 m. sausio 14 d. rašto matyti, kad nukentėjusioji ir jos įgaliotos atstovės buvo informuotos apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau šios teisės atsisakė (e. b. l. 188). Apie prokurorės sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir teisę apskusti šį sprendimą nukentėjusioji J. Č. informuota 2025 m. sausio 27 d. (e. b. l. 185-187). Bylos duomenimis, prieštaravimų dėl šio sprendimo negauta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie teismo vertinimu, nepaisant nedidelės žalos sveikatai, dėl nukentėjusiosios J. Č. amžiaus ir veikų padarymo būdo (smurtinių veiksmų intensyvumo) – išsiskiria savo pavojingumo laipsniu. Jam inkriminuotas nusikaltimų sudėtis kaltinamasis D. G. realizavo tiesiogine tyčia, nes nesuvaldė savo emocijų (agresijos) žodinio konflikto su nukentėjusiąja J. Č. metu. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis D. G. anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas dėl BK 233 straipsnio 3 dalies pažeidimo (e. b. l. 123-125, 139-141). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis D. G. ne kartą baustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 108 straipsnio 1 dalį ir kitus administracinius nusižengimus; dalį jam paskirtų baudų apmokėjo (e. b. l. 128-136). SODROS išrašo duomenimis, kaltinamasis D. G. yra bedarbis (e. b. l. 137-138). Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamasis D. G. prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-13 punktas).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės liudija apie tai, kad kaltinamasis D. G. nėra linkęs šiurkščiai ir sistemingai pažeisti svarbiausių įstatymo saugomų vertybių, dėl ko teismas yra linkęs vertinti padarytus nusikaltimus, kaip atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. G. paskyrus prokuroro siūlomas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmes (be intensyvios priežiūros) už kiekvieną įvykdytą nusikaltimą. Be to, siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį teismas taip pat sprendžia paskirti įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 6 mėn. terminą neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Teismas taip pat sprendžia uždrausti kaltinamajam D. G. bendrauti su nukentėjusiąja J. Č..

Kaltinamajam D. G. paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teismas sprendžia paskirti kaltinamajam D. G. subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y., iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Taip pat uždrausti bendrauti su J. Č..

- nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Taip pat uždrausti bendrauti su J. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. G. (D. G.) paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Taip pat uždrausti bendrauti su J. Č.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Taip pat uždrausti bendrauti su J. Č.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. G. (D. G.) paskirt rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti D. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.