Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brikers LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grizenta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą 9782,61 Eur, delspinigius 481,26 Eur, aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pardavimo sutartis Nr. 07.0-253/19 dėl betoninių trinkelių, vejos ir gatvės bortų pirkimo-pardavimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė – nupirkti prekes ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė savo įsipareigojimus parduoti atsakovei prekes įvykdė, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pardavė ir perdavė atsakovei prekių už bendrą 39329,81 Eur sumą pagal 25 PVM sąskaitas-faktūras. Už parduotas prekes atsakovė su ieškove visiškai neatsiskaitė ir 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei buvo skolinga 14906,54 Eur. Šią skolą atsakovė pripažino pasirašydama 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. kovo 18 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktus. Atsakovei toliau nesumokėjus skolos, ieškovė 2020 m. vasario 14 d. parengė pretenziją, po kurios pateikimo atsakovė padengė dalį skolos ir šiuo metu ieškovei yra skolinga 9782,61 Eur. Atsakovė ginčija skolos mokėjimą aplinkybe, kad neva ieškovė su bendra skola prašo sumokėti 1120,80 Eur be PVM sumą už atsakovės neužsakytas, jai nereikalingas ir nepriimtas prekes (4 padėklus Prizma 8 geltona su linijom trinkelių). Pažymi, kad prekės, kurių įsigijimą ginčija atsakovė, buvo nurodytos atsakovės 2019 m. kovo 7 d. laiške prie kitų norimų įsigyti prekių, šios trinkelės nurodytos ir 2019 m. kovo 21 d. bei 2019 m. balandžio 15 d. atsakovės ieškovei teiktuose komerciniuose pasiūlymuose. Už nurodytas prekes ieškovė 2019 m. spalio 10 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovės vadovas priėmė ir pasirašė, taip patvirtindamas visų sąskaitoje nurodytų prekių gavimą ir nupirkimą. Nei prekių priėmimo metu, nei vėliau atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl pristatytų trinkelių, neatitikimo aktas nebuvo surašytas. Nors pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovė geranoriškai dėl pasikeitusių užsakovų pageidavimų tenkindavo atsakovės prašymus po prekių pristatymo ir perdavimo atsakovei, sąskaitų už prekes išrašymo pasiimti dalį telefonu užsakytų, pristatytų bei priimtų prekių ir vietoj jų atvežti kitokių prekių, šiuo atveju ieškovė neturi pareigos atsiimti iš atsakovės kokias nors prekes (dalį parduotų trinkelių, padėklus), kurių atsakovė nesunaudojo ar kurios atsakovei tapo nereikalingos. Nurodytų trinkelių priėmimo metu atsakovė nereiškė jokių prašymų dėl prekių pakeitimo ar atsiėmimo ir tik praėjus dviems mėnesiams nuo prekės pristatymo pradėjo reikšti pretenzijas, kad prekių buvo pristatyta per daug.

Ieškovės atstovas A. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį užsakymai vykdavo žodžiu. 2019 m. kovo mėnesį buvo deramasi dėl ginčijamų trinkelių užsakymo kainų ir kiekio, o 2019 m. spalio mėnesį jos buvo pristatytos pagal atsakovės užsakymą ir išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė visada geranoriškai ieškodavo kompromiso su atsakove, todėl yra buvę atvejų, kai bendru žodiniu sutarimu atsakovei pristatytos prekės būdavo grąžinamos ar pakeičiamos.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir prašymu dėl nuostolių atlyginimo su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sumažinti 2439,17 Eur suma. Nurodė, kad ieškovė melagingai tvirtina, kad savo prievoles vykdė tinkamai. Ieškovė neretai patiekdavo neužsakytas arba netinkamos kokybės prekes. Dėl tokio ieškovės netinkamo prievolių vykdymo susikomplikavo sutarties šalių bendradarbiavimas, kai 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovė eilinį kartą pateikusi neužsakytas ir atsakovei nereikalingas prekes (4 padėklus Prizma 8 geltona su linijom trinkelių, bendra suma 1120,80 Eur be PVM), po daugkartinių reikalavimų pateikė tinkamas, užsakytas, tačiau atvirai ignoravo reikalavimą iš statybvietės išsivežti pristatytas netinkamas trinkelės su padėklais, taip pat neatsiėmė padėklų nuo priimtų prekių. Nors buvo užsakyti tik 8 padėklai Prizma 8 geltona su linijom trinkelių, t. y. 67,20 m², tačiau ieškovė atvežė 100,80 m². 2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl prekių gavimo atsakovės vadovas pasirašė 2019 m. spalio 30 d., t. y. ne gavimo dieną, nes patikėjo tą pačią dieną įvykusio telefoninio pokalbio metu ieškovės duotais pažadais užsakymą viršijantį kiekį atsiimti ir atitinkamai pakoreguoti sąskaitas. Ieškovė ignoravo reikalavimą išsivežti objekte pristatytas netinkamas trinkeles su padėklais ir nuo priimtų prekių padėklų taip pat neatsiėmė. Ieškovė telefoninių pokalbių metu pažadėjo išsivežti netinkamas prekes ir padėklus bei nereikalauti už jas apmokėjimo, tačiau sąskaitų neatšaukia ir nepanaikina. Todėl prieš ieškovės piktnaudžiavimą buvo imtasi teisinės savigynos – dalinai nustota mokėti pagal sąskaitas. Telefonu skola buvo suderinta be minėtų užsakytų prekių, todėl atsakovė patikėjusi ieškovės pažadais nebereikalauti atsiskaitymo už neužsakytas prekes, pasirašė ieškovės siųstus skolos suderinimo aktus, kruopščiai jų nepatikrinusi. Aktuose buvo paslėpti ir mokėjimai už neužsakytas prekes. Neužsakytos 23,60 m² trinkelės (kaina 306,80 Eur be PVM) iki šiol yra saugomos atsakovės sandėlyje. Be to, ieškovė iki šiol nėra atsiėmusi 114 padėklų (kaina 684 Eur be PVM), kurie taip pat saugomi sandėlyje ir už juos sumokėtų lėšų ieškovė atsakovei nėra grąžinusi. Atsakovė dėl netinkamo ieškovės sutartinių prievolių vykdymo (neužsakytų grindinio trinkelių bei 114 padėklų neatsiėmimo) turėjo neatsiimtas prekes pervežti ir užtikrinti jų saugumą, dėl ko patyrė papildomų 1083 Eur išlaidų.

Atsakovės atstovas E. Z. palaikė atsiliepime ir prašyme dėl nuostolių atlyginimo nurodytas aplinkybes, su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad iš pradžių pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį prekių užsakymas ir atvežimas vyko sklandžiai. Vėliau pasitaikydavo situacijų, kai produkcija būdavo atvežama ne pagal užsakymą, tačiau ieškovė prekes pakeisdavo ir atveždavo tinkamas prekes. Netinkamos prekės nebūdavo išvežamos iš karto, dažniausiai vėlesniais važiavimais. Prekių užsakymai vykdavo telefonu. Apie pristatytą netinkamą produkciją ieškovę taip pat informuodavo telefonu. Netinkamos produkcijos grąžinimas vykdavo geranoriškai, niekada nebūdavo sudaromi prekių neatitikimo aktai. Kai buvo pristatyti padėklai su trinkelėmis (geltonomis linijomis), kaip įprasta, pranešė ieškovei, apie didesnį kiekį pristatytos produkcijos nei buvo užsakyta telefonu. Su ieškovės atstovu buvo žodinis susitarimas, kad perteklinė produkcija bus atsiimta. Prekės buvo priimtos ir iškrautos, tačiau ieškovei delsiant jas atsiimti, transportuotos saugojimui į sandėlį. Taip pat ieškovė neatsiėmė ir susikaupusių padėklų, kuriuos įprastai išsiveždavo. Likusios skolos nesumokėjo, nes norėjo, kad ieškovė pirmiausia išsivežtų preteklinę produkciją ir padėklus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. birželio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pardavimo sutartis Nr. 07.02-253/19, pagal kurią ieškovė parduoda, o atsakovė perka betonines trinkeles, vejos bortus ir gatvės bortus. 2019 m. kovo 7 d. elektroniu laišku atsakovė paprašė ieškovės suderinti norimų įsigyti gaminių kainą, tarp kurių nurodytos ir F8 geltonos su juostomis (381 m²) trinkelės. Ieškovė 2019 m. kovo 31 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė prašomų gaminių kainas. 2019 m. balandžio 15 d. atsakovei atsiųstos atnaujintos ieškovės siūlomų parduoti gaminių kainos. 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniais laiškas ieškovė informavo atsakovę apie vėluojantį jai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumokėjimą. 2019 m. spalio 10 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BRI-023790 2022,93 Eur sumai, pagal kurią atsakovė įsigijo 16 palečių (padėklų), 108 m² grindinio trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom) ir 33,6 m² grindinio trinkelių (Prizma 8 pilka). Pagal 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BRI-024675 atsakovės įsigyti gaminiai (16 palečių (padėklų) ir 134 m² grindinio trinkelių (Prizma 8 pilka) grąžinti atgal ieškovei pagal 2020 m. kovo 18 d. kreditines PVM sąskaitas-faktūras Nr. KR 20-132/1 ir Nr. KR 20-132/2. Atsakovė 2019 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad statybvietėje yra likę 114 padėklų ir 4 padėklai trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom,­ bendra suma 1120,80 Eur be PVM). Nurodė, kad mėnesio pradžioje ieškovė buvo informuota, kad nurodytus gaminius išsivežtų, tačiau to nepadarius, jie bus transportuoti į įmonės sandėlį, iš kur turės būti pasiimti. 2020 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas tarpusavio įsiskolinimų aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 14906,51 Eur. 2020 m. sausio 29 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad dėl vėluojančių užsakovų atsiskaitymų negali su ja laiku atsiskaityti. 2020 m. vasario 14 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodyta, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį už ieškovės suteiktas paslaugas neatliktas 14183,50 Eur apmokėjimas, kurį prašo likviduoti per 3 kalendorines dienas. 2020 m. kovo 18 d. tarp šalių sudarytas dar vienas tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuriame nurodytas 14906,54 Eur atsakovės skolos likutis. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovė 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 18 d. sumokėjo dalį skolos ir liko skolinga 9782,61 Eur. 2020 m. balandžio 22 d. atsakovė elektroniniame laiške nurodė ieškovei, kad nors 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė buvo informuota apie gaminius, kuriuos klaidingai atvežė ir kurie turi būti išvežti, jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Laiške pažymėjo, kad atsakovė nesutinka su teismo įsakymu priteista skola, nes gaminiai ir padėklai nėra išsivežti, nėra išrašyta kreditinė sąskaita. Prašo skubiai išsivežti produkciją, nes ji yra laikoma nuomojamame sandėlyje. 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovė elektroniniu laišku atsakovei atsiuntė siūlomą taikos sutartimi skolos mokėjimo grafiką, kuriame išminusuojama 1120,80 Eur be PVM (1356,17 Eur su PVM) grąžinamos produkcijos kaina.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nėra sumokėjusi ieškovei 9782,61 Eur skolos. Tačiau atsakovė nurodo, kad minėtos sumos nemoka, nes ieškovė neatsiima neužsakytos ir jai nereikalingos produkcijos (4 padėklų trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom, kaina 1120,80 Eur be PVM), kurią ieškovė buvo pažadėjusi išsivežti, tačiau to neįvykdė. Pažymi, kad prašoma priteisti ieškinio suma turėtų būti mažinama nurodytos grąžintinos produkcijos ir jos saugojimo išlaidų kaina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad pagal 2019 m. spalio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BRI-023790 atsakovė už 2022,93 Eur sumą įsigijo 16 palečių (padėklų), 108 m² grindinio trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom) ir 33,6 m² grindinio trinkelių (Prizma 8 pilka). Abi šalys neginčija, kad pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą prekės buvo pristatytos ir priimtos. Tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė pristatė didesnį kiekį trinkelių nei buvo užsakyta, todėl paprašė atsiimti perteklinę produkciją (4 paletes (padėklus) grindinio trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom)). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji nuostata, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. LR CK 6.334 straipsnyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, t. y. parduodam daiktui neatitinkant kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę reikalauti kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus per LR CK 6.338 straipsnyje nustatytus terminus. Vadovaujantis tarp šalių 2019 m. birželio 7 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktu, jei nustatoma, kad pristatytos nekokybiškos ar užsakymo neatitinkančios prekės, šalių atstovai turi vietoje sudaryti ir pasirašyti neatitikimų aktą. Sutarties 5.2 ir 5.3 punktuose nustatyta, kad patvirtinęs prekių gavimą, pirkėjas nebegali reikšti pretenzijų dėl kiekio ar dokumentų tikslumo; jei gautos prekės yra nekokybiškos ar neatitinka užsakymo, tai jos nepriimamos, šalių susitarimu bus pakeistos prekės arba jų pristatymo sąlygos ir tvarka. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BRI-023790 yra pasirašyta atsakovės atstovo, minėtoje sąskaitoje nėra jokių atžymų apie pristatytą didesnį prekių kiekį nei buvo užsakyta. Teismui nepateikti jokie aktai, kad atsakovė, nustačiusi prekių trūkumus, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties 5.1 punktu, dėl to būtų reiškusi ieškovei pretenzijas per šalių sutartą terminą. Kita vertus, abi šalys patvirtino, kad faktinis tarp šalių sudarytos sutarties vykdymas skyrėsi nei buvo nustatytas sutartyje.

LR CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. d. nutartis Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-323/2010). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. LR CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė prekių užsakymus ieškovei teikdavo telefonu, parduotų prekių neatitikimo klausimai taip pat būdavo išsprendžiami telefoniniais skambučiais. Pagal tarp šalių susidariusią bendravimo praktiką dėl prekių nekokybiškumo ar jų neatitikimo užsakymui jokie rašytiniai aktai nebuvo surašomi, netinkamos prekės būdavo grąžinamos ar pakeičiamos šalių žodiniu susitarimu. Tokius tarp šalių susiklosčiusius sutarties vykdymo santykius iš dalies patvirtina ir 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BRI-024675 bei 2020 m. kovo 18 d. kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. KR 20-132/1 ir Nr. KR 20-132/2, pagal kurias atsakovės įsigyta produkcija po kelių mėnesių buvo grąžinta atgal ieškovei, tačiau prekių neatitikimo aktas nebuvo surašytas. Atsakovė teigia, kad ir šiuo atveju, pristačius per didelį kiekį nei buvo užsakyta grindinio trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom), jos buvo priimtos, tačiau tą pačią dieną paskambinus ieškovei buvo sutarta, kad perteklinės 4 paletės (padėklai) grindinio trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom) bus atsiimtos. Ieškovė teigia, kad prekių pristatymo metu atsakovė dėl trinkelių kiekio nereiškė nei žodinių, nei raštiškų pretenzijų. Iš byloje esančio atsakovės elektroninio laiško matyti, kad tik 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovė informuoja ieškovę apie statybvietėje likusius 114 padėklus ir 4 padėklus grindinio trinkelių (Prizma 8 geltona su linijom) ir prašo juos atsiimti, nors prekės buvo pristatytos 2019 m. spalio mėnesį. Atsakovė daugiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl 2019 m. spalio 10 d. pristatytų prekių kiekio būtų reiškusi pretenzijas. Priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. kovo 18 d. skolų suderinimo aktų, atsakovė pasirašė nurodytus aktus, pripažindama, kad yra skolinga pagal akte pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, tarp kurių įrašyta ir 2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BRI-023790. Apie pretenzijas dėl 2019 m. spalio mėnesį pristatytų trinkelių nenurodyta ir 2020 m. sausio 29 d. atsakovės pranešime ieškovei dėl vėluojančio atsiskaitymo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovei 2020 m. vasario 14 d. pateikus pretenziją dėl įsiskolinimo už neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, tarp kurių nurodyta ir 2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BRI-023790, atsakovė 2020 m. kovo mėnesį sumokėjo dalį skolos. Tačiau kai ieškovė 2020 m. balandžio mėnesį kreipėsi į teismą dėl likusios skolos priteisimo, 2020 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad nesutinka su skola, nes ieškovė neatsiima klaidingai 2019 spalio mėnesį atvežtos produkcijos. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja vienas kitam, nėra nuoseklūs ir logiški. Pažymėtinas ir tai, kad nors atsakovė nurodo, kad vykstant šalių taikos sutarties deryboms, ieškovė sutiko sumažinti ieškiniu prašomą priteisti sumą atsakovės reikalaujamos atsiimti produkcijos kaina, tokie ieškovės veiksmai neįrodo, kad ji sutinka su atsakovės reikalavimais, nes esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. e3K-3-333-248/2018). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagal tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu susiklosčiusius sutarties vykdymo santykius, labiau tikėtina, kad atsakovė prekių pristatymo metu nesikreipė į ieškovę dėl 2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. BRI-023790 pagrindu pristatytų trinkelių neatitikimo užsakymui, todėl atsakovės prašymas sumažinti ieškiniu prašomą priteisti sumą dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, t. y. netinkamo trinkelių kiekio pristatymo ir jų neatsiėmimo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovė teismui pateiktame prašyme dėl nuostolių atlyginimo taip pat nurodė, kad ieškovė neatsiėmė ir negrąžino lėšų už 114 padėklų, ant kurių ieškovė patiekdavo savo produkciją. Už šių padėklų saugojimą ir pervežimą atsakovė patyrė 1083 Eur papildomų išlaidų, kurių suma taip pat prašo sumažinti ieškovės reiklaujamą priteisti sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl nuostolių, susijusių su padėklų negrąžinimu, atlyginimo atsakovei, nes tokių reikalavimų atsakovė ieškovei nėra pareiškusi ir šioje byloje nereiškė priešieškinio.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes už parduotas prekes su ieškove tinkamai neatsiskaitė, ir turi pareigą sumokėti 9782,61 Eur skolą.

Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovė nevykdo sutarties, todėl privalo atlyginti ieškovei sutartyje numatytas netesybas. Delspinigiai paskaičiuoti pagal sutartį, yra protingi ir juos mažinti nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 481,26 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CPK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu paskaičiuotas 8 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, atsakovė turi mokėti ieškovei ir jos prašomas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė iš viso patyrė 2784,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 231 Eur žyminis mokestis ir 2553,10 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Tenkinus ieškinį, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (LR CPK 93 straipsnio l dalis). Teismas, taikydamas LR CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip minėta, ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2553,10 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kartu su prašymu pateikta klientui suteiktų teisinių paslaugų suvestinė, pagal kurią į teisinių paslaugų sumą įtraukta ir 871,20 Eur suma už advokato 12 val. sugaištą laiką kelionėje Vilnius-Telšiai-Vilnius. Lentelėje nurodyta, kaip suskaičiuotas advokato sugaištas kelionėje laikas: 12 val. teisinių paslaugų laikas x 72,60 Eur valandinis įkainis = 871,20 Eur atlyginimas už kelionės išlaidas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2.4 papunkčiu nustatyta, jog būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta yra viena iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ 17.3.1 punktu, kelionės į komandiruotės vietą (vietas) ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, išlaidos apmokamos pateikus jas patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovės buveinė yra Kaune, ieškovės atstovo darbo vieta yra Vilniuje, o byla teisminga Telšių apylinkės teismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad byla buvo inicijuota pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o advokatas į teismo posėdį turėjo vykti dėl to, kad atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, darytina išvada, kad ieškovei turi būti atlyginta už advokato kelionės išlaidas. Šiuo atveju ieškovės atstovas už vieną kelionę prašo atlyginti 435,60 Eur išlaidų, tačiau kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepateikė (LR CPK 178 straipsnis). Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis Nr. e2-38-186/2018). Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, jog darbo valandomis vienos kelionės autobusu maršrutu Vilnius–Telšiai bilieto kaina yra 19 Eur (www.autobusubilietai.lt). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės atstovas į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus vyko iš viso 2 kartus, todėl pagrįstomis ieškovės atstovo kelionės išlaidomis pripažintina 76 Eur (19 Eur x 2 = 38 Eur; 38 Eur x 2 = 76 Eur). Kitos patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 1757,90 Eur teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 93 straipsnio l dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“, kodas 300082032, priteisti uždarajai akcinei bendrovei „BrikerLT“, kodas 303199222, skolą 9782,61 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 61 ct), delspinigius 481,26 (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 26 ct), aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1988,90 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 90 ct)

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.