Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-06637-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.; 2.7.4.7.

2015 m. spalio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. skundas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. A11-5434/15(1.1.56-SM3) nubausti Ž. G. pagal ATPK 124⁵ str. 31 euro bauda bei administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 124⁵ str. Ž. G. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. A11-5434/15(1.1.56-SM3) nubaustas pagal ATPK 124⁵ str. už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 20 d., 10.25 val., Lvovo g. 25, Vilniuje, nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nustatytų 17.6 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje ir nepritvirtino leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. G. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Ž. G. skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. A11-5434/15(1.1.56-SM3) nubausti Ž. G. pagal ATPK 124⁵ str. 31 euro bauda bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 124⁵ str. Ž. G. atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. A11-5434/15(1.1.56-SM3) nubausti Ž. G. pagal ATPK 124⁵ str. 31 euro bauda. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą netinkamai taikydamas materialinės teisės normas pažeidė ATPK 284 str. ir 286 str., todėl nutarimas yra naikintinas. Apeliantas pažymi, kad apie Ž. G. tinkamą informavimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įrodo byloje esanti pašto siunta Nr. RN080062845LT. Pasak apelianto, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie vykdomus administracinės teisenos veiksmus. Apeliantas mano, kad Ž. G. pažeidimo tyrimas atliktas ir kvalifikuotas tinkamai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog Ž. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str., kur nustatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Minėtų nuostatų 17.6 p. įtvirtinta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) leidimą, suteikiantį teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu iki nurodytos datos, privalo pritvirtinti (užklijuoti) ant priekinio stiklo keleivio pusėje vidinėje apatinėje dalyje iš lauko gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko. Sutinkamai su nuostatų 36 p., automobilio valdytojas (vairuotojas), padaręs šiuose nuostatose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus atsako ATPK, kitų teisės aktų bei šių nuostatų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog Ž. G. veikimas, kai jis 2014 m. lapkričio 20 d., 10.25 val., Lvovo g. 25, Vilniuje, nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nustatytų 17.6 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje ir nepritvirtino leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu, padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis bylos medžiaga, nėra pagrindo išvadai, kad nustatytos visos minėtos sąlygos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. G. dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Vidaus tyrimų skyriaus pagrindiniai uždaviniai: padėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui organizuoti ir įgyvendinti darbuotojų tarnybinių nusižengimų (darbo drausmės pažeidimų) prevenciją ir tyrimą, užtikrinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiklos teisėtumą, gerinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų darbo drausmę; pagal kompetenciją užtikrinti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą ir prevenciją, organizuoti tyrimus dėl turtinės žalos, patirtos dėl pareigūno vidaus tarnybos, dėl policijos pareigūnų savižudybių; pagal kompetenciją įgyvendinti priemones korupcijos prevencijos klausimais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūriniuose padaliniuose. Šiuo atveju nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d., 10.25 val. Ž. G. naudojosi tarnybiniu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato eksploatuojamu automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepažymėtas skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos signalais (b. l. 20-22). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, nėra pagrindo netikėti byloje nepaneigtais Ž. G. teiginiais, kad jis 2014 m. lapkričio 20 d., 10.25 val., Lvovo g. 25, Vilniuje, vykdydamas tarnybines pareigas, stebėjo kelių patrulių darbą (b. l. 37-39). Tačiau byloje nėra duomenų, kad gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai buvo realus ir akivaizdus, t. y. nėra duomenų apie stebimų kelių patrulių galimai daromus korupcinio pobūdžio ar kitokius teisės pažeidimus ir pan. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo objektyvios galimybės pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administraciniu teisės pažeidimu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lvovo gatvėje ir gatvėse, esančiose aplink Vilniaus miesto savivaldybės pastatą, yra sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai, t. y. bet kokioje kitoje vietoje pastačius tarnybinį automobilį, jis būtų trukdęs eismui, tačiau apklaustas apylinkės teisme Ž. G. pats nurodė, kad buvo galimybė automobilį pastatyti prekybos centro „Europa“ stovėjimo aikštelėje (b. l. 40).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ž. G. veiksmuose nėra ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015 m. liepos 17 d. rašto matyti, kad automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio metu naudojosi Ž. G., yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-22 įsakymu Nr. 30-1864 patvirtintą ikiteisminio tyrimo įstaigoms priklausančių nepažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos signalais automobilių, kurie naudojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar vykdant operatyvinę veiklą ir kuriems netaikoma vietinė rinkliava, sąrašą (b. l. 47). Apklaustas pirmosios instancijos teisme Ž. G. paaiškino, kad jam žinoma, jog tarp Vilniaus apsk. VPK ir savivaldybės yra susitarimas, kad savivaldybei pateikti transporto sąrašai, kuriems netaikoma vietinė rinkliava, dėl to jis buvo ramus, kai mašina paliekama mokamose vietose. Apie sąrašą jis buvo informuotas tiesioginės vadovės žodžiu, taip pat buvo informuotas VPK autoūkio, taigi ta informacija, kad savivaldybės rinkliava jiems nebus taikomas, jis disponavo. Šiuo atveju jis pastatė automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, kur buvo rezervuotos vietos. Ž. G. paaiškino, kad jam nebuvo galimybės apeiti iš visų pusių, buvo viena laisva vieta, jis pastatė automobilį ir nuėjo atlikti funkcijų. Ž. G. nurodė, kad statydamas automobilį nematė ženklo „Rezervuota“, ženklą pamatė tik po to. Pažymėjo, kad veikė, jog nepažeistų kelių eismo taisyklių ir buvo įsitikinęs, kad rinkliava jiems netaikoma (b. l. 38-40). Iš byloje esančių nuotraukų negalima spręsti, kad kelio ženklas „Rezervuota“ yra pastatytas abejomis važiavimo kryptimis (b. l. 22). Taigi, byloje nepaneigta aplinkybė, kad Ž. G. pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje pagrįstai klysdamas, t. y. nematydamas minėto ženklo ir manydamas, kad automobilį stato nepažeisdamas kelių eismų taisyklių, nes automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio metu naudojosi Ž. G., yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-22 įsakymu Nr. 30-1864 patvirtintą ikiteisminio tyrimo įstaigoms priklausančių nepažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos signalais automobilių, kurie naudojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar vykdant operatyvinę veiklą ir kuriems netaikoma vietinė rinkliava, sąrašą. Esant tokios aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra būtinojo ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – Ž. G. kaltės.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pagrįstai patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. A11-5434/15(1.1.56-SM3) nubausti Ž. G. pagal ATPK 124⁵ str. 31 euro bauda bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 124⁵ str. Ž. G. atžvilgiu nutraukė, tačiau nurodė ne tą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindą. Šiuo atveju minėta teisena turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ str., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 124⁵ str. Ž. G. atžvilgiu nutraukiama, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ str., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.