Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei M. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. (I.) J., A. L. ir J. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 112-115, 1 tomas) prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti savavališkai rekonstruoto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas - 7,28 m2, kad šiaurinėje pusėje - 1,1 m pločio ir 4 m ilgio ūkinio pastato dalis, o rytinėje pusėje - 1,6 m pločio ir 1,8 m ilgio ūkinio pastato dalis, nepatektų į kaimyninį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, jog atsakovė rekonstravo jai nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Po rekonstrukcijos nurodyto ūkinio pastato dalis (šiaurinėje pusėje – 1,1 m pločio ir 4 m ilgio dalis, rytinėje pusėje – 1,6 m pločio ir 1,8 m ilgio dalis), kurios plotas – 7,28 m2, patenka į kaimyninį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdė statybas ne tik jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėdama sutikimo juo naudotis. Be to, atsakovė neturėjo statybą leidžiančio dokumento (b. l. 1; 115, 1 tomas).

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir įpareigojo M. J. savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pertvarkyto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas - 7,28 m2, kad šiaurinėje pusėje - 1,1 m pločio ir 4 m ilgio ūkinio pastato dalis, o rytinėje pusėje - 1,6 m pločio ir 1,8 m ilgio ūkinio pastato dalis, nepatektų į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat nustatė, kad, M. J. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę išardyti pertvarkyto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas - 7,28 m2, kad šiaurinėje pusėje - 1,1 m pločio ir 4 m ilgio ūkinio pastato dalis, o rytinėje pusėje - 1,6 m pločio ir 1,8 m ilgio ūkinio pastato dalis, nepatektų į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš M. J..

Nurodė, kad tiek iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų – žemės sklypo ribų plano kopijos (b. l. 106, 1 tomas), VĮ Registrų centro duomenų (b. l. 122, 1 tomas), griautinų dalių schemos kopijos (b. l. 123, 1 tomas), tiek iš administracinėje byloje Nr. II-693-764/2009 esančių duomenų – žemės sklypo plano kopijos (b. l. 16, 1 tomas), žemės sklypo ribų plano kopijos (b. l. 25, 1 tomas), aiškiai matyti, jog atsakovės savavališkai rekonstruoto Ūkinio pastato dalis yra pastatyta ant tretiesiems asmenims A. L. ir J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Teismas kritiškai vertino ir atmetė atsakovės atsiliepime į pareikštą ieškinį išdėstytus paaiškinimus, jog Ūkinis pastatas buvo rekonstruotas ant tų pačių pamatų, ant kurių jis buvo pastatytas iki rekonstrukcijos, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, be to, nurodyti paaiškinimai prieštarauja faktinėms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms bei aukščiau nurodytiems įrodymams. Nurodė, kad bylos duomenys (b. l. 123, 1 tomas) patvirtina, jog Ūkinio pastato dalies, pastatytos žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), plotas – 7,28 m2. Taip pat nurodė, kad teismas, įvertinęs faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra galimas savavališkos statybos įteisinimas, kadangi savavališka statyba atlikta žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims (b. l. 140-141, 1 tomas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė M. J. apeliaciniu skundu (b.l. 145-147, 1 tomas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį palikti nenagrinėtą, arba skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ieškovo pripažinta, kad ūkinis pastatas yra rekonstruotas, tai yra pastatytas ant buvusio ūkinio pastato pamatų. Nurodo, kad savavališkos statybos 2009-03-18 d. akte taip pat nenurodyta, kokia ūkinio pastato dalis yra už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų. Nurodo, kad A. R. 2011-11-24 sudarytoje schemoje nurodė visiškai kitus duomenis, tai yra, kad ūkinis pastatas yra įsiterpęs į kaimyninį sklypą 1,10 m, t.y. 30 cm. daugiau nei kituose dokumentuose. Administracinėje byloje yra 2009-02-09 d. žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 379 kv.m. Vėliau ieškovas vadovavosi duomenimis, kad žemės sklypo plotas yra 380 kv.m. ploto. Jeigu ieškovas tariamą pažeidimą nustatė, vadovaudamasis mažesnio žemės sklypo duomenimis, tai šis pažeidimas neturėtų būti pripažintas pagrįstu. Nurodo, kad teismas netaikė įstatymo kurį turėjo taikyti. Nurodo, kad naujas Statybos įstatymo straipsnių pakeitimų ir papildymo įstatymas buvo priimtas 2010-07-02. Šio įstatymo 24 str. 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 01 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal CK 1.123 str. 1 dalį jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarka ir man galint pasinaudoti šia tvarka, teismas nepagrįstai netenkino mano prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad teismo teisė taikyti Statybos įstatymo 7 str. nuostatas yra apribota (CK 1.138 str. 1 dalis.) Statybos įstatymo 24 str.4 dalies numatyta teise. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad Statybos įstatymas yra speciali norma ir todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 150-151, 1 tomas) trečiasis asmuo A. L. prašo palikti galioti teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, atsakovės M. J. apeliacinis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių atsakovės laikomos pozicijos teisingumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 152-154, 1 tomas) ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau - Statybos įstatymas) 24 str. 4 d. norma reguliuoja kiek kitokius santykius, t.y. statybos įteisinimo tvarką dar iki statybų valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pradedant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuojama procedūra gali būti taikoma tuomet, kai nėra pasibaigęs reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas arba net jeigu ir buvo pasibaigęs, tačiau iki 2010-10-01 Inspekcija nebuvo pateikusi ieškinio teismui. Tuo tarpu kai byla nagrinėjama teisme, savavališkos statybos padarinių klausimą išsprendžia teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi. Taigi ginčo atveju LR CK 1.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata apeliantės prašoma taikyti nepagrįstai. Nurodo, kad iš A. R. sudarytos ūkinio pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Griautinų dalių 2011-11-24 schemos matyti, kuri po savavališkos rekonstrukcijos pastato dalis patenka į gretimą sklypą, o konkretūs matmenys, pažymėti schemoje. Duomenis, kad sklypas, kuriame savavališkai rekonstruota dalis ūkinio pastato yra (duomenys neskelbtini), patvirtina ištrauka iš Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės, kurioje nurodomos Ežero gatvėje esančių žemės sklypų ribos. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių pateiktus byloje ir teismas neturėjo pareigos prašyti papildomų duomenų, kadangi būtų pažeistas rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 12 str.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 166-167, 1 tomas) trečiasis asmuo J. K. prašo palikti galioti teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, atsakovės M. J. apeliacinis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių atsakovės laikomos pozicijos teisingumą.

Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Byloje nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantei buvo pasiūlyta atlikti geodezinius savo žemė sklypo matavimus, tačiau apeliantė to neatliko, o 2013-02-13 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.1 pagrindu nekilnojamo turto registre įregistravo ginčo pastatą – ūkinį pastatą 4I1/b, esančio (duomenys neskelbtini) 13, Vievio m., Vievio sen., Elektrėnų savivaldybė. Ieškovas buvo užginčijęs šią apeliantės pateiktą deklaraciją ir prašė panaikinti minėto ginčo pastato teisinę registraciją. Trakų rajono apylinkės teismas 2013-10-16 sprendimu minėtą deklaraciją bei teisinę registraciją ginčo pastato panaikino. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-04 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko galioti. Tokie apeliantės veiksmai vykstant teisminiam procesui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, laikytini kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningas elgesys. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-16 sprendime konstatuota, jog atsakovai (šiuo atveju apeliantė) ne tik nepašalino savavališkos statybos padarinių, bet ir pasinaudodama įstatymų leidėjo suteikta teise valstybės institucijoms netikrinti nesudėtingo statinio statybos teisėtumo užpildė deklaraciją ir įteisino savavališką statybą, kurios dalis patenka į tretiesiems asmenims nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

Apeliantė nurodo, jog ginčo ūkinis pastatas yra rekonstruotas, tai yra pastatytas ant buvusio ūkinio pastato pamatų; o savavališkos statybos 2009-03-18 akte taip pat nenurodyta, kokia ūkinio pastato dalis yra už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų.

Kolegija nurodo, jog byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.40-01 (b. l. 3-4), kuriuo nustatė, jog atsakovė savavališkai vykdo statybos darbus, tai yra rekonstravo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), padidindama nurodyto pastato užstatymo plotą, dalis ūkinio pastato pastatyta kaimyniniame žemės sklype. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-18 surašė atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (100)-11.47-1 (b. l. 5) pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (100)-11.47-1.1 atsakovė pripažinta kalta padariusi ATPK 159² straipsnio 1 dalies pažeidimą, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 5000 Lt bauda. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-05-22 nutartimi buvo tik sumažinta bauda iki 2500 Lt, tačiau likusioje dalyje 2009-03-24 nutarimas paliktas galioti. Iš prie bylos pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-05-22 nutartimi nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro 2008-10-06 duomenis Ūkinio pastato užstatymo plotas – 10,00 m², o 2009-03-18 savavališkos statybos aktu Nr. (100)-11.40-01 nustatyta, jog Ūkinio pastato užstatymo plotas - 28,49 m², tai yra aiškiai matyti, kad rekonstruoto Ūkinio pastato užstatymo plotas viršija ankstesnį Ūkinio pastato užstatymo plotą; savavališkos statybos faktas ir ją atlikęs subjektas buvo nustatytas - atsakovė, neturėdama projekto, kuriam būtų pritaręs atsakingas ir įgaliotas savivaldybės asmuo, rekonstravo Ūkinį pastatą (administracinės bylos Nr. II-693-764/2009 38 lapas). Tokiu būdu savavališkos statybos faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl iš naujo šioje byloje neįrodinėtinas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia aplinkybe kaip nustatytu prejudiciniu faktu (CPK 182 str.).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-18 savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.40-01 yra galiojantis ir nepanaikintinas. Tokiu būdu apeliantės argumentai, jog ginčo statinys pastatytas ant buvusių pamatų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Kolegija nurodo, jog ta aplinkybė, jog apeliantės pastatytas ginčo statinys yra pastatytas tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype, yra įrodytas jau byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 16, 25, 122-123, 1 tomas), bei apeliacinės instancijos teismui pateiktais naujais įrodymais – trečiojo asmens A. L. geodeziniu planu (b.l. 26-27, 2 tomas). Iš minėto geodezinio plano matyti, jog apeliantės savavališkai pastatytas ginčo ūkinis pastatas yra įsiterpęs į trečiojo asmens A. L. sklypą. Tuo tarpu apeliantė savo argumentams pagrįsti į bylą įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Kolegija, nagrinėdama bylą ne kartą suteikė teisę apeliantei teikti įrodymus byloje savo argumentams pagrįsti, tačiau apeliantė tuo nepasinaudojo.

Kadangi ginčo statinys patenka į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio sklypo teritoriją, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. ir leisti įteisinti savavališką statybą.

Apeliantė pateikė prašymą skirti byloje geodezinių matavimų ekspertizę, kuria turėtų būti atsakyta į klausimus dėl tarp trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 11 (sklypo savininkas A. L.), (duomenys neskelbtini), sklypo savininkas M. J.), ir (duomenys neskelbtini) savininkas N.), ribų (b.l. 22-23, 2 tomas). Kiti proceso dalyviai prašė šį prašymą atmesti. Kolegija nurodo, jog toks prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantės prašoma paskirti ekspertizė ir prašomi ekspertui užduotini klausimai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, nes apeliantė kelia klausimus dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kai tuo tarpu nei apeliantei priklausančio žemės sklypo, nei trečiajam asmeniui A. L. priklausančio žemės sklypo ribos nėra ginčijamos šioje byloje. Todėl apeliantės prašomos ekspertizės skirti byloje nėra pagrindo (CPK 212 str.).

Kolegija pažymi, jog buvo suteikusi teisę apeliantei atlikti geodezinius matavimus ir pateikti į bylą, ką pati apeliantė įsipareigojo padaryti, tačiau to neatliko, net priešingai elgėsi nesąžiningai siekdama įregistruoti savavališkai pastatytą statinį nekilnojamo turto registre.

Apeliantės pateikti įrodymai – UAB „Geomata“ 2013-02-11 kadastrinių matavimo planas (b.l. 1-7, 2 tomas) vertinti kritiškai ir jais nesivadovaujama, nes juos atlikusi matininkė A. M. (b.l. 8, 2 tomas) nurodė, jog pagal apeliantės prašymą atliko kadastrinius matavimus be senų statinių kadastrinių matavimų bylos, nes klientė nurodė, jog jos neturi. Ūkinį pastatą matavo be jokių riboženklių, o tik pagal apeliantės nurodymus. Nurodė, jog pamatavus gyvenamą namą 2013-03-15 ir atlikus kontrolinę statinio nuotrauką patikslino statinio vietą ir gavosi visai kitas vaizdas (b.l. 8-11, 2 tomas). Tokiu būdu apeliantės pateiktais duomenimis negalima vadovautis, nes jie neatitinka tikrovės. Tuo tarpu trečiojo asmens A. L. pateiktas geodezinių matavimo planas yra atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, nurodant koordinates ir iš esmės atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams, juos patikslinant. Todėl kolegijai nėra pagrindo abejoti trečiojo asmens pateikto plano duomenimis.

Įvertinus aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai nurodė apeliantei nugriauti jos savavališkai pastatą statinį, kuris yra įsiterpęs į trečiojo asmens A. L. sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo iškilęs klausimas dėl griautinos ginčo statinio dalies dydžio ir siekiant išnagrinėti šį klausimą kolegija buvo atnaujinusi bylos nagrinėjimą iš esmės, nes iš byloje esančių 2009-03-18 žemės sklypo plano (b.l. 106, 1 tomas) ir 2011-11-24 griautinų dalių schemos plano matyti, jog skiriasi griautino statinio dalys (b.l. 174-175, 1 tomas). Tačiau trečiajam asmeniui A. L. pateikus į bylą UAB „Geonika“ planą, atlikus geodezinius matavimus, ir apeliantei šių duomenų nenuginčijus, kolegija nurodo, jog tikslinga patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog apeliantė įpareigotina nugriauti ūkinio pastato dalį pagal UAB „Geonika“ 2013-03-27 planą (b.l. 27, 2 tomas).

Pagal CPK 96 str. iš apeliantės valstybės naudai papildomai priteistina 51,61 Lt pašto išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 2 tomas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

„Įpareigoti M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pertvarkyto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios bendras plotas – 6,15 m², pažymėtą 2013-03-27 UAB „Geonika“ sudarytame geodeziniame plane kaip griautiną ūkinio pastato dalį 3,50 m² ploto bei griautiną priestato (lauko tualeto) dalį 2,65 m² ploto, įsiterpusius į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad, M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pertvarkyto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios bendras plotas – 6,15 m², pažymėtą 2013-03-27 UAB „Geonika“ sudarytame geodeziniame plane kaip griautiną ūkinio pastato dalį 3,50 m² ploto bei griautiną priestato (lauko tualeto) dalį 2,65 m² ploto, įsiterpusius į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 154,37 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.“

Priteisti iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 51,61 Lt (14,77 eurų) pašto išlaidas valstybės naudai, patirtas apeliacinės instancijos teisme.