- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- Ik-1096-95/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“
- Advokatai
- Asta Skuytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Astai Skuytei, atsakovės atstovei Renatai Adomaitytei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ ir VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“ dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1-5), kurį patikslino (I t., b. l. 95-100) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2010-10-15 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ir atsakovė, Ministerija) įsakymo Nr. V-1778 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl finansavimo ir projektų skyrimo Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ (Sąrašo Nr. 3 19, 21, 22, 23 p.).
Skunde nurodė, kad Įsakymu finansavimas buvo skirtas tai pačiai veiklai (organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje), kuria pareiškėja pageidavo ir pageidauja užsiimti pateikdama pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo. Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymo dalis dėl finansavimo skyrimo Bukiškių žemės ūkio mokyklai, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui, Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui, yra neteisėta, todėl naikintina. Tvirtino, kad Įsakymu atsakovė nusprendė teikti finansavimą bei pavesti Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą Bukiškių žemės ūkio mokyklai, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui ir Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui. Pažymėjo, kad iš pradžių dėl leidimo užsiimti šia veikla Inspekcija skelbė konkursą, kuriame dalyvavo ir pateikė savo pasiūlymą pareiškėja. 2009-03-27 Inspekcija priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos pasiūlymą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Nors šiuo metu minėtas ginčas nėra išspręstas, tačiau Įsakymu atsakovė užsiimti nurodyta veikla pavedė kitoms biudžetinėms įstaigoms (mokyklai, mokymo centrams). Teigė, kad vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Teisminės gynybos esmė yra ne tik tai, kad teisminis procesas įvyktų pagal įstatymų nustatytas procedūras, bet ir atitinkamas teismo sprendimas darytų realų poveikį ginčo šalių teisėms ir pareigoms. Mano, kad Ministerija, priimdama ginčijamą Įsakymą, pažeidė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Jei bus patenkintas VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ 2009-04-28 skundas dėl 2009-03-27 Inspekcijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo įvertinti pareiškėjos pateiktą pasiūlymą, Inspekcija galimai nebegalės pripažinti VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ konkurso laimėtoju, nes konkurse minima veikla (darbai) jau bus vykdoma Bukiškių žemės ūkio mokyklos, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, Panevėžio darbo rinkos mokymo centro, Šiaulių darbo rinkos mokymo centro. Tokiu atveju, 2009-04-28 pareiškėjos skundu inicijuota administracinė byla gali tapti beprasmiška, būsimas galimai palankus teismo sprendimas gali tapti nebeįgyvendintinas, nes nebebus įmanoma grąžinti šalis į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Inspekcija nebūtų priėmusi neteisėto 2009-03-27 sprendimo. Tuo atveju, jei 2009-04-28 pareiškėjos skundu inicijuotas administracinis ginčas baigsis pareiškėjos naudai bei VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ bus pripažintas konkurso laimėtoju, bus padaryta žala Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai, nes bus neekonomiškai ir kartu neteisėtai panaudotos Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Bukiškių žemės ūkio mokykla, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, Panevėžio darbo rinkos mokymo centras ir Šiaulių darbo rinkos mokymo centas bus priversti nutraukti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Mokykla ir mokymo centrai bus panaudoję dalį Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšų vairuotojų mokymo centrų techninių bazių statyboms, vairavimo mokymo centrų darbuotojų įdarbinimui, kvalifikacijos kėlimui ir kt. Taigi, VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ pripažinus konkurso laimėtoju, ji minėtus darbus vykdyti pradės iš naujo konkursui skirtomis lėšomis, o Bukiškių žemės ūkio mokykla, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, Šiaulių darbo rinkos mokymo centas bus priversti nutraukti skundžiamu Įsakymu jiems pavestus vykdyti projektus, kartu taps nebepanaudojami pagal paskirtį įrengti (pradėti rengti) vairuotojų mokymo centrai, pasamdyti šių centrų darbuotojai ir t. t. Jei 2009-04-28 pareiškėjos skundu inicijuotas administracinis ginčas baigsis VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ naudai bei VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ bus pripažintas konkurso laimėtoju, tačiau dėl tam tikrų priežasčių Bukiškių žemės ūkio mokykla, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, Panevėžio darbo rinkos mokymo centras ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras nenutrauks skundžiamu Įsakymu pavestų projektų vykdymo ir (ar) VŠĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ nebus pavesta pradėti konkurso sąlygose minimus statybos darbus, vairuotojų mokymus ir pan., pareiškėja įgys teisę reikalauti iš Inspekcijos nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo arba nutraukti Bukiškių žemės ūkio mokyklai, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui, Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui nutraukti skundžiamu Įsakymu pavestus projektus. Tai reiškia, kad neteisėtais atsakovės veiksmais gali būti padaroma žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad skundžiama įsakymo dalis yra akivaizdžiai neteisėta, todėl naikintina.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1-4) nurodė, kad skundžiamu Įsakymu buvo patvirtinti 34 valstybės projektai. Tai yra tik dalis iš 42 patvirtintų sektorinių praktinio mokymo centrų. Pirmų aštuonių projektų finansavimo ir administravimo sutartys buvo pasirašytos dar 2009 m. Projektų finansavimą etapais sąlygojo keletas priežasčių: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, susiję su Europos Sąjungos lėšų perskirstymu tarp ministerijų, taip pat nutarimas viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas perduoti iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Švietimo ir mokslo ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009-02-11 įsakymą Nr. ISAK-235 „Dėl 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonės „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra" projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, sektorinis praktinio mokymo centras (toliau – ir Centras) – tai vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpintas profesinio mokymo įstaigos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniams, bet ir kolegijų, universitetų studentams, visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti. Pažymėjo, kad profesinio mokymo įstaigos nėra pelno siekiančios organizacijos. Centras nėra atskiras juridinis vienetas, o yra tik profesinio mokymo įstaigos, kurioje kuriamas Centras, vienas iš praktinio mokymo padalinių, kuriame bus įrengta naujausia technologinė įranga, naujausios praktinio ir teorinio mokymo priemonės, praktinio mokymo vietos ir kt. Centro kūrimo pagrindas yra dabar gerai veikianti profesinio mokymo įstaiga, geri mokymo įstaigos efektyvumo rodikliai, gera Centro kūrimo projekto idėja, orientuota į besimokančių asmenų pasirengimo praktinei veiklai gerinimą, siekį didinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams. Centrų kūrimas buvo pradėtas prieš eilę metų. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-21 įsakymu Nr. ISAK-2415 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijai parengti, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-05-31 įsakymu Nr. ISAK-1039 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijos patvirtinimo“ ši koncepcija buvo patvirtinta. Joje buvo numatyta, kad sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija – tai viešosios politikos dokumentas, kuriame aprašoma esama profesinio mokymo sistemos būklė, nagrinėjama, kokios priežastys lemia profesinio mokymo paslaugų neatitiktį darbo rinkos ir ūkio poreikiams, pasirenkamas nustatytų problemų sprendimo būdas, atliekama jo įgyvendinimo prielaidų ir sąlygų analizė ir pateikiamas įgyvendinimo 2007-2013 metų planas. Vėliau Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-10-17 įsakymu Nr. ISAK-2016 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų projektų atrankos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta išplėstinė tarpžinybinė atrankos komisija Centrų projektų atrankai atlikti. Atrankos komisija, kurią sudarė ne tik Ministerijos darbuotojai, bet ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai ir kitų institucijų atstovai, posėdžių metu 2007 m. atrinko profesinio mokymo įstaigas, kuriose galėtų būti kuriami Centrai. Numatomų steigti Centrų sąrašas buvo pateiktas Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-05-22 įsakymu Nr. ISAK-1463 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos patvirtinimo“, kurioje taip pat aprašomas Centrų projektų atrankos procesas, apibrėžiami pagrindiniai projektų tinkamumo reikalavimai. Akcentavo, kad Centrų kūrimui skirtos veiklos ir lėšos jau 2007 m. buvo įtrauktos į Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-12-03 įsakymu Nr. ISAK-2333, kurios paskirtis – suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas praktiniam profesiniam mokymui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-04-08. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paruošti visų atrinktų profesinio mokymo įstaigų, kuriose gali būti kuriami Centrai, projektų, įskaitant ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“ ir VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ valstybės projektų aprašymai – kaip ir nuosekliai numatoma pagal procedūras, siekiant atrinkti valstybės projektų planavimo būdu vykdomų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų galimus pareiškėjus. Kadangi pirmi aštuoni Centrų kūrimo projektai buvo pradėti finansuoti 2009 m., Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos valdymo komiteto posėdžiuose, kurie vyko 2010 m., buvo patvirtinta likusių Centrų projektų finansavimo prioriteto tvarka, t. y. patvirtintas 34 finansuojamų projektų sąrašas ir rezervinių projektų sąrašas ir, apsvarsčius Centrų valstybės projektų aprašymus, kuriems pritarta, buvo parengtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektas. Patvirtintame ir pareiškėjos skundžiame Įsakyme buvo nurodyti iš viso 34 projektai, tarp kurių ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos projektas „Transporto sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Bukiškėse“, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“ projektas „Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“, VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“ projektas „Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas Panevėžyje“ ir VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ projektas „Papildomo vairuotojų mokymo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“. Atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja neginčija fakto, kad ji nebuvo galimų valstybės projektų pareiškėjų sąraše ir kad ji nebuvo vertinama. Atsakovės nuomone, buvo laikomasi visų numatytų valstybės projektų planavimo procedūrų, kurių rezultatas ir yra Įsakymas, kuris turi teisinį pagrindą ir yra teisėtas. Be kita ko, pabrėžė, kad Ministerijos valstybės projektų planavimas ir Europos Sąjungos lėšų atrinktiems projektams panaudojimas niekaip nesusijęs su pareiškėjos minimu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos konkursu. Šių dviejų reiškinių procedūros yra skirtingos, šie du projektų atrankos būdai nepanašūs tarpusavyje ir nėra konkuruojantys. Todėl laiko, kad pareiškėjos teiginiai, kad Įsakymu finansavimas skiriamas tai pačiai veiklai, kuria pareiškėja pageidavo užsiimti pateikdama pasiūlymą dalyvauti viešajame konkurse, yra neteisingi. Kalbant apie miestus, kuriuose kuriami Centrai, veikla, kokia norėtų užsiimti pareiškėja, skiriasi tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, tiek Panevėžyje. Veiklos skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pobūdžiu, tiek atlikimo terminais. Dėl šių veiklų pareiškėja neturi jokios subjektinės teisės. Pareiškėja skunde išsakė daugybę prielaidų dėl kitos bylos su kitais subjektais baigties, kuri apskritai neturi jokio poveikio šiai bylai ir tik iš tų prielaidų kildinama tariama teise remiasi teigdama, kad tai galėtų pažeisti teises, susijusias su ginčijamu Įsakymu. Pareiškėja nebuvo tarp atrenkamų pareiškėjų (nei viename etape), todėl jos teisės, kurias neva pažeidžia Įsakymas, apskritai neegzistuoja.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime į skundą (II t., b. l. 12-13) nurodė, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija), vadovaudamasi Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo konkurso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-11-12 įsakymu Nr. 3-447 (toliau – ir Nuostatai) vykdė Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo konkursą (toliau – ir Konkursas). Remiantis Nuostatais, Konkurso procedūroms atlikti ir pasiūlymams įvertinti Inspekcijos viršininko įsakymu buvo sudaryta Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą komisija, kuri 2009-03-31 sprendimu atmetė visų Konkurso dalyvių, taip pat ir pareiškėjos, pasiūlymus kaip neatitinkančius minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir Konkurso procedūras baigė. Pareiškėja manydama, kad komisijos sprendimas buvo neteisėtas ir pažeidė jos teisėtus interesus, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdama ieškinį. Byla iki šio momento nėra išnagrinėta. Papildomas vairuotojų mokymas šiuo metu vykdomas pagal Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-05-26 įsakymu Nr. 3-185. Šia veikla šiuo metu užsiima 21 mokymo įstaiga. Inspekcija atkreipti dėmesį, kad neturi jokios informacijos apie skundžiamą Įsakymą bei jo priėmimo aplinkybes ir tikslus.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime nurodytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretieji suinteresuoti asmenys Bukiškių žemės ūkio mokykla, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ ir VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Į teismo posėdį trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (II t., b. l. 33, 35, 37, 38, 39, 41).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2010-10-15 įsakymu Nr. V-1778 „Dėl valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonę „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“, sąrašo Nr. 3 (toliau – ir Sąrašas) patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Sąrašo 19, 21, 22 ir 23 p. (I t., b. l. 66, 67-84, 160, 161-179).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas minėtų Įsakymu patvirtintų Sąrašo punktų teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 8.2 p., Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-04-08 įsakymu Nr. ISAK-977, ir 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonės „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“ finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009-02-11 įsakymu Nr. ISAK-235, 9.3 p., patvirtino Valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonę „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“ sąrašą Nr. 3, pagal kurio 19, 21, 22 ir 23 p. paskyrė finansavimą Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ projektams.
Byloje (I t., b. l. 1-201; II t., b. l. 1-44) nustatyta, kad 2009-03-04 VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ Inspekcijai pateikė pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo. Šis konkursas buvo organizuojamas vadovaujantis 2008-05-26 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-185, kuriuo patvirtintas Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarkos aprašas.
Pareiškėja 2009-03-31 gavo Inspekcijos raštą Nr. (14)-15B-1651, kuriuo buvo informuota, kad 2009-03-27 posėdyje konkurso pasiūlymų vertinimo komisija priėmė sprendimą pareiškėjos pasiūlymą atmesti.
VšĮ „Saugaus eismo organizavimo centras“ 2009-04-06, remdamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-11-12 įsakymu Nr. 3-447 patvirtintais Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo konkurso nuostatų 68 ir 69 p., Inspekcijai pateikė pretenziją dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą konkurso, kurioje išdėstė savo argumentus, kodėl 2009-03-31 raštą ji laiko nepagrįstu ir neteisėtu.
Inspekcija 2009-04-14 raštu Nr. (14)-15B-1941 atmetė pareiškėjos pretenziją. Nesutikdama su atmesta pretenzija, pareiškėja 2009-04-28 padavė skundą, kuriuo prašė teismo pripažinti neteisėtu 2009-03-27 Inspekcijos sprendimą, kuriuo pareiškėjos pasiūlymas buvo atmestas, įpareigoti Inspekciją įvertinti pareiškėjos pasiūlymą.
Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-21 įsakymu Nr. ISAK-2415 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijai parengti, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-05-31 įsakymu Nr. ISAK-1039 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijos patvirtinimo“ ši koncepcija buvo patvirtinta. Koncepcijos esme nurodyta, kad sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija yra viešosios politikos dokumentas, kuriame aprašoma esama profesinio mokymo sistemos būklė, nagrinėjama, kokios priežastys lemia profesinio mokymo paslaugų neatitiktį darbo rinkos ir ūkio poreikiams, pasirenkamas nustatytų problemų sprendimo būdas, atliekama jo įgyvendinimo prielaidų ir sąlygų analizė ir pateikiamas įgyvendinimo 2007-2013 m. planas.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-10-17 įsakymu Nr. ISAK-2016 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų projektų atrankos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta išplėstinė tarpžinybinė atrankos komisija centrų projektų atrankai atlikti. Atrankos komisija sudarė ne tik Ministerijos darbuotojai, bet ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai ir kitų institucijų atstovai, Komisja 2007 m. posėdžiuose atrinko profesinio mokymo įstaigas, kuriose galėtų būti kuriami centrai.
Numatomų steigti centrų sąrašas buvo pateiktas Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-05-22 įsakymu Nr. ISAK-1463 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos patvirtinimo“ .
Centrų kūrimui skirtos veiklos ir lėšos jau 2007 m. buvo įtrauktos į Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-12-03 įsakymu Nr. ISAK-2333, kurios paskirtis nurodyta: suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas praktiniam profesiniam mokymui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-04-08 įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paruošta visų atrinktų profesinio mokymo įstaigų, kuriose gali būti kuriami centrai, projektų, įskaitant ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, Panevėžio darbo rinkos mokymo centro ir Šiaulių darbo rinkos mokymo centro valstybės projektų aprašymai, t. y. kaip ir nuosekliai numatoma pagal procedūras, siekiant atrinkti valstybės projektų planavimo būdu vykdomų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų galimus pareiškėjus.
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009-02-11 įsakymą Nr. ISAK-235 „Dėl 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonės „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo", sektorinis praktinio mokymo centras apibrėžiamas kaip vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpintas profesinio mokymo įstaigos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniams, bet ir kolegijų, universitetų studentams, visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti.
Kadangi pirmi aštuoni centrų kūrimo projektai buvo pradėti finansuoti 2009 m., Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos valdymo komiteto posėdžiuose, kurie vyko 2010 m., buvo patvirtinta likusių centrų projektų finansavimo prioriteto tvarka, t. y., patvirtintas 34 finansuojamų projektų sąrašas ir rezervinių projektų sąrašas ir, apsvarsčius centrų valstybės projektų aprašymus, kuriems pritarta, buvo parengtas Įsakymo projektas.
Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, juo buvo patvirtinti 34 valstybės projektai, tarp kurių ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos projektas „Transporto sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Bukiškėse“, VšĮ „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“ projektas „Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“, VšĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“ projektas „Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas Panevėžyje“ ir VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ projektas „Papildomo vairuotojų mokymo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione.
Byloje duomenų, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo valią dalyvauti Ministerijos rengiamame ir organizuojamame projekte, nėra.
Teisėjų kolegija, remdamasi Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis bei prie skundo pridėta ieškinio kopija (t. 1, b.l. 55) taip pat nustatė, kad VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Inspekcijos 2009-03-27 sprendimo, kuriuo VšĮ „Saugaus eismo organizavimo centras“ ir Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „SK333“ 2009-03-04 pasiūlymas dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą buvo atmestas, pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo įvertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą.
Taigi, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Ministerijos vykdomose programose pareiškėja nedalyvavo. Šios faktinės aplinkybės pareiškėja neginčija savo skunde, jos neginčijo ir pareiškėjos atstovė teismo posėdyje. Kadangi pareiškėja Ministerijos vykdomame projekte nebuvo pateikusi jokio prašymo dėl dalyvavimo, todėl net ir nebuvo svarstoma galimybė dėl jos atrinkimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ministerijos vykdytas projektas yra visiškai nesusijęs su Inspekcijos vykdomu konkursu, kurį pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teisme vykstančio ginčo esmė ir reikalavimai yra visiškai nesusiję su šioje byloje ginčijamo įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.
ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėja nei skunde, nei jos atstovė teismo posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jos teisių pažeidimas, kokios jos teisės skundžiamu Įsakymu buvo suvaržytos, ar kokios papildomos pareigos atsirado, pareiškėja nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų dėl skundžiamo akto neteisėtumo, argumentai dėl Įsakymo neteisėtumo paremti vien tik prielaidomis, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, kad skundžiama Įsakymo dalis pažeidžia jos teises. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo Įsakymo dalis pareiškėjai savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje.
Todėl konstatavus, kad Įsakymas neturi įtakos pareiškėjos materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia, kad jokios pareiškėjos materialinės teisės nebuvo ir pažeistos.
Anksčiau nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti skundžiamo Įsakymo dalį, vadovaujantis ABTĮ 89 str., nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos VšĮ „Saugaus eismo organizavimo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.