Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, susipažinusi su ieškovo V. K. ieškiniu dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. L., prašydamas priteisti iš atsakovo 4000 Lt ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti.

Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ar bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

LR CPK 293 str. 1 d. 1 p. numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme. CPK 137 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Ši nuostata taikoma tuo atveju, jeigu klausimas yra priskirtas nagrinėti ne teismui, arba nors ir yra priskirtas nagrinėti teismui, bet turi būti nagrinėjamas ne civilinio, o baudžiamojo proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. prašo priteisti iš atsakovo R. L. advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias jis patyrė Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje Nr. PK-107-626/2010. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendžiu R. L. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 155 str. 1 d., o tuo pačiu ir nukentėjusiuoju, tuo tarpu V. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o tuo pačiu ir kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

LR CPK 1 str. numato, kad bendros kompetencijos teismai nagrinėja bylas iš civilinių, darbo, šeimos ir kitų teisinių santykių, tame tarpe ir privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylas. CK 1.1 str. numato, kad Civilinis kodeksas reglamentuota asmenų turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius, t.y. ginčus, kilusius ir privatinių teisinių santykių. Ieškovo V. K. prašomos priteisti iš atsakovo R. L. 4000 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai minėtoje baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje privataus kaltinimo tvarka, apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 str., 106 str., priskirtinos prie baudžiamojo proceso išlaidų, kurios atlyginamos LR BPK nustatyta tvarka. LR BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, baudžiamojoje byloje Nr. PK 107-626/2010 buvo sprendžiamas R. L., kuris tuo pačiu buvo byloje ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis bei civiliniais ieškovas, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas, tuo tarpu V. K. prašymo atlyginti jo patirtas išlaidas advokato paslaugos apmokėti nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikęs, nors tokią galimybę turėjo, nes kaip matyti iš prie ieškinio pridėto kvito, pinigai ieškovo advokatui buvo sumokėti 2010-08-27, t.y. nors ir pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, tačiau bylos dar neišnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, t.y. tebevykstant baudžiamajam procesui. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, kad teismas nesprendė nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo (o nagrinėjamu atveju – dėl to, kad ieškovas nepateikė prašymo dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo), nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinės ieškovų teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, o iš baudžiamojo proceso teisės normų reguliuojamų teisinių santykių. Būtent baudžiamojo proceso teisės normos reglamentuoja tokių išlaidų priteisimo sąlygas, tvarką, išlaidų mažinimo ar nepriteisimo atvejus ir pan., o civilinį ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl tokios situacijos, kylančios iš baudžiamojo proceso, sprendimo būdų (LAT 2008-06-13 nutartis c.b. L.B., D.B. v G.Č., Nr. 3K-3-331/2008). Be to, baudžiamosios teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimu negali būti ir tai, kad BPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo po nuosprendžio priėmimo procedūrų. Pažymėtina, kad tokių procedūrų nenustatyta ir po sprendimo priėmimo civilinėje byloje, nes ir civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu tame pačiame civiliniame procese, o ne atskiro (vėlesnio) civilinio proceso tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs ieškovo ieškinį ir išnagrinėjęs jį civilinio proceso tvarka, pažeistų bylų priskirtinumo taisykles (CPK 22 str.), iškelta byla pagal ieškovo ieškinį negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka, o klausimas dėl ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamojoje byloje apmokėti svarstytinas tik baudžiamojoje proceso tvarka, nagrinėjama byla turi būti nutraukta pagal CPK 293 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. L. dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo nutraukti.

Grąžinti ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio (AB Swedbank 2011-06-13 įmokos mokėjimo kvitas).

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko